Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo R. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir 99 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi neužtikrino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje naujai priimamiems į darbą asmenims būtų leidžiama dirbti tiktai sudarius su jais raštu darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, o būtent: 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos OKS vyriausioji specialistė A. Markevičienė ir šios inspekcijos pareigūnas P. Trainavičius, atlikę patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužo supirktuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad šioje supirktuvėje 2013-09-11 d. 10.00 val. metalo laužą krovė D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šis 2013-09-11 raštu paaiškino, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinyje dirba nuo 2013-09-09, nuo 9.00 val. iki 12.00 val., į darbą jį 0,5 et. priėmė direktorius R. V., numatytas darbo užmokestis 500 Lt per mėnesį. Minėta specialistė patikrinusi 2013-09-20 pateiktas darbo sutartis nustatė, kad darbo sutartis Nr. 48 su D. S. sudaryta 2013-09-10, pranešimą apie apdraustojo D. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA) bendrovė pateikė 2013-09-11 d. 12.25 val., t.y. patikrinimo metu. Tuo R. V., leido D. S. dirbti 2013 m. rugsėjo 9-11 dienomis nelegalų darbą, pavėluotai sudarė darbo sutartį ir pateikė pranešimą SODRAI.

R. V. atkreipia dėmesį į tai, kad D. S., apklausiamas teisme, paaiškino, jog 2013-09-09 parašė pareiškimą dėl priėmimo į darbą ir buvo supažindintas su darbo vieta, 2013-09-10 tik pasirašė darbo sutartį ir darbe nebuvo, nes tikrinosi sveikatą, pasiaiškinimą jis parašė diktuojant Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams. Be to, D. S. VMI pateikė kitą pasiaškinimą, paneigiantį pirmame pasiaiškinime esančius VMI darbuotojų padiktuotus teiginius

R. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą R. V. už jo padarytą pažeidimą.

Apeliantas skunde prašo tik švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, taip pat išdėstyti jos mokėjimą metams, todėl dėl jo kaltės teismas nepasisakys.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimą padariusiems darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims užtraukia baudą nuo 3000 Lt iki 10000 Lt.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Apygardos teismas pažymi, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 60² str.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių nebuvimą, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į apelianto asmenybę, tinkamai motyvavęs savo sprendimą, pagrįstai apeliantui paskyrė administracinę nuobaudą, lygią sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Pažymėtina, kad apeliantas padarė šiurkštų teisės pažeidimą, kadangi leido D. S. dirbti 2013 m. rugsėjo 11-13 dienomis nelegalų darbą, pavėluotai sudarė darbo sutartį pateikė pranešimą SODRAI, už kurį įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Teisminėje praktikoje administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis pripažino leidęs D. S. dirbti 2013 m. rugsėjo 11-13 dienomis nelegalų darbą jo vadovaujamoje bendrovėje ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad R. V., apklausiamas teismo posėdyje, nors ir teigė, kad prisipažįsta padaręs administracinį pažeidimą ir dėl to gailisi, tačiau toks jo prisipažinimas bei gailėjimasis laikytinas formaliu, nes jis iš esmės neigė pažeidimo padarymą, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį prašė liudytoju apklausti D. S., o taip pat kaltino susiklosčiusias aplinkybes (b.l. 30-36). Be to, apeliaciniame skunde, nors ir prašo sumažinti paskirtą nuobaudą, tačiau vis tik iš jo turinio negalima daryti išvados, kad R. V. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Apygardos teismas teigiamai vertina, jog R. V. anksčiau už analogišką pažeidimą nėra baustas, priėmė dirbti į savo bendrovę asocialų asmenų, D. S. jo įmonėje dirba iki šiol, įmonė rūpinasi jo gyvenamuoju plotu, moka mokesčius valstybei, tačiau, įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. V. už jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta, todėl, apygardos teismo vertinimu, jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taip pat apeliantas prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Nagrinėjimo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė prašymo išdėstyti baudos mokėjimą ir apylinkės teismas šio klausimo nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti R. V. prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.