Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-02-22 · Civilinė byla Nr. 2-103-446/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
2-103-446/2017
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01231-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
S. M.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Vidmantas Lazickas
Kategorijos
  • 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-103-446/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01231-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant ieškovui M. P.,jo atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei S. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), Ž. P., gimusios (duomenys neskelbtini), Š. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti, kad atsakovė turi teisę matytis ir bendrauti su vaikais bendru tėvų susitarimu be atskiro grafiko ar numatytos tvarkos, vadovaujantis vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, pagal vaikų gyvenamąją vietą ir tik dalyvaujant vaikų tėvui M. P.; priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams V. P., Ž. P., Š. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 85 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės; paskirti ieškovą vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Ieškovas paaiškino, kad su atsakove S. M. pradėjo gyventi 2004 metais. Atsakovė tuo metu jau turėjo du vaikus, su ja kartu gyveno sūnus Irmantas, vyresnioji dukra augo pas globėjus. Iš pradžių jie gyveno (duomenys neskelbtini) pas atsakovės motiną, vėliau, jam susiradus darbą, išsikraustė gyventi į Palangą, kur pragyveno penkerius metus, ten jiems gimė pirmoji dukra Vilmantė. Prasidėjus krizei, jis neteko darbo, todėl grįžo gyventi į Kelmės rajoną pas S. M. motiną. 2009 metais jiems gimė dukra Živilė. Neužilgo S. M. buvo suteiktas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). 2001 metais gimė sūnus Šarūnas. Jis visą laiką stengėsi dirbti, nesusiradęs darbo buvo registruotas darbo biržoje, uždarbiaudavo pas privačius asmenis. Atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko nuolatos šeimoje kildavo konfliktai, jis yra teistas už smurtavimą prieš sugyventinę S. M., ranką prieš ją pakeldavęs neapsikentęs jos gėrimo, vaikų nepriežiūros. Apsvaigusi nuo alkoholio, ji išeidavo iš namų, naktimis negrįždavo namo, dėl ko jie pykdavosi, išgėręs jis nesusivaldydavęs ir mušdavęs ją. Vaikai iš jų 2016 metais buvo paimti du kartus, abu kartus jo nebuvo namuose, jis buvo išvykęs į komandiruotę Vilniuje. Sužinojęs, kad vaikai paimti, jis iš karto grįždavo namo ir juos pasiimdavo. 2016 metų rugsėjo mėnesį pasiėmė iš Vijurkų vaikų globos namų, 2016 metų lapkričio mėnesį – iš V. ir P. Š. šeimynos. Kad susigrąžintų vaikus, jis išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) esančio socialinio buto, nes šis butas buvo suteiktas S. M., ji jame nors ir nebegyveno nuolatos, tačiau retkarčiais čia sugrįždavo. Nusprendęs nebegyventi su S. M., padedant bendruomenei ir seniūnijos darbuotojams, išsinuomavo namą (duomenys neskelbtini), įsigijo visus būtinus baldus, skalbimo mašiną, šaldytuvą, kad galėtų normaliai gyventi su vaikais. Su darbdaviu suderino darbo grafiką taip, kad dirbtų netoli savo gyvenamosios vietos, kad nereikėtų vykti į komandiruotes, kad ryte galėtų išvykti į darbą, vakare sugrįžti į namus. Nuo 2016 m. gruodžio 2 d., sugrąžinus vaikus, jis su vaikais gyvena nuomuojamame name (duomenys neskelbtini). Kai jis būna darbe, vaikus prižiūri, maistą jiems paruošia, pakūrena krosnį jo pasamdyta auklė. Jo nuomojamas namas yra miestelio centre, netoli mokyklos ir seniūnijos, jis yra stebimas seniūnijos darbuotojų, miestelio bendruomenės, alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, stengiasi dėl vaikų. Vaikų motina S. M. valkatauja, geria, vaikais nesirūpina. Jis nedraudžia atsakovei bendrauti su vaikais, tačiau ji nerodo jokio noro ir iniciatyvos su jais susitikti, vaikai vengia motinos, nenori su ja kalbėtis net telefonu. Jis sutinka, kad atsakovė susitiktų su vaikais, tačiau tik jo namuose ir jam dalyvaujant. Jis gauna minimalią algą, po 15 Eur kiekvienam vaikui išmokų iš valstybės. Be to, jis gavo vienkartinę 70 Eur kompensaciją kurui, jam padeda, materialiai paremia bendruomenė. L. šeima sumokėjo nuomos mokestį už du mėnesius, mokyklos bendruomenė paaukojo 32 Eur Kalėdų šventėms. Atsakovė visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl prašo iš jos išlaikymą priteisti – po 85 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Atsakovė nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – institucija, teikianti išvadą byloje, - teismui pateiktoje išvadoje (37-38 b. l.) nurodė, kad įvertinus ieškovo elgesį, gyvenimo sąlygas, vaikų nuomonę, tikėtina, jog vaikų teisės ir teisėti interesai geriau bus ginami vaikams gyvenant su tėvu, todėl tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, išlaikymą vaikams priteisti iš jų motinos atsakovės S. M., vaikams priteisto išlaikymo uzufruktoriumi paskiriant ieškovą.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas paaiškino, kad vaikai iš S. M. buvo paimti tuo metu, kai M. P. nebuvo namuose, jis buvo išvykęs dirbti į kitą miestą. M. P. rodė didžiulę iniciatyvą susigrąžinti vaikus, juos lankė V. ir P. Š. šeimynoje. Jis susirado būstą – išsinuomavo namą (duomenys neskelbtini), jį apstatė reikiamais baldais, įsigijo būtiniausių namų apyvokos daiktų, sukūrė sąlygas rinkamas vaikams gyventi. Prieš sugrąžinant vaikus tėvui, buvo renkama informacija apie jį, neigiamos informacijos nei iš bendruomenės, nei iš seniūnijos darbuotojų apie M. P. negauta. Jis dirba, vaikais rūpinasi tinkamai. Vaikų motina tokios iniciatyvos nerodė, dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Iš vaikų gimimo liudijimų (7, 8, 9 b. l.) matyti, kad ieškovui ir atsakovei yra gimę trys vaikai – (duomenys neskelbtini) V. P., (duomenys neskelbtini) Ž. P., (duomenys neskelbtini) Š. P.. Kaip matyti iš 2016-09-22 Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijos (83 b. l.), 2016 m. rugsėjo 12 d. vaikai iš motinos, tėvui nesant namuose, buvo paimti S. M. esant neblaiviai, tačiau sekančią dieną, tėvui M. P. sugrįžus iš darbinės komandiruotės, grąžinti tėvui. Iš Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijos (82 b. l.) matyti, kad 2016 m. spalio 20 d. S. M. seniūnijoje buvo išmokėti pinigai maistui, po pietų ji namuose rasta neblaivi, jai nustatytas 2,16 promilės girtumas, kadangi mažamečiams vaikams namuose buvę nesaugu, jie paimti iš motinos, tėvas M. P. tuo metu buvo išvykęs į darbą Vilniuje. 2016 m. spalio 24 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (79, 80, 81 b. l.) vaikams V. P., Ž. P., Š. P. nuo 2016 m. spalio 21 d. nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirta V. ir P. Š. šeimyna. 2016 m. gruodžio 2 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (19, 20, 21 b. l.) įsakymai dėl M. P. ir S. M. vaikų laikinosios globos panaikinti, vaikai V. P., Ž. P., Š. P. grąžinti vaikų tėvui M. P. (85, 86, 87 b. l.). Iš pažymos apie šeimos sudėtį (10 b. l.) matyti, kad šalių vaikai – V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), Ž. P., gimusi (duomenys neskelbtini), Š. P., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvu M. P.. Iš Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinės mokyklos pažymų (14, 15 b. l.) matyti, kad V. P., Ž. P. ir Š. P. mokosi šioje mokykloje. Iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (24-26 b. l.) matyti, kad ieškovas nuomojasi 63 kv.m. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Ieškovas M. P. nuo 2016 m. liepos 11 d. dirba R. J. įmonėje (104 b. l.), jo mėnesinis atlyginimas 380 Eur (12 b. l.). Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (37-38 b. l.), šios institucijos atstovo paaiškinimų teisme matyti kad ieškovas sudarė patenkinamas buities ir gyvenimo sąlygas vaikams jo išsinuomotame name (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ieškovas 20du kartus 2013 metais ir vieną kartą 2016 m. yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei S. M., kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų jis nėra ir nebuvo padaręs (45-49 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (57-58 b. l.). Iš Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijų (91, 95 b. l.) matyti, kad ieškovas visuomet rūpinosi šeima, vaikais, stengėsi juos apsaugoti tuo metu, kai jų mama būdavo neblaivi, 2016 m. gegužės mėnesį S. M. piktnaudžiaujant alkoholiu su vaikais buvo išsikraustęs iš socialinio būsto, kuris buvo suteiktas S. M., apsigyvenęs draugo sodyboje. Vaikas namuose nebuvo įmanoma gyventi, nes vaikų motina S. M. kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį, namuose lankėsi pašaliniai, išgeriantys asmenys. Kaip matyti iš anksčiau paminėtos socialinių paslaugų centro informacijos, M. P. reaguoja į socialinių darbuotojų patarimus, moka tinkamai pasirūpinti vaikais (95 b. l.).

Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (37-38 b. l.), Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijos (82, 83, 89, 91, 95 b. l.) matyti, kad vaikų motina atsakovė S. M. gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini), priešingai nei ieškovas, vaikais nesirūpina, piktnaudžiauja alkoholiu, į socialinės darbuotojos pastabas, patarimus nereaguoja, jai taikytas gydymas placebo preparatu, tačiau ji keisti savo gyvenimo būdo neketina, dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė, su vaikais, kurie gyvena su ieškovu, nebendrauja. Atsakovės sūnaus I. M. globėja nuo 2016-05-25 paskirta R. S., atsakovė dėl šio vaiko susigrąžinimo į šeimą nesikreipė. 2016 m. rugsėjo 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu (78 b. l.) S. M. nubausta įspėjimu už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 12 d. savo namuose, panaudodama tėvų valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams, šūkavo ir triukšmavo, dėl girtumo negalėjo pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais V. P., Ž. P., Š. P.. Atsakovė niekur nedirba (43 b. l.).

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo teigti, kad atsakovė, vaikų V. P., Ž. P., Š. P. motina, dėl socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu nesugeba sudaryti tinkamų vaikams gyvenimo sąlygų, užtikrinti saugos aplinkos vaikams augti. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais, alkoholiu nepiktnaudžiauja, sugebėjo susirasti būstą, tinkamą gyventi, sudaryti pakankamai normalias sąlygas vaikams gyventi ir augti, rūpinasi, kad vaikai būtų aprengti, pavalgę, lankytų mokyklą. Įvertinus visumą įrodymų, darytina išvada, jog ieškovas gali užtikrinti vaikams kitokias, geresnes auklėjimo ir augimo sąlygas, nei jų motina, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.

Ieškovui prašant, apribojimai bendraujant su vaikais atsakovei nenustatomi. Kadangi byloje yra pakankamai duomenų dėl S. M. piktnaudžiavimo alkoholiu, kas gali kelti grėsmę vaikams, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl atsakovės bendravimo su vaikais dalyvaujant ieškovui.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį16 metų. Gyvendami kartu susilaukė trijų vaikų – Miglės, Rositos ir Eriko. Nuo 2015 m. liepos 12 d. su atsakovu kartu nebegyvena, jis išsikraustė gyventi pas savo motiną į Kelmę, ji su vaikais liko gyventi (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko atsakovas vaikais visiškai nesirūpina, jų nelanko, išlaikymo jiems neteikia. Ji prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 85 Eur kas mėnesį, nes viena nepajėgi išlaikyti vaikus. Šiuo metu ji niekur nedirba, registruota darbo biržoje, pragyvena iš socialinių pašalpų.

Atsakovas pripažino, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio išlaikymo vaikams neteikia, todėl sutinka, kad iš jo vaikams būtų priteistas išlaikymas ir įsiskolinimas. Jis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, tačiau tikisi įsidarbinti ir išlaikyti savo vaikus. Jo nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 85 Eur kiekvienam vaikui - nėra per didelis.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovas vieno vaiko išlaikymui iš atsakovės reikalauja nedidelių periodinių išmokų, kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui skiriama 170 Eur suma (iš kiekvieno tėvo po 85 Eur) yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, susirgus – medikamentams.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovė neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos prisidėjimą prie vaikų išlaikymo. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad nutrūkus jų bendram gyvenimui, nuo 2016 m. gruodžio 3 d. vaikais rūpinasi, juos augina ir auklėja vienas ieškovas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos ieškovui, suteikiant galimybę atsakovei iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovė – jauna, darbinga, duomenų apie kitus išlaikytinius ji nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog ji privalo rasti galimybių vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 85 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovės teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jos pačios būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), priteistinas iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 91,80 Eur (85x3x12x3%=91,80) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.) ir 41 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 5,25 Eur (1 b. l.), taip pat priteisiamos iš atsakovės.

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą (27-28 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (106 b. l.), šioje byloje yra 401,87 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, 3.175 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečių vaikų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Š. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu M. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad S. M. turi teisę matytis ir bendrauti su vaikais V. P., Ž. P., Š. P. bendru tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises bei teisėtus interesus pagal nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir tik vaikų tėvui M. P. dalyvaujant.

Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Š. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) kiekvienam vaikui nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki vaikų pilnametystės.

Nustatyti, kad vaikų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Š. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų tėvas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. M. 539,92 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 92 euro centus), iš jų 401,87 Eur (keturis šimtus vieną eurą 87 euro centus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė