Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-05-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-5562-237/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
2YT-5562-237/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00347-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Pareiškėjas
G. Š.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Stanislovas Jankauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5562-237/2019(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00347-2019-0)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1;3.4.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 7 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant pareiškėjai G. Š., jos atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. Š., suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. Š. prašo atnaujinti po Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimo priėmimo terminą 4 mėnesių laikotarpiui.

Pareiškime bei teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas advokatas S. Jankauskas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu žuvo pareiškėjos sūnus Š. M.. Sūnus buvo nevedęs, vaikų neturėjo, testamento sudaręs nebuvo, tėvas nėra nustatytas. Sūnų palaidojo pareiškėja. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad sūnus Š. jokio paveldimo turto ar piniginių lėšų neturi ir paveldėti nėra ko. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. kovo 26 d. raštu informavo, kad mirusio sūnaus vardu likęs paveldimas turtas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neišmokėta nedarbo draudimo išmoka - 71,59 Eur, paveldima gyvybės draudimo išmoka - 21 235,20 Eur, bei sūnaus vardu registruotas automobilis Audi A4. Norėdama įgyti sūnaus Š. M. palikimą, turi jį priimti, tačiau yra praleidusi nustatytą terminą palikimui priimti. Nuo 2015 metų pabaigos sūnus gyveno atskirai, Kauno mieste nuomojosi butą. Š. nė karto nebuvo užsiminęs, kad yra apsidraudęs gyvybės draudimu, draudimo poliso nėra rodęs, popierinis jo variantas jam ir nebuvo išduotas. Apie sūnaus palikimą ji nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl dėl minėtų priežasčių prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad G. Š. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Š. M. - (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Iš gimimo įrašo ir santuokos liudijimo (b. l. 7, 8) matyti, kad Š. M. yra pareiškėjos sūnus, duomenys apie tėvą nenurodyti. Iš Medicininio mirties liudijimo (b. l. 9) matyti, kad Š. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pranešimo matyti, kad dėl Š. M. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė (b. l. 10). Iš 2019 m. kovo 26 d. VMI rašto Nr. (28.8-08-4) RNA - 7658 matyti (b. l. 11), kad mirusios Š. M. paveldimas turtas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neišmokėta nedarbo draudimo išmoka - 71,59 Eur, paveldima gyvybės draudimo išmoka - 21 235,20 Eur ir jo vardu registruotas automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš pranešimo (b. l. 12) matyti, kad pareiškėja informavo VMI, jog ketina kreiptis dėl sūnaus palikimo priėmimo.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja G. Š. po sūnaus Š. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nebuvo ko paveldėti. Apie sūnaus Š. M. paveldimą turtą sužinojo tik 2019 m. kovo 26 d. gavusi VMI raštą, kad yra mirusio sūnaus Š. M. paveldimas turtas. Pareiškėja G. Š. formaliai yra praleidusi terminą palikimui priimti po sūnaus Š. M. mirties, tačiau jis praleistas ne iš piktos valios ar aplaidumo, o tik dėl to, kad ji visiškai nežinojo apie paveldimą turtą, likusį po sūnaus mirties. Pažymėtina, kad sūnus gyveno atskirai nuo pareiškėjos, Kauno mieste nuomojosi butą, nė karto pareiškėjai nebuvo užsiminęs, kad yra apsidraudęs gyvybės draudimu. Pareiškėja tik sužinojusi, jog sūnus turi paveldimo turto - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neišmokėta nedarbo draudimo išmoką - 71,59 Eur, paveldimą gyvybės draudimo išmoką - 21 235,20 Eur ir jo vardu registruotą automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti. Šios aplinkybės vertintinos kaip ypač reikšmingos, nulėmusias tai, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Taip pat reiktų įvertinti ir tai, kad kitų pretendentų į palikimą ar asmenų, kuriems paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiojo turtą būtų išduoti, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog pareiškėja G. Š. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po sūnaus Š. M. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 576 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad sprendimas atnaujinti praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 576-582 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) keturiems mėnesiams terminą priimti palikimą po jos sūnaus Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė