- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Papildoma sprendimas
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2-658-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00363-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- G. B.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjas ir Ko“ administratoriaus mažosios bendrijos „Dekompras“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas BUAB „Vėjas ir Ko“ administratorius MB „Dekompras“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. B. 40553 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui G. B. apriboti teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežinojo apie pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalimi prašė teismo apriboti juridinio asmens vadovo G. B. teisę 5 metų laikotarpiui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, kadangi atsakovas nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nors pagal įstatymą privalėjo inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą.
Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vėjas ir Ko“ 33138,52 Eur žalą iš atsakovo G. B.. Sprendime konstatuota, kad 2018 m. sausio 1 d. įmonė buvo nemoki ir atsakovui G. B. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vėjas ir Ko“ iškėlimo. Atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Bankroto byla iškelta, kai 2019 m. lapkričio 26 d. su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus (šiuo atveju – neveikimą). Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo atsakovui G. B..
JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam ginčui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2 – 3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 17 punktas).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), t. y., kad atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, dėl ko kilo įmonei žala (33 138,52 Eur), yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą bei 3 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui G. B. apriboti teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, teisių apribojimas eiti vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu trejų metų terminui šiuo atveju yra pakankama prevencinė priemonė apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.
Dėl procesinių palūkanų
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už sprendimu priteistą 33 138,52 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti byloje papildomą sprendimą.
Trejų metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), apriboti teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vėjas ir Ko“, j. a. k. 302640322, atstovaujamai bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Dekompras“, iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sprendimu priteistą 33 138,52 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu pateikiant duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.
Papildomas sprendimas nuo jo priėmimo per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.