Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R., išnagrinėjusi E. R. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2016-08-18, apie 09.20 val., M. K. Čiurlionio g. 2, Vilniuje, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „Fiat Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį krovininį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Teisme E. R. pripažino padaręs pažeidimus, gailėjosi, patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-08-18 apie 09.45 val., gavo pranešimą, kad M. K. Čiurlionio g. 2, Vilniuje, apgadintas automobilis. Atvykę į vietą rado automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas L. K.. Pastarasis paaiškino, kad atvairavo automobilį apie 09.20 val. ir sustojo V. Mykolaičio g. – Putino g., ties M. K. Čiurlionio g. Besėdint automobilyje pajuto smūgį į galinę automobilio dalį ir pamatė nuvažiuojantį mikroautobusą su „DPD“ logotipais, o valstybinio numerio nematė. L. K. pateikė diską su vaizdo įrašu, kurį gavo pats, o jie, policijos pareigūnai peržiūrėti neturėjo galimybės. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, liudininkų nėra, automobilis draustas.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – M. K. Čiurlionio g. 2, Vilniuje, automobiliui „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas metalinis automobilio bortas.

M. K. elektroniniu paštu atsiųstame laiške nurodyta, kad 2016-08-18 apie 09.20 val., sėdėjo automobilyje keleivio vietoje. Jie buvo pasistatę automobilį tam tikroje vietoje, belaukdami kolegų, pajuto ne itin didelį smūgį, bet matė kai kitas automobilis neišsukęs posūkio kliudė juos ir greitai apsisukęs nuvažiavo. Nematė nei valst. Nr., nei to žmogaus veido.

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje nurodyta, kad automobiliui „Fiat Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas galinis dešinės pusės sparnas 1,05-1,64 m aukštyje, automobiliui „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas galinis kairės pusės bortas, išlaužti vyriai 0,95 -1,04 m aukštyje, išlaužta galinio borto metalinė dalis 1,05-1,40 m aukštyje. Automobilių apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Teisme E. R. pripažino padaręs pažeidimus, gailisi. Paaiškinime nurodė, kad 2016-08-18 vairuodamas mikroautobusiuką „Fiat Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. Čiurlionio g., Vilniuje, sukdamas į dešinę pusę neišėmė posūkio kampo ir kliudė kitą automobilį su išlindusiais pastoliais. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes be E. R. paaiškinimo patvirtina nukentėjusiojo L. K. paaiškinimas, liudytojo M. K. elektroniniu paštu atsiųstas laiškas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje.

E. R. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. R. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 220 p. nurodyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog E. R. KET 9 p., 126 p. Pats E. R. neneigė sukėlęs eismo įvykį ir pasitraukęs iš įvykio vietos, paaiškino, kad toks įvykis, jam nutiko pirmą kartą, nežinojo ką daryti, pasimetė, todėl ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau E. R. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). Įstatymų leidėjo numatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma administracinė nuobauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažįsta pažeidimus ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau buvo baustas už smulkų teisės pažeidimą, turi 1 metų mažametį vaiką, darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, darbovietė yra kitame mieste, šeimoje vienintelis vairuojantis ir dirbantis asmuo bei vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga E. R. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. pažeidėjui skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su trumpesniu nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

E. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.

E. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir E. R. skirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16061493348 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.