Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 1-01-1-37929-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

2024 m. vasario 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo suimto kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 21 d. iki 2024 m. balandžio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: veikdamas bendrai su R. Z., turėdami bendrą tikslą gaminti ir parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, bei taip gauti neteisėtas pajamas, pasiskirstę vaidmenimis, ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.34 val., psichotropinės medžiagos – amfetamino, pagaminimo tikslu, įgijo chemines medžiagas: 3-ios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekusorių – 15 kg sieros rūgštį (H2SO4), 23948,46 g natrio šarmą (NaOH), 800 ml azoto rūgštį (HNO3), taip pat įrangą ir medžiagas, skirtas psichotropinės medžiagos gamybai – plastikinius maišelius, elektronines svarstykles, maišymo aparatą, piltuvėlį, vakuumavimo aparatą, virimo-kepimo įrenginius, elektrinį grilį, įvairias plastikines talpas, plastikinius indus, ne mažiau kaip 426 vnt. folijos ritinėlių, visas šias medžiagas ir įrangą laikė jam (K. D.) priklausančiame bute, bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, neteisėtai įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir ne vėliau kaip iki 2023 sausio 23 d. 11.52 val., tose pačiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudojant minėtas chemines medžiagas ir įrangą, jis neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 1546,868 g sausos baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 243,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 sausio 23 d., kuomet laikotarpyje nuo 11.52 val. iki 12.05 val. šį labai didelį kiekį – 243,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tikslu parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir taip gauti neteisėtas pajamas, R. Z. iš jo (K. D.) gyvenamos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai gabeno automobiliu Mercedes Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną 12.05 val., (duomenys neskelbtini) g., vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), sustabdžius patikrinimui R. Z. vairuojamą automobilį Mercedes Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini) šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiuose K. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, K. D. buvo sulaikytas 2023 m. sausio 23 d. 17.20 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi, tenkinus prokurorės pareiškimą iš dalies, K. D. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui, suėmimo pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. kovo 23 d. Suėmimo terminas kaltinamajam K. D. buvo tęsiamas to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat Kauno apygardos teismo vėlesnėmis nutartimis. Paskutinį kartą šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas kaltinamajam pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 21 d. iki 2024 m. balandžio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamojo K. D. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi K. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir (ar) 20 000 Eur užstatą, užstato davėja paskiriant kaltinamojo sutuoktinės D. D. motiną Z. B., arba kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.

3.1. Kaltinamojo K. D. gynėjo manymu, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, pažeidžia kaltinamojo teises, prieštarauja BPK normoms bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl suėmimo skyrimo ir šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Be kita ko, teismas, tęsdamas suėmimo taikymą kaltinamajam, vadovavosi ne aiškiais ir nenuginčijamais įrodymais, bet savo asmeniniu manymu, tikimybėmis, nors tai baudžiamajame procese yra imperatyviai uždrausta.

3.3. Aptardamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytą kaltinamajam K. D. taikomo (pratęsiamo) suėmimo pagrindą, įtvirtintą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, gynėjas pabrėžia pareigą baudžiamajame procese laikytis proporcingumo principo. Ši pareiga reiškia, kad priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, būtina kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti atitinkamą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas, palyginus jį su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės. Šiame kontekste, anot kaltinamojo gynėjo, jokių įtikinamų pagrindų, leidžiančių teigti, kad K. D., būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas nei prokuroras, nei Kauno apygardos teismas nenustatė, priešingai – Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik prielaidomis. Tuo tarpu motyvų, pagrindžiančių suėmimo pagrindų egzistavimą, nenurodymas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, leidžia pagrįstai manyti, kad asmeniui ši griežčiausia kardomoji priemonė buvo paskirta neteisėtai ir pernelyg varžo suimtu laikomo asmens prigimtines žmogaus teises. Analogiški išaiškinimai pateikti ir EŽTT formuojamoje praktikoje (pavyzdžiui, byloje Leonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 61264/17), kurioje konstatuota, kad suėmimą paskyrę ir jį palikę galioti teismai savo nutartyse nepagrįstai nepaaiškino, kodėl kardomųjų priemonių tikslų nebuvo galima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemonės, tokias kaip intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas. Suėmimas yra pati griežčiausia Lietuvos teisinėje sistemoje taikoma kardomoji priemonė, reiškianti kaltinamojo laisvės suvaržymą, prilygstantį laisvės atėmimo bausmei, todėl turėtų būti skiriama išimtiniais atvejais, t. y. kai švelnesnės kardomosios priemonės yra nepakankamos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju proporcingumo principas kaltinamojo K. D. atžvilgiu buvo akivaizdžiai pažeistas. Juolab, kad baudžiamojo proceso teisės doktrinoje, anot kaltinamojo gynėjo, nurodoma, jog net tuomet, kai baudžiamasis persekiojimas vyksta dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, gali būti padaryta išvada, kad taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę nėra būtina.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas atmetamas

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo aukštesniajam teismui argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžio metu išklausiusi prokurorės išsakytą poziciją, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. D. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Šie duomenys yra užfiksuoti kratų, apžiūrų, slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina tai, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu). Juolab, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pakankamumo gynėjas skunde aukštesniajam teismui neginčija.

7. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam K. D. pratęsta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

8. K. D. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs vieną nusikaltimą, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Inkriminuotas nusikaltimas galimai padarytas kaltinamajam K. D. veikiant bendrai su R. Z., pasiskirsčius vaidmenimis. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, analizuojant K. D. pareikštus kaltinimus, galima spręsti, jog jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme galimai nebuvo antraeilis, netgi atvirkščiai. Kaip nurodyta kaltinamajame akte, K. D. inkriminuota nusikalstama veika galimai susideda iš kelių atskirų alternatyvių veikų – neteisėtos labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gamybos, laikymo ir gabenimo. Įvertinus galimai neteisėtai disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekusorių) kiekius, skirtingas šių medžiagų rūšis, taip pat su psichotropinių medžiagų gamyba ir galimu tolimesniu platinimu susijusių įrankių ir priemonių gausą, galima pagrįstai manyti, kad kaltinamajam K. D. inkriminuotam nusikaltimui galimai buvo kruopščiai ruoštasi, jis buvo kruopščiai suplanuotas, taigi, galimai nebuvo atsitiktinis.

9. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis K. D. praeityje du kartus teistas – už plėšimą ir vagystę (3 t., b. l. 103-104), taip pat baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 95-98). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, jog Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo K. D., nepagrįstai rėmėsi ankstesniais šio asmens teistumais, taip pažeisdamas BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo pareiga vertinti ankstesnius (net ir išnykusius) teistumus yra tiesiogiai nulemta analizuojamo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto (BPK 122 straipsnio 4 dalyje detalizuoto) suėmimo pagrindo, susijusio su suimto asmens galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio pasireiškimo iki išnagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje šiam asmeniui yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, rizikos įvertinimu. Tad ankstesni, išnykę teistumai šiuo atveju yra vertinami tik tiek, kiek jie yra aktualūs griežčiausios kardomosios priemonės taikymui pagrįsti ar paneigti bei tik tiek, kiek padeda nustatyti suimto asmens požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. D. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis (be kita ko, galimas tikslas iš uždraustos veiklos gauti neteisėtų pajamų), ankstesnių šio kaltinamojo teistumų kontekste (plėšimas ir vagystė – nusikalstamos veikos nuosavybei, kuriomis siekiama pasipelnyti), teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad K. D. inkriminuota BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika galėjo būti pagrindiniu jo pajamų šaltiniu. Juolab, kad kaltinamasis, nors laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visgi jo atžvilgiu darbo paieškos buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (4 t., b. l. 101), kas leidžia spręsti, kad užsiregistravimas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo labiau formalus, o ne tikslu susirasti darbo. Be kita ko, nors kaltinamasis yra nurodęs, kad iki suėmimo paskyrimo lėšų pragyvenimui užsidirbdavo užsienyje (aplinkybę, kad sutuoktinis oficialiai dirbo užsienyje patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja D. D.), tačiau duomenų apie K. D. vykdytą darbinę veiklą ir gautas oficialias pajamas kitose šalyse aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Taigi, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltinamasis K. D. ganėtinai ilgą laiką nedirbo, nors tam turėjo galimybę. Aukštesniajam teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, patvirtinantis, kad paleistas iš suėmimo K. D. būtų įdarbintas šioje įmonėje apdailininko pareigose, atsižvelgus į ankstesnis kaltinamojo elgesį, leidžia pagrįstai manyti, jog turima darbo vieta panaikinus suėmimą nebus tuo veiksniu, kuris pakeistų kaltinamojo nuostatas ir leistų manyti, kad būdamas nesuimtas jis nusikalstamų veikų nebedarys. Naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos nepašalina ir kaltinamojo K. D. turimi šeiminiai ryšiai, kurie inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu taip pat saistė šį kaltinamąjį, tačiau galimai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

11. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, taigi yra įgyvendinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje nurodyta sąlyga, pagal kurią suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nors, nusikalstamos veikos pobūdis (sunkumas) ir gręsiančios bausmės griežtumas nelaikytini absoliučiomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, nustatytų aplinkybių visuma leidžia aukštesniajam teismui sutikti, kad kaltinamajam K. D. taikomas suėmimas buvo pratęstas pagrįstai.

12. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą –pagrįstai manytina, kad kaltinamasis K. D. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

13. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Tuo tarpu proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. Atsižvelgus į tai, kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas (švelnesnes už suėmimą) kardomąsias priemones.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į ankstesnių kaltinamojo K. D. teistumų (savanaudišką) pobūdį, galimai kaltinamojo disponuotų (gamintų, laikytų ir gabentų) psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį, galimą kruopštų pasiruošimą nusikalstamą veiką daryti, į aplinkybę, kad kaltinamajam K. D. inkriminuotas labai sunkus nusikaltimas galimai buvo padarytas siekiant neteisėtai praturtėti, su bendrininku pasiskirsčius vaidmenimis, užstatas, kaip kardomoji priemonė, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties. Nors iš skundo teikimo medžiagos matyti, kad už K. D. 2023 m. gegužės 29 d. ir 2024 m. vasario 1 d. buvo įmokėtas pakankamai didelio dydžio (iš viso 20 000 Eur) užstatas, šią sumą atitinkamai į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apygardos teismo banko sąskaitas įmokėjo Z. B. (kaltinamojo teigimu, jo uošvienė). Taigi, pritaikius užstatą tam tikrų pajamų laikinai neteko (kardomosios priemonės nesilaikymo atveju – netektų) būtent kaltinamojo K. D. artimieji, o kaltinamasis, pritaikius užstatą, neprarastų objektyvių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Darytina išvada, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje užstatas nei kaip savarankiška kardomoji priemonė, nei kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis nepadės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

15. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam K. D. daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota K. D. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau K. D. realiai nebūtų užkirstas kelias planuoti naujas potencialias BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti. Juolab, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuota nusikalstama veika (jos atskiri veiksmai – psichotropinių medžiagų laboratorijos įrengimas, neleistinų medžiagų laikymas ir psichotropinių medžiagų gamyba) buvo vykdoma būtent kaltinamojo K. D. deklaruotoje ir faktinėje gyvenamojoje vietoje (gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose). Taigi, su įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje susijusiosios kardomosios priemonės kaltinamojo K. D. atžvilgiu neatitiktų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo K. D. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

16. Kaltinamasis K. D. šiuo metu suėmime yra praleidęs kiek daugiau nei vienerius metus (laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 23 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra proporcinga ir adekvati, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę K. D. daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. K. D. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, už kurį gresia maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, K. D. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Papildomai pažymėtina, jog EŽTT praktikoje nurodoma, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsižvelgus į poreikį užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą ir apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų nusikalstamų veikų.

17. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmeta, o Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta trims mėnesiams, palieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam K. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo, taikymą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.