- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-390-354-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Adomas Jonauskas
Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-354/2008
2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 3 d., naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas daržinės duris įsibrovė į patalpą – V. S. priklausančią daržinę, iš kur pagrobė svetimą, V. S. priklausantį, turtą – 10 vnt. vištų, kurių bendra vertė 150 Lt, bei iš kiemo pagrobė dekoratyvinį gandrą 100 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. S. 250 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo sušvelninti jam paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nes paskirta bausmė yra per griežta.
Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nesunkų nusikaltimą tik dėl to, jog buvo praradęs atmintį ir neprisiminė tos nakties įvykių, nes tą dieną buvo išgėręs, seniau yra turėjęs galvos traumų ir atminties praradimas jam būdingas. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nes jau buvo atgavęs atmintį, su nukentėjusiąja V. S. atsiskaitė pilnai ir atsiprašė, todėl prašo į tai atsižvelgti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. To neginčija ir pats apeliantas, kuris tik prašo skirti jam mažesnę bausmę.
Skirdamas bausmę kaltininkui teismas, be kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, apsprendžiančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, privalo įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kad apeliantas turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 40-47; 63), nusikalto būdamas teistas, ir paskyrė jam griežčiausią iš Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d. numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegija pritaria tokiam apylinkės teismo sprendimui ir pažymi, kad A. R. tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui pagal du – 2005 m. birželio 9 d. ir 2005 m. lapkričio 22 d. – Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžius (b. l. 37-39; 104-107), kuriais buvo pripažintas kaltu taip pat už tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei pagal Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d., dėl ko, nors to ir nenurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, apeliantas yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Asmuo – recidyvistas, kelia didesnį pavojų visuomenei, todėl tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad A. R. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš liudytojų R. R. (b. l. 71-72), V. I. (b. l. 72-73) parodymų yra aišku, kad prieš nusikaltimo padarymą A. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Ir pats nuteistasis teismo posėdyje nurodė, kad išgėręs pakvailioja (b. l. 70). Todėl, kolegijos nuomone, apelianto girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėtą aplinkybę A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu A. R. savo kaltę pripažino, kad atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neaptarė, nenurodė jokių motyvų, dėl ko pastarosios aplinkybės nepripažintos atsakomybę lengvinančiomis, nors Lietuvos respublikos BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. jos aiškiai įvardintos, kaip kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Savo skundu nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir atsiprašė jos.
Lietuvos respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu A. R. pripažino savo kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 55) bei perdavus bylą teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (b. l. 68; 70), apeliantas atkakliai neigė savo kaltę, pateikdamas savitą aplinkybių vertinimą, klaidino teismą ir tik atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei vėl perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, verčiamas konkrečių įrodymų pareiškė prisipažįstąs padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą (b. l. 150). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstamas tik tada, kai jis savo kaltės neneigė viso baudžiamojo proceso metu ir prisipažino laisvanoriškai. Iš aptartų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. R. savo noru prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o apelianto argumentas, kad iš pradžių jis neprisipažino, nes buvo praradęs atmintį, nesuteikia pagrindo manyti priešingai, kadangi nusikaltimo padarymo aplinkybių, kaip paaiškino pats nuteistasis (b. l. 70), jis neprisiminė dėl girtumo, kas jo atsakomybę tik sunkina. Paminėtos aplinkybės nepatvirtina, kad apeliantas laisvanoriškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl nėra teisinio pagrindo jo prisipažinimą įvertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygina iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. S. nurodė (b. l. 150), kad apeliantas pilnai atlygino padarytą žalą ir ji pretenzijų jam neturinti. A. R. iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje atlygino padarytą žalą ir, kolegijos nuomone, jis tai padarė savo noru. Todėl minėta aplinkybė nuteistojo atsakomybę lengvina. Tokiu būdu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).
Kolegija, atsižvelgusi į skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į apylinkės teismo nustatytą A. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kolegijos nustatytą vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinusi nusikaltimo dalyko specifiką (pagrobta 10 vištų ir sugadintas dekoratyvinis gandras), jo nedidelę vertę (250 Lt), o taip pat į tai, kad A. R. po bausmės, paskirtos 2005 m. lapkričio 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, atlikimo vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus praėjus beveik 2 metams, nors ir piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau iki sulaikymo dirbo, daro išvadą, kad apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, nors ir artima Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui, tačiau, visgi, yra aiškiai per griežta, todėl mažinama.
Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai A. R. paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. buvo pareiškusi 250 Lt civilinį ieškinį (b. l. 57). Nuteistasis A. R., kaip jau minėta, iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 str.). Kadangi apylinkės teismas nesilaikė minėto įstatymo reikalavimo ir dėl pareikšto civilinio ieškinio nepriėmė jokio sprendimo, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti:
A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 mėnesių.
Pripažinti A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.
Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S. pareikšto civilinio ieškinio (250 Lt) nutraukti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.