Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-986-459/2016

NUTARTIS

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB „Swedbank“, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, antstolė V. D., antstolis G. J., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-03-24 gautas pareiškėjo bankroto administratoriaus prašymas dėl T. P. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Administratorius nurodė, kad 2016-03-03 įvyko T. P. kreditorių susirinkimas, kuris nepatvirtino mokumo atkūrimo plano ir pateikė pasiūlymus planui koreguoti. Kreditorė AB „Swedbank“ nesutiko su plane nustatytu 3 metų fizinio asmens mokumo atkūrimo įgyvendinimo laikotarpiu, taip pat nesutiko su 900 Eur suma, kurią pareiškėjas ketina mokėti kreditoriams kas 6 mėnesius nuo plano patvirtinimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-11 nutartimi patvirtino teismui pateiktą T. P. mokumo atkūrimo planą. Kreditorė AB „Swedbank“ bankas ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodama tuo, jog pagal bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas ir planuojamas išlaidas asmuo turi galimybę mokėti kreditoriams po 2303,94 Eur kas šešis mėnesius, o tai daugiau nei dvigubai didesnė suma nei ta, kuri nurodyta plane. Be to, teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodoma tik pati mokėjimo tvarka ir terminai, tačiau nenurodoma, kokios konkrečiai lėšos bus skiriamos konkrečiam kreditoriui ar kokias lėšas planuojama mokėti praėjus pirmajam pusmečiui po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Kadangi kreditoriai kreditorių susirinkimuose nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui ir patikslintam mokumo atkūrimo planui, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas mokumo atkūrimo planą, išsamiai išanalizavo kreditorių nepritarimo plano projektui argumentus ir dėl jų pasisakė.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, o nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 7, 29 straipsniai).

Kreditorė AB „Swedbank“ teigia, kad nėra aišku, kaip buvo paskaičiuota plane nurodyta kreditoriams mokėtina 900 Eur suma, kurią pareiškėjas ketina mokėti kas 6 mėnesius nuo plano patvirtinimo dienos. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo paaiškino, kad minėta suma apskaičiuota iš pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio, kuris per mėnesį sudaro apie 1663,65 Eur, atėmus pinigų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas kreditoriams gali mokėti 900 Eur sumą kas šešis mėnesius. Gauti didesnių pajamų ar sumažinti išlaidas savo poreikiams pareiškėjas nurodo neturintis objektyvių galimybių. Patikslintame pareiškėjo mokumo atkūrimo plane numatyta, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1263 Eur suma. Pareiškėjo poreikiams Lietuvoje išlaidos per mėnesį sudaro fiksuotą 300 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį iškelti pareiškėjui bankroto bylą, pareiškėjas nuo 2014-01-27 pagal terminuotas trijų mėnesių darbo sutartis dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis pagal standartinę darbo sutartį – iki 160 Norvegijos kronų per valandą. Darbo laikas - iki 37,5 darbo valandų per savaitę (7,5 val./d.). Vidutinis darbo užmokestis per mėnesį - 16 231,38 NOK. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra nekvalifikuotas pagalbinis darbininkas ir realiai dirba per dieną ne 7,5 val., o 3 - 4 valandas. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 vasaros tris mėnesius dirba ir gyvena Norvegijoje, vieną mėnesį – Lietuvoje, tuo metu neturi draudžiamųjų pajamų. Taigi akivaizdu, jog prognozuoti tikslią pareiškėjo pajamų sumą, atsižvelgiant į darbo pobūdį, yra sudėtinga. Be to, atsižvelgtina ir į tą faktą, jog pareiškėjui darbo užmokestis mokamas Norvegijos kronomis, taigi yra įtakojamas kronos kurso euro atžvilgiu. Įvertinus pareiškėjo darbo pobūdį - tai, jog pareiškėjas dirba ne visus metus, dalį laiko gyvena Lietuvoje, tuo metu negauna jokių pajamų, laikytina, jog plane numatyta 900 Eur kas 6 mėnesius suma iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, nepažeidžia kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs, jog patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, FABĮ 8 straipsnio 1 – 4 dalies pažeidimų nenustatyta, patvirtino mokumo atkūrimo planą.

Kreditorė taip pat teigia, jog nenurodoma, kokios konkrečiai lėšos bus skiriamos konkrečiam kreditoriui ar kokias lėšas planuojama mokėti praėjus pirmajam pusmečiui po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Nesutiktina su šiuo kreditorės argumentu: plane aiškiai numatyta, jog kas šešis mėnesius kreditoriams mokėtina 900 Eur suma, išskirti kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai ir numatyta, jog kreditorių reikalavimai pirmajame etape pirmąja eile tenkinami pagal proporcijas, nurodytas plane pateiktoje lentelėje, patenkinus reikalavimus pirmajame etape pirmąja eile, bus tenkinami kreditorių reikalavimai antrąja eile pagal proporcijas, nurodytas plane pateiktoje lentelėje. Atsiskaičius su pirmojo etapo kreditoriais, bus tenkinami antrojo etapo kreditorių reikalavimai. Taigi plane numatyta konkreti kreditoriams skirtina suma, aiški atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir jo etapai, todėl nurodytas kreditorės argumentas atmestinas kaip neturintis jokio faktinio pagrindo.

Pažymėtina, jog FABĮ 26 straipsnio 5 punkte numatyta, jog kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.) ir teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo. Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 str. 12 d.). Taigi nustačius, jog fizinis asmuo realiai gauna didesnes pajamas ir kreditoriams galėtų būti skiriama didesnė jų dalis, kreditoriai galėtų inicijuoti plano pakeitimo procedūrą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.