- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- I-1108-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00433-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- T. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo patalpintas į Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 3 nuo 2016-12-05 3 paroms, nuo 2017-02-10 – 7 paroms ir nuo 2017-03-21 – 10 parų. Drausmės izoliatoriaus kamera neatitiko higienos normos reikalavimų, buvo labai šalta, dienos metu temperatūra siekė iki 16 laipsnių šilumos, nakties metu buvo dar šalčiau, nebuvo ventiliacijos, languose plyšiai, kameros nedezinfekuojamos. Ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su skundais ir prašymais, tačiau administracija nereagavo. Dėl tokių laikymo sąlygų susirgo, skaudėjo gerklę, galvą, kreipėsi į medicinos tarnybą.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (137, 138 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (144 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (19-24 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-12-05 iki 2016-12-08 drausmės izoliatoriuje Nr. DI-2 ir nuo 2017-02-10 iki 2017-02-17 bei nuo 2017-03-21 iki 2017-03-31 drausmės izoliatoriuje Nr. DI-3 vienas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 3 tikrino 2017-03-13, nustatyta oro temperatūra 15,9 ° C, santykinė oro drėgmė 45,8 procento, patikrinimo akte nurodyta, kad esantis inventorius, baldai, santechnikos ir elektros įrenginiai naudojami pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.
Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ bei „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Atsakovas nurodo, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia danga. Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.
Atsakovas nurodo, kad patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas T. D. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpius nuo 2016-12-05 iki 2016-12-08, nuo 2017-02-10 iki 2017-02-17 ir nuo 2017-03-21 iki 2017-03-31, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos drausmės izoliatoriaus kamerose neatitiko higienos normos reikalavimų.
Iš byloje esančios 2017-04-25 pažymos Nr. 60/09-16100 (26 b. l.) matyti, kad pareiškėjas T. D. Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose buvo laikomas: nuo 2016-12-05 iki 2016-12-08 kameroje Nr. DI-2, nuo 2017-02-10 iki 2017-02-17 ir nuo 2017-03-21 iki 2017-03-31 – kameroje Nr. DI-3. Drausmės izoliatoriaus kameros Nr. DI-2 plotas yra 6,56 kv. m., o kameros Nr. DI-3 plotas – 6,66 kv. m., pareiškėjas buvo laikomas vienas. Nors pareiškėjas skunde nurodo tik drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 3, tačiau pagal skundžiamą laikotarpį matosi, kad jis buvo laikomas ir kameroje Nr. 2.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad drausmės izoliatoriaus kamerose, kuriose jis buvo laikomas, šalta, nebuvo ventiliacijos, kameros nedezinfekuojamos. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (72-87 b. l.), iš kurių matosi, kad 2017 m. kovo 7 d. atliekant operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, siekiant įvertinti Šiaulių departamente gautuose pareiškėjų skunduose minimus faktus dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI kamerose, atlikti dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinė oro drėgmės matavimai ir drausmės izoliatoriaus kamerose Nr. 1 ir Nr. 3, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 3 išmatuota 240 lx ir atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, oro temperatūra nustatyta 15,9° C (1,1 m aukštyje nuo grindų) ir 15,5° C (0,1 aukštyje nuo grindų), t.y. žemesnė, nei reglamentuoja higienos norma (pažeidžiamas HN 134:2015 16 punktas), santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, nustatyta, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias kameras per langus sudaryta visose tikrintose kamerose, vizualiai matomas pelėsis nustatytas ant kameros Nr. 1 sienų ir lubų, kitose kamerose pelėsio nėra; Šiaulių TI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 procentų tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale, asmenims išvykus iš kamerų organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija (83-87 b. l.). 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 2.6-758 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas informavo pareiškėją apie 2017 m. kovo 7 d. atlikto patikrinimo rezultatus, nurodė, kad faktas dėl žemos drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 3 temperatūros pasitvirtino, išmatuota oro temperatūra tikrintoje kameroje buvo 16° C, oro judėjimo greičio matavimų atlikti netikslinga, nes drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 3 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, sudaryta galimybė vėdinti tikrintos kameros patalpą per atvirą langą (5-6 b. l.). Taigi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento atlikto patikrinimo rezultatai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per žemos oro temperatūros drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 3, tačiau paneigia aplinkybes, kad kamera nebuvo dezinfekuojama, o dėl kameros vėdinimo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie drausmės izoliatoriaus kameros Nr. DI-2, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016-02-05 iki 2016-12-08, būklę (oro temperatūrą, vėdinimą, dezinfekavimą), todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, laikytina, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl per žemos oro temperatūros ir netinkamos ventiliacijos drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-3, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, reikalavimus, ir kameroje Nr. DI-2, pažeidžiant higienos normos reikalavimus patalpų temperatūrai ir oro judėjimo greičiui (16 punktas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad išėjęs iš drausmės izoliatoriaus susirgo, skaudėjo gerklę, galvą, kreipėsi į medikus. Iš byloje esančios Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos 2017-04-13 pažymos Nr. 76/10-337 matosi, kad 2017-03-22 T. D. į sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl galvos skausmo, paskirti vaistai, o 2017-03-23 atvestas apžiūrai iš drausmės izoliatoriaus, atvykęs vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, šaukė ir reikalavo vaistų bei gulimo režimo, leidosi apžiūrimas po ilgų įkalbinėjimų, įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę medikamentinis gydymas neskirtas nesant indikacijų (42 b. l.). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2017-03-23 padarytas analogiško turinio įrašas (120-121 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad dėl laikymo sąlygų drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 3 pablogėjo pareiškėjo sveikata.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas drausmės izoliatoriaus kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų, sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pareiškėjas ne kartą su skundais, tame tarpe ir dėl netinkamų laikymo sąlygų drausmės izoliatoriaus kamerose, kreipėsi į Šiaulių TI administraciją (21-61 b. l.). Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 3000 eurų. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pažeidimas nebuvo ilgalaikis ir nepertraukiamas, pareiškėjas kameroje Nr. DI-2 buvo laikomas 3 paras 2016 m. gruodžio mėn., o kameroje Nr. DI-3 – 7 paras 2017 m. vasario mėn. ir 10 parų 2017 m. kovo mėn. (12 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.