Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Valei Televičienei, atsakovui ir trečiojo asmens atstovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo DNSB „Mūsų klevas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad VĮ Registrų centro 2013-10-08 duomenimis UAB „Paslaugos būstui“ yra nuo 2002-07-05 įregistruota gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, turto administratoriumi. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-608 yra paskirta (duomenys neskelbtini),-ojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (b.l. 8-13). Ieškovas 2007-04-26 ir 2008-01-23 kasmetinės gyvenamojo namo apžiūros metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini),-ojo namo stogo dangos būklė yra bloga, todėl yra būtinas stogo remontas (b. l. 19, 23). 2007-07-02 visuotino savininkų susirinkimo metu buvo svarstomas (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, namo stogo remonto kausimas, 2008-02-28 šaukiamas namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, savininkų susirinkimas neįvyko (b. l. 20-26). 2008-08-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas priėmė sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, stogo remonto (b. l. 27). Konkursas vyko kainų apklausos būdu, stogo remonto darbams atlikti išrinkta UAB „(duomenys neskelbtini),“, darbams suteikiant 5 metų garantiją ir priežiūrą po darbų įvykdymo, suteikiant 12 mėnesių išsimokėjimas už atliktus darbus (b. l. 28-44). Minėtas aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti gyvenamojo namo apžiūros aktai (b.l. 19), visuotinio savininkų susirinkimo protokolai ir aktai (b.l. 20-23), UAB „Paslaugos būstas“ įsakymas dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, stogo dangos remonto (b.l. 27), skelbimai laikraščiuose (b.l.29-30), informacija gyventojams (b.l. 28,32), viešųjų pirkimų vokų plėšimo ir rangovų pasiūlymų aptarimo komisijos posėdžio protokolas (b.l. 33-44), 2008-10-02 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini),“ (b.l.45-48), lokalinė sąmata 175 389 Lt sumai (b.l. 51), 2008 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų aktas 161 573 Lt sumai (b.l.50), 2008-12-31 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini),, 161 573 Lt sumai (b.l. 49). Buto (duomenys neskelbtini),, Klaipėda savininkui proporcingai jo buto name (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, naudingajam plotui už stogo remontą paskaičiuota mokėti 10 565,27 Lt.

Butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklausė S. K., po kurio mirties 2011-05-25, palikimą 2011-08-22 priėmė ir buto savininku tapo jo sūnus atsakovas V. K. (b.l. 18). Ieškovė pateikė 2013-06-18 pažymą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio iki 2013 m. gegužės, kurioje nuo 2008 m. gruodžio priskaičiuota mokėti 10565,27 Lt ir neapmokėta suma už stogo remonto darbus, 1303,26 Lt mokesčių už bendrosios nuosavybės administravimą ir priežiūrą bei 760,70 Lt delspinigių už skolą už stogo remonto darbus už 180 dienų po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą dieną (b.l. 14-15). Ieškovė nurodo, kad nuo 2009 metų gegužės už buto (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, teikiamas paslaugas nėra mokama.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti (CK 4.81 str. 3 d.). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (LAT CBS 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-608 UAB „Paslaugos būstui“ buvo paskirta (duomenys neskelbtini),-ojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, kuriame yra atsakovui V. K. priklausantis butas (b.l. 8-13). Administruodamas bendrąją nuosavybę, administratorius savo veikloje vadovaujasi LR CK, 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintais „Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais", Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau - Nuostatai) bei kitais atitinkamais teisiniais aktais. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nėra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini),Klaipėda, administratorė nuo 2009-05-18 ir neteikia butų ir kitų patalpų savininkams turto administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų, kadangi namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, patalpų savininkai 2009-05-18 viešame registre įregistravo DNSB „Mūsų klevas“. Atsakovo pateikti įrodymai, kad Juridinių asmenų registre 2009-05-18 įregistruotas juridinis asmuo – DNSB „Mūsų klevas“ yra nepakankamas konstatuoti, jog DNSB „Mūsų klevas“ yra namo (duomenys neskelbtini),Klaipėda, administratorius (b. l.74-76). Atsakovo argumentas, kad ieškovė neteisėtai administruoja namą yra atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi 2013-10-08 VĮ Registrų centro pažymos duomenimis ieškovas UAB „Paslaugos būstui“ yra įregistruotas namo esančio (duomenys neskelbtini),, turto administratoriumi 2002-04-18 Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-608 pagrindu. Viešo registro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka, o atsakovas nėra ginčijęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre namui (duomenys neskelbtini),, įregistruoto administratoriaus ar administravimo fakto (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė neteisėtai administruoja namą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad bendrijos veikla laikinai sustabdyta. Atsakovas ir trečiasis asmuo teismui nepateikė duomenų, kad DNSB „Mūsų klevas“ nuo 2009-05-18 teikia namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, savininkams bendrosios nuosavybės administravimo, nuolatinės priežiūros bei kitas paslaugas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad ieškovė neteisėtai vykdė namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėda administravimą nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad prievolė sumokėti už 2008 m. gruodį atliktus namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, stogo remonto darbus atsirado dar iki DNSB „Mūsų klevas“ įsteigimo.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1 d., 2 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

CK 4.83 str. 4 d. nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 str., 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 p.), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t.t. (2 p.). Pagal Reglamento 11 p. privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 p.).

Atsakovas nurodo, kad nesutinka mokėti už stogo remontą, kadangi ieškovas negavęs bendrasavininkų pritarimo ir nesant jokio būtinumo atliko stogo remontą.

Įstatymu nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę; butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 2, 5 d.). Ieškovas nurodė, kad jo organizuotas namo patalpų savininkų susirinkimas neįvyko, kadangi atėjo mažiau nei ½ savininkų, todėl sprendimą dėl stogo remonto priėmė vienasmeniškai, tačiau apie tai daugiabučio namo gyventojai buvo informuojami. Tokie ieškovo veiksmai pateisinami, kadangi nurodyti stogo remonto darbai buvo susiję su stogo kritinės būklės likvidavimu (CPK 185 str.). Byloje pateikti įrodymai, kad buvo vykdoma kasmetinė namo būklės apžiūra ir konstatuota, kad būtina atlikti namo pirmo įėjimo stogo kapitalinį remontą. Šie įrodymai patvirtina, jog stogas buvo kritinės būklės, kėlė pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, o nešalinant šių defektų kilo galimų didelių materialinių nuostolių tikimybė ir dėl kurios likvidavimo administratorius privalėjo nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų neigiamų pasekmių. Ieškovas pagrįstai vadovavosi STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nuostatomis, todėl daroma išvada, jog esminių procedūrinių pažeidimų ginčo atveju, nenustatyta (CPK 185 str.).

Konstatuotina, kad atsakovas turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir sumokėti jai tenkančią priskaičiuotą dalį mokesčių pagal turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje už pastatų techninę priežiūrą, remonto darbus, sumokėti administravimo ir kitus mokesčius (CK 4.82 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ši civilinė byla yra nagrinėjama, dėl skolos priteisimo, ieškovės sprendimai ir visuotiniai susirinkimo protokolai, aktai, viešojo konkurso procedūros ir rangos sutartis nebuvo įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, yra galiojantys, ir teismas neturi teisinio pagrindo jais nesivadovauti. Pastabų dėl 2008 m. atlikto namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, remonto nebuvo pateikta, visi butų savininkai sumokėjo už stogo remonto paslaugas, išskyrus du buto savininkus, iš kurių vieno skola yra priteista ir išieškoma, ir atsakovą (b. l. 84). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas apmokėti atsakovui už namo (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, stogo remonto darbų 10 565,27 Lt dalį, proporcingą atsakovo turimai nuosavybės daliai, ir apmokėti 1303,26 Lt mokesčių už bendrosios nuosavybės administravimą ir nuolatinę priežiūrą, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.82 str. 3 d., 4.85 str.).

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti delspinigius, motyvuodamas tuo, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami gyventojams nesumokėjus už buto nuomą ir komunalines paslaugas (elektra, vanduo ir t.t.), taip pat jei tarp šalių yra sudarytas rašytinis susitarimas. Atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovei, savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymu paskirtam administratoriui už stogo remontą, todėl ieškovės reikalavimas už praleistą prievolės įvykdymo terminą priteisti ši atsakovo 760,70 Lt delspinigių už stogo remonto darbus už 180 dienų yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šalių rašytinio susitarimo dėl tokių netesybų taikymo nėra, o LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (iš dalies pakeisto LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161), 3.1 p. ir 1995-01-26 Įstatymo Nr. I-775 “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 1 str. šiuo atveju netaikytinas (CK 6.72 str.).

Iš atsakovo ieškovui priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 11868,53 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovui iš atsakovo priteistina 356 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

Iš šalių Valstybei priteistina byloje teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes yra mažesnės, nei įstatyme nustatytas jų minimumas (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovo V. K. 11 868,53 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 11 868,53 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 356 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.