- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2YT-1477-962/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18285-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės A. B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.
Kreipdamasis į teismą pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas P. M. pergyveno sutuoktinę A. B. M. (pareiškėjo motiną). Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tėvas testamento nebuvo surašęs, todėl pareiškėjas, kaip vienintelis sūnus, paveldi pagal įstatymą. Pareiškėjas po tėvo mirties priėmė palikimą per įstatyme nustatytą terminą paduodamas notarui pareiškimą. Paaiškėjo, kad gyvenamasis namas, esantis tuo pačiu adresu kaip ir žemės sklypas, nėra įregistruotas Registrų centre. Paveldimas turtas įgytas pareiškėjo tėvams esant santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tėvas po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Todėl dabar pareiškėjas negali šio turto įregistruoti registre ir paveldėti. Pareiškėjo tėvai iki pat mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tėvas šiuose namuose liko gyventi ir po sutuoktinės mirties. Tėvas naudojosi visomis namo patalpomis, baldais, namų apyvokos daiktais, kuriuos buvo įgijęs su sutuoktine.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą ir ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštarautų pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad apie pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi. Suinteresuotam asmeniui taip pat nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus.
Teismui pripažinus, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslinga skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pareiškimas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą, taip pat teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad A. M. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai A. B. M. ir P. M.. A. B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Po A. B. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta.
Po P. M. mirties jo palikimą pagal testamentą priėmė sūnus A. M.
Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) sprendimu P. M. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 3,11 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. B. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. P. M. nuosavybės teise įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos 2021 m. gruodžio 6 d. pažymoje apie nekilnojamąjį turtą nurodyta, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos ūkinę knygą Nr. 41 P. M. vardu užregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), šeimos nariai: P. M., A. B. M. (sutuoktinė), A. M. (sūnus).
A. B. M. gyvenamąją vietą nuo 1987 m. liepos 17 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki savo mirties) gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). P. M. gyvenamąją vietą nuo 1987 m. liepos 17 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki savo mirties) gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo, be to pabrėžtina, kad palikimo negalima priimti dalimis, t. y. jeigu įpėdinis pradeda valdyti kokią nors palikimo dalį, tai jis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. B. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, P. M., būdamas (duomenys neskelbtini) mirusios A. B. M. sutuoktiniu, po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame name pareiškėjo tėvas gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), naudojosi visomis namo patalpomis, baldais, namų apyvokos daiktais, kuriuos buvo įgijęs su sutuoktine, rūpinosi turtu kaip savu. Šie faktiniai pareiškėjo tėvo veiksmai patvirtina, kad jis siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, t. y. pareiškėjo tėvas priėmė sutuoktinės palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė.
Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, kuri galės įgyvendinti savo, kaip P. M. įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, patikslintas pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sutuoktinis P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė mirusiosios palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.