Kauno apygardos teismo nutartis

2007-01-22 · Civilinė byla Nr. 2A-42-260/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-22
Bylos Nr.
2A-42-260/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
Kauno miesto „Vyturio“, M. V.
Trečiasis asmuo
R. L., K. S., V. B., V. L., A. B., R. G., R. D.
Ieškovas
Kauno miesto apylinkės vyriausiojo
Advokatai
Rasa Gradauskienė
Kategorijos
  • 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-42-260/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Danutė Giačaitė
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.11; 44.5.2.12; 114;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Rūtos Palubinskaitės ir Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Ritai Čivinskaitei, atsakovo Kauno miesto „Vyturio“ vidurinės mokyklos atstovams Irenai Gerčienei ir advokatei Rasai Gradauskienei, nepilnamečio atsakovo M. V. įstatyminei atstovei R. V. , trečiajam asmeniui R. L. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei atsakovo Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-00463-530/2006 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareikštą ieškinį ginant viešąjį interesą, bendraieškis Valstybinė ligonių kasa, atsakovams Kauno “Vyturio “ vidurinei mokyklai, R. Š. ir A. V. , , tretieji asmenys K. S. , R. L. , V. B. , V. L. , A. B. , R. G. , R. D. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-5, t.1), patikslintu ieškiniu (b.l. 66-69, t.2) prašė priteisti iš atsakovų Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos, R. Š. , A. Š. , M. V. ir R. V. Valstybinei ligonių kasai 1068,68 Lt padarytai žalai atlyginti už M. K. gydymą Kauno medicinos universiteto klinikose ir 2127,60 Lt už suteiktą gydymą M. K. Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė“, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005-01-27 Kauno „Vyturio“ vidurinėje mokykloje nepilnamečiui M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinių lūžių. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad asmenys, sužaloję M. K. , veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl jų atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas. Nepilnamečiai R. Š. ir M. V. nusikaltimo padarymo metu buvo 14 metų, tačiau, jiems neturint lėšų ar turto, padarytą žalą turėtų atlyginti tėvai. Dėl padarytų sužalojimų M. K. gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose ir VŠĮ Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė“. Už suteiktas paslaugas Ligonių kasa šioms įstaigoms sumokėjo 1068,68 Lt ir 2127,60 Lt. Tokiu būdu susidarė 3196,28 Lt žala Valstybinei ligonių kasai, kurią turi atlyginti atsakovai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Kauno „Vyturio" vidurinės mokyklos 772,42 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos; taip pat priteisė tam pačiam ieškovui iš atsakovų R. Š. , M. V. po 128,74 Lt žalos atlyginimą, nustatydamas, kad šiems atsakovams neturint turto žalą atlyginti privalės atsakovas Kauno „Vyturio" vidurinė mokykla . Teismas ieškinį 2166,38 Lt dalyje atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas „Vyturio“ vidurinė mokykla neužtikrino tinkamos nepilnamečių priežiūros, kas sudarė sąlygas nepilnamečių priešingiems teisei veiksmams atlikti ir žalai atsirasti. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą išieškoti paciento motinai skirtas slaugymo paslaugas 38,78 Lt, nurodydamas tėvų prigimtinę pareigą rūpintis savo vaikais. Teismas atmetė ieškovo 2127,60 Lt reikalavimą dėl sanatorinio gydymo, kadangi ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog M. K. pasinaudojo sanatoriniu gydymu. Teismas išreiškė nuomonę, kad 1029,90 Lt suma priteistina solidariai iš atsakovų R. Š. , M. V. ir Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos, kadangi atsakovai R. Š. ir M. V. įvykio metu buvo sulaukę 14 metų. Nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalą privalės atlyginti Kauno „Vyturio“ vidurinė mokykla.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-07-05 sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškinio ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovo Kauno miesto „Vyturio“ mokyklos 2166,38 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio apelianto nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo paminėtoji dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Kauno miesto apylinkės teismas, priėmęs patikslintą 2006-03-16 ieškinį, nereikalavo pašalinti LR 135 str. l d. 2, 3 p.p. trūkumų, jeigu kilo pagrįstų abejonių dėl ieškinio pagrindimo įrodymais. Ieškovas, pateikdamas su patikslintu ieškiniu 2006-03-14 Kauno teritorinės ligonių kasos raštą Nr.I-3-42, 2006-03-08 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos raštą Nr. 1.13-41, kuriame nurodyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėta 2127,60 Lt už M. K. gydymą, pagrįstai šiuos dokumentus laikė įrodymais, patvirtinančiais ieškovo išdėstytas ir grindžiamas aplinkybes. Teismo motyvas, kad „ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, ar M. K. pasinaudojo sanatoriniu gydymu" ir nepagrindė šios aplinkybės, nepagrįstas, nes teismas nevertino Kauno teritorinės ligonių kasos, Dainavos poliklinikos raštuose pateiktos informacijos, kurios pagrįstumu abejoti nėra pagrindo. Teismas, atmesdamas 38,78 Lt slaugos išlaidas, nenurodė, kodėl M. K. slaugymo išlaidos, kurias Valstybinė ligonių kasa patyrė sumokėdama mažamečio slaugomos mamos išlaikymui, nėra pagrįstos ir protingos. Tėvų prigimtinė pareiga rūpintis savo vaikais šiuo atveju negali būti siejama su civilinės atsakomybės atsiradimu. Turtinė prievolė atsakovui „Vyturio" vidurinei mokyklai atlyginti žalą, t.y. šiuo atveju ir 38,78 Lt dalyje išlieka LR CK 6.247str., 6.263str. pagrindu, todėl ieškinys šioje dalyje turėtų būti patenkintas.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto „Vyturio“ vidurinė mokykla prašo 2006-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos atžvilgiu atmesti. Šio atsakovo nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Mokykla už žalą, padarytą nepilnamečių, privalo atlyginti tik esant mokymo įstaigos kaltei. Pagal LR CK 6.248 str. 2 d. kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, arba laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Atsakovas Kauno „Vyturio" vidurinė mokykla įrodė, jog mokyklos kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra. Nesant kaltės atsakomybė nėra galima (LR CK 6.248 str.). Kauno „Vyturio" vidurinė mokykla nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių šios įstaigos veiklą ir funkcijas, reikalavimų. Teismas rėmėsi bendro pobūdžio pasvarstymais apie galimą mokyklos didesnį atidumą ir organizacinių funkcijų užtikrinimą. Tokie motyvai niekaip nepatvirtina nei mokyklos kaltės, nei galimo priežastinio ryšio tarp mokyklos kaip švietimo įstaigos kaltės ir atsiradusių pasekmių. Nenustatytos teisės aktuose mokyklos pareigos ir galimybės negali būti absoliutinamos, jas privalu vertinti vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kauno „Vyturio" vidurinės mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių 31.3. p. numato, jog vykdydami savo pareigas, mokytojai privalo pamokų, papildomo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu palaikyti drausmę, saugoti mokinių sveikatą ir gyvybę. LR Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai numato galimas pedagogų teises mokinių atžvilgiu, kurios apsiriboja teise duoti pastabas ir įspėjimus. Įvykio metu budinti mokyklos koridoriuje mokytoja R. D. šį įsipareigojimą sąžiningai vykdė - ji atliko pagal nustatytus grafikus budinčiojo mokytojo funkcijas; pamačiusi besibūriuojančius ir besirengiančius žaisti mokinius, nurodė, kad šie tvarkingai vaikščiotų mokyklos koridoriumi, nežaistų žaidimų ir išsiskirstytų. Mokytoja pasitraukė nuo mokinių įsitikinusi, kad jie pakluso jos nurodymams ir išsiskirstė. Aplinkybę, jog mokytojo buvo įspėti nutraukti mokykloje draudžiamą veiklą, tačiau šio įspėjimo jie nepaisė, kai mokytojas nuo jų pasitraukė, patvirtino visi mokiniai, dalyvavę įvykyje ir vėliau apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Imtis kitų priemonių, be įspėjimo ir nurodymo, mokytoja R. D. negalėjo. Ji atliko visa, ką leidžia jos kaip pedagogo teisės. Šiuo atveju civilinė atsakomybė mokyklai buvo pritaikyta už tai, kad patys šios mokyklos mokiniai pažeidė vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir nepakluso budinčios mokytojos teisėtiems nurodymams. Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su LR Švietimo ir mokslo ministro 2000 02 11 įsakymu Nr. 113 „Dėl moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų" reikalavimais, šis nelaimingas atsitikimas buvo ištirtas ir aktu konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo priežastys - netinkamas mokinių žaidimas koridoriuose pertraukų metu, neklausymas budinčios mokytojos, pažeistos mokinių elgesio taisyklės. Todėl teismui privalu buvo remtis šiame nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nustatytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis ir jame įvardintais įvykio kaltininkais.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje mokinių veika buvo kvalifikuojama kaip neatsargus nusikaltimas, tačiau baudžiamasis procesas nebuvo galimas dėl vaikų amžiaus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo nustatyta, kad mokyklos darbuotojų veiksmuose gali būti nusikaltimo požymiai. Viena būtinų civilinės atsakomybės sąlygų yra priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismo sprendime nėra aptartas ir pagrįstas bylos duomenimis vienas būtinų elementų civilinei atsakomybei atsirasti -priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto „Vyturio“ vidurinės mokyklos apeliacinį skundą ieškovas Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras nurodo, jog atsakovo Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos apeliacinį skundą laiko nepagrįstu. Jo nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad mokyklos vadovai ir mokykla visiškai atsakingi už moksleivių sveikatą ir gyvybę, kol vaikai yra mokyklos priežiūroje. Atsakovas neužtikrino tinkamos nepilnamečių priežiūros, kas sudarė sąlygas nepilnamečių priešingiems teisei veiksmams atlikti ir žalai atsirasti. Nustačius, jog moksleiviai žalą padarė tuo metu, kai buvo mokyklos priežiūroje, tėvams atsakomybė žalai atlyginti nekyla.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovė prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo Kauno miesto „Vyturio“ vidurinės mokyklos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo „Vyturio“ vidurinės mokyklos atstovės prašė šio atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nepilnamečio atsakovo M. V. įstatyminė atstovė R. V. ir tretysis asmuo R. L. prašė abu apeliacinius skundus atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Šioje byloje teisėjų kolegija sprendžia ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu , ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė atlygintinos žalos dydį, ieškinį patenkindamas tik iš dalies, ir atsakovo Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu, ar pagrįstai žalos atlyginimas priteistas iš šio atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atlygintinos žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas, 2006 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkindamas tik iš dalies, pripažino pagrįstomis tik 1029,90 Lt išlaidas, tai yra tiek, kiek kainavo M. K. atliktą operaciją Kauno medicinos universiteto klinikose. 38,78 Lt sumos, t.y. pacientą slaugiusios motinos maitinimo ir išlaikymo tose pačiose klinikose išlaidų teismas nepriteisė iš atsakovų, motyvuodamas tai tuo, kad tėvų prigimtinė pareiga yra rūpintis vaikais, juos remti finansiškai. 2127,60 Lt išlaidų už M. K. suteiktą sveikatos grąžinamąjį gydymą Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė“ teismas nepriteisė todėl, kad ieškovai nepateikė įrodymų , jog M. K. pasinaudojo sanatoriniu gydymu.

Teisėjų kolegija vertina, kad dalyje, kuria atmesti ieškovo reikalavimai priteisti 38,78 Lt ir 2127,60 Lt sumas, teismo sprendimas yra nepagrįstas. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsiaiškino, ar šios nepriteistos išlaidos yra susijusios su M. K. gydymu po 2005 01 27 patirto sužalojimo. Tuo motyvu, kad tėvai privalo rūpintis nepilnamečiais vaikais, gal būt ir galima būtų nepriteisti, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, tėvų turėtų išlaidų, tačiau šioje byloje reikalavimai pareikšti ne dėl tėvų, o dėl gydymo įstaigos turėtų išlaidų. Kodėl 38,78 Lt gydymo įstaigos turėtos išlaidos yra neprotingos bei nepagrįstos, teismas sprendime nenurodė. Teismo argumentą, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie M. K. gydymą Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė“ ir dėl to nereikia priteisti 2127,60 Lt su gydymu šioje įstaigoje Valstybinės ligonių kasos turėtų išlaidų , teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ir nepakankamu ieškiniui šioje dalyje atmesti. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno teritorinės ligonių kasos 2006 03 14 raštas Nr. I3-42 ir Viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinika 2006 03 08 raštas Nr. 1.13-41 (b.l.72 ir 73, t. II), kuriuose yra duomenų, kad M. K. nuo 205 06 13 iki 2005 07 13 buvo gydomas paminėtoje sanatorijoje. Kodėl šiais įrodymais teismas nesivadovavo, savo sprendime jis nenurodė. Jeigu teismas laikė, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jis, pasinaudodamas CPK 179 str. 1 d. jam suteikta teise, galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. To nepadaręs, teismas patikėjo byloje dalyvaujančių asmenų teikiamais paaiškinimais, kuriuose buvo tik pareikštos abejonės, tačiau nepateikta jokių kitų įrodymų, kad gal būt M. K. ir nebuvo gydomas sanatorijoje, ir atmetė paminėtus rašytinius įrodymus apie šio asmens gydymą, nemotyvuodamas, kodėl tiki vienais įrodymais ir netiki kitais, nors CPK 270 str. 4 d. to ir reikalauja. Pirmosios instancijos teismas 2006 07 05 sprendime, pasisakydamas aptariamu klausimu, nurodė, jog įrodinėjimo pareigą šalims jis išaiškino parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl vėliau ir įvertino, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, privalo, pirmiausia, pasiekti, jog byloje būtų teisingai išspręstas ginčas, o ne tai, kad būtų laikomasi tik procesinio pobūdžio reikalavimų, nors konkrečiu atveju šioje byloje nebuvo galima pripažinti, kad ieškovas nepateikė ieškinį pagrindžiančių įrodymų. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai priteisti 38,78 Lt ir 2127,60 Lt sumas , yra nepagrįsta dėl netinkamo taikymo procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą.

Dėl atsakovo Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos atsakomybės

Pirmosios instancijos teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu pripažino, kad žalą, padarytą aštuonių nepilnamečių moksleivių veiksmais privalo atlyginti mokymo įstaiga, kurios priežiūroje žalos padarymo metu šie moksleiviai buvo. Taip nuspręsdamas teismas darė išvadą, kad mokyklos vadovai ir mokykla yra visiškai atsakingi už moksleivių sveikatą ir gyvybę, kol vaikai yra mokyklos priežiūroje, o konkrečiu atveju Kauno miesto „Vyturio“ vidurinė mokykla neužtikrino tinkamos nepilnamečių priežiūros , kas sudarė sąlygas nepilnamečiams priešingiems teisei veiksmams atlikti ir žalai atsirasti. Kartu teismas pripažino, jog atsakovas Kauno miesto „Vyturio“ vidurinė mokykla neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, taip nuspręsdamas, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, suabsoliutino mokyklos atsakomybę ir tinkamai neįvertino visų žalos atsiradimo faktinių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytu, kad 2005 01 27 apie 9 val. 50 min., pertraukos tarp pamokų metu, Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos koridoriuje, trylikamečiai L. G. , V. L. , L. T. , R. B. , M. L. , H. S. bei keturiolikmečiai M. V. ir R. Š. , žaisdami pačių sugalvotą žaidimą, išmesdami į viršų ir paleisdami bendramokslį M. K. , pastarajam nukritus ant žemės ir lūžus jo kojos kaulams, sutrikdė šio asmens sveikatą. Tačiau teismas, vertindamas M. K. sužalojimo aplinkybes bei priežastis, tinkamai neįvertino nepilnamečių mokinių poelgio, kada jie, įspėti budinčios pertraukos metu mokytojos, ignoravo jos reikalavimus tinkamai elgtis. Teismas tik konstatavo, jog mokykloje buvo skiriamas nepakankamas dėmesys tvarkos užtikrinimui, tačiau nevertino, ar budinti mokytoja be žodinės pastabos pareiškimo turėjo ir daugiau jai suteiktų poveikio vaikams priemonių, ir ar galėjo kitomis priemonėmis paveikti vaikų elgesį. Taip pat teismas nevertino nelaimingo atsitikimo mokykloje tyrimo akto, aplinkybės, ar vaikai piktybiškai neignoravo mokytojos reikalavimų, iškart po pastabos gavimo pasielgę ne taip, kaip mokytoja reikalavo. Nepagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pripažino, jog pavojingus vaikų sveikatai žaidimus jie mokykloje žaidė maždaug mėnesį laiko iki nelaimingo atsitikimo su M. K. , o mokyklos vadovai ir pedagogai nesiėmė priemonių užkirsti kelią tokiems neleistiniems veiksmams. Tokias išvadas teismas darė remdamasis byloje dalyvaujančių nepilnamečių tėvų paaiškinimais, taip pat pačių nepilnamečių moksleivių apklausų protokoluose užfiksuotais paaiškinimais. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys yra aiškiai suinteresuoti bylos baigtimi, o nepilnamečių moksleivių apklausos, kaip matyti iš jų protokolų, yra trafaretinės, protokoluose užfiksuoti duomenys yra labai paviršutiniški. Todėl laikytina, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog apie paminėtų žaidimų žaidimus buvo žinoma mokyklos vadovams bei pedagogams.

Tinkamai neįvertinus atsakovo Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos pateiktų atsikirtimų ir argumentų, kodėl nėra dėl reikalaujamos priteisti žalos atsiradimo šio atsakovo kaltės, o tik suabsoliutinus mokyklos kaltę, negalima sutikti, jog byla buvo teisingai išnagrinėta. Mokykla, kada žala padaroma nepilnamečio mokinio, esančio mokyklos priežiūroje, už žalą atsako tik esant jos kaltei. Nors jos kaltė ir preziumuojama, tačiau ji turi teisę įrodinėti, kad žala padaryta ne dėl jos kaltės. Tai numato CK 6.275 str. Aplinkybė, kad žala padaryta, mokyklai prižiūrint , taip pat nereiškia, jog vaiko tėvai už žalą neatsakys. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros padarinys. Todėl galima ir nepilnamečių vaikų tėvų, ir bendra vaikų tėvų bei mokyklos atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje šiuo metu surinktų įrodymų pagrindu galima vertinti, kad už M. K. sužalojimo metu padarytą žalą yra daugiau atsakingi nepilnamečiai moksleiviai bei jų tėvai bendrai su mokykla.

Šioje byloje atsakovais šešių nepilnamečių vaikų, kurie žalos padarymo metu nebuvo keturiolikos metų amžiaus, tėvai nėra patraukti, todėl teismas turėtų pasiūlyti ieškovui patraukti juos byloje atsakovais (CPK 45 str.). Apeliacinės instancijos teisme to padaryti negalima, todėl byla, panaikinus nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kolegija laiko tikslingu perduoti bylą nagrinėti iš naujo dar ir todėl, kad pripažįsta reikalingu byloje surinkti papildomų įrodymų apie atsakovo Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos kaltę ar kaltės nebuvimą dėl 2005 01 27 įvykdyto M. K. sužalojimo, nes, kaip jau aukščiau paminėta, nepilnamečių vaikų apklausų ne teisme protokolai, kurių duomenimis rėmėsi teismas, yra neišsamūs, neinformatyvūs ir nepakankami tokioms išvadoms, kokias darė teismas, pagrįsti. Taip pat teismas, turės galimybę, jei matys, kad to reikia, surinkti ir papildomų įrodymų apie žalos dydžio pagrįstumą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti, ar netikslinga į bylą įtraukti dalyvaujančiu asmeniu nukentėjusiojo M. K. ar jo įstatyminio atstovo, nes galimi atvejai, kad ir šiems asmenims dėl to paties įvykio buvo padaryta žala, ir jei jie ateityje kreiptųsi dėl žalos atlyginimo, tai šioje byloje priimtas sprendimas jiems turėtų prejudicinę reikšmę. Kolegijos teisėjų nuomone, tokių asmenų dalyvavimas nagrinėjant bylą taip pat galėtų teismui padėti išsamiau išsiaiškinti M. K. sužalojimo aplinkybes, išspręsti vieno ar kito asmens kaltės klausimus, priimti sprendimą, kuriuo bus nustatyta, ar atsakingi už padarytą žalą mokykla kartu su nepilnamečiais vaikais ir jų tėvais, ar tik vieni pastarieji asmenys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ir atsakovo Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėEgidijus Tamašauskas