Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-751-337-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
1A-751-337-2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00794-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
I. B., M. B., D. B.
Advokatai
Egidijus Bičkauskas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-751-337/2011

Teisėjas Bronius Varsackis Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00794-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Bronės Vidzėnienės ir Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjams advokatams Egidijui Bičkauskui, Alfonsui Mašalui,nuteistajai I. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendžio, kuriuo:

- M. B. pripažintas kaltu pagal 223 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda;

- I. B. pripažinta kalta pagal 223 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas D. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tvarkymą ir jų išsaugojimą kaip tai nustatyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatose, kurios numato, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, nesurašė dokumentų priėmimo akto, pagal kurį būtų perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus iš iki 2008-05-21 įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavusio D. B., nesurašė dokumentų perdavimo akto, pagal kurį būtų perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria 2008-11-07 sudarė sutartis Nr. 54 ir Nr. 55 dėl įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo, neišsaugojo ir nepateikė jo vadovavimo įmonei, UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminių kasos dokumentų, kasos knygos, avansinių apyskaitų, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prekių, medžiagų nurašymo aktų, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, ir dėl šių jo aplaidžių veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d.

I. B. nuteista už tai, kad ji per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore ir būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tvarkymą ir jų išsaugojimą kaip tai nustatyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatose, kurios numato, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, neišsaugojo ir nepateikė jos vadovavimo įmonei, UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminių kasos dokumentų, kasos knygos, avansinių apyskaitų, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prekių, medžiagų nurašymo aktų, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, nesurašė dokumentų priėmimo akto, pagal kurį būtų priėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus nuo 2009-01-26, t.y. iš iki šios datos įmonei vadovavusio M. B. bei nesurašė dokumentų perdavimo akto, pagal kurį būtų perdavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus nuo 2009-04-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjusiam vadovauti A. Ž. ir dėl šių jos aplaidžių veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos. Mano, kad nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai ir atsietai vertino įrodymus. Teigia jokios nusikalstamos veikos nepadaręs. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog laikotarpio nuo 2008-05-21 iki 2009-01-26 dokumentų pasigesta gerokai vėliau, 2010 metų viduryje, kai po jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo dar bene trys direktoriai. Pažymi, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos E. Š. ir L. B. parodė, jog jo vadovavimo įmonei metu jokių buhalterinių dokumentų trūkumų nebuvo, jos pilnai galėjo sutvarkyti apskaitą. Po jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavusi I. B. taip pat neparodė, jog už jo vadovavimo įmonei laikotarpį ji būtų nustačiusi kokių nors buhalterinių dokumentų trūkumą. Pažymi, kad priėmimo-perdavimo aktų nesurašymas, šių aktų nebuvimas, už ką jis yra nuteistas, nėra priežastis to, jog atstatyti pirminės buhalterinės apskaitos negalima. Šių dokumentų nebuvimas nebent apsunkina galimybę nustatyti dokumentų dingimo tikslią datą. Teigia, kad dokumentai už jo vadovavimo įmonei laikotarpį ne tik nebuvo prarasti, bet ir perduoti. Apelianto įsitikinimu, jis palikdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas 2009-01-26 neteko ne tik jam iki tol priklausančio atlyginimo, bet ir savo kaip įmonės direktoriaus teisių bei pareigų, tame tarpe ir saugoti įmonės dokumentus. Jokie normatyviniai aktai nenurodo, jog buvęs įmonės direktorius privalo su savimi pasiimti ar kokiu nors kitokiu būdu saugoti dokumentus už laikotarpį, kai jis vadovavo įmonei. Skunde be kita ko teigiama, kad jam pareikštame kaltinime įrašyti visiškai šiame kontekste nesuprantami žodžiai „be to“, leidžiantys manyti, jog jis „be to“ nuteistas dar už ką nors, tik nežinant už ką.

Nuteistoji I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, jai nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos. Mano, kad nuosprendis jos atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai ir atsietai vertino įrodymus. Teigia jokios nusikalstamos veikos nepadariusi. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog laikotarpio nuo 2009-01-26 iki 2009-04-06 dokumentų pasigesta gerokai vėliau, 2010 metų viduryje, kai po jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo dar bent du direktoriai. Pažymi, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos E. Š. ir L. B. parodė, jog jos vadovavimo įmonei metu jokių buhalterinių dokumentų trūkumų nebuvo, jos pilnai galėjo sutvarkyti apskaitą. Po jos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavęs A. Ž. taip pat neparodė, jog už jos vadovavimo įmonei laikotarpį jis būtų nustatęs kokių nors buhalterinių dokumentų trūkumą. Pažymi, kad priėmimo-perdavimo aktų nesurašymas, šių aktų nebuvimas, už ką ji yra nuteista, nėra priežastis to, jog atstatyti pirminės buhalterinės apskaitos negalima. Šių dokumentų nebuvimas nebent apsunkina galimybę nustatyti dokumentų dingimo tikslią datą. Teigia, kad dokumentai už jos vadovavimo įmonei laikotarpį ne tik nebuvo prarasti, bet ir perduoti. Apeliantės įsitikinimu, ji palikdama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas 2009-04-06 neteko ne tik jai iki tol priklausančio atlyginimo, bet ir savo kaip įmonės direktorės teisių bei pareigų, tame tarpe ir saugoti įmonės dokumentus. Jokie normatyviniai aktai nenurodo, jog buvęs įmonės direktorius privalo su savimi pasiimti ar kokiu nors kitokiu būdu saugoti dokumentus už laikotarpį, kai jis vadovavo įmonei.

Teismo posėdyje apeliantė ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Skundai netenkinami.

Skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, M. B. ir I. B. pagrįstai pripažinti kaltais padarę BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus.

BK 223 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.

Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nuosprendžio matyti, kad M. B. ir I. B. pripažinti kaltais dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo už tai, kad jie neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų savo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo kyla, kai negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų neišsaugojimo kilo BK 223 str. 1 d. numatyti padariniai.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/126 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tiriamojo laikotarpio (nuo 2008-02-12 iki 2009-04-01) buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminių kasos dokumentų, kasos knygos, avansinių apyskaitų, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prekių, medžiagų nurašymo aktų, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ( t. 2, b. l. 175-189). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialisto išvadą baudžiamojoje byloje davusi specialistė G. T. paaiškino, kad dėl minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-02-12 iki 2008-05-21, kai įmonės vadovas buvo D. B., taip pat už laikotarpį nuo 2008-05-21 iki 2009-01-26, kai įmonės vadovas buvo M. B., bei už laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2009-04-06, kai įmonės vadove buvo I. B. (t. 6., b. l. 3-7).

Baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą pagal BK 223 str. 1 d. kyla, kai šiame straipsnyje numatyti padariniai atsiranda būtent dėl norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymo. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje I. B. paaiškino, kad ji savo vadovavimo įmonei laikotarpiu jokių įsakymų nepriimdavo ir įmonėje nieko neorganizavo, M. B. negalėjo nurodyti, ar jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priėmė kokius nors įsakymus, susijusius su įmones buhalterija, prieš jį įmonei vadovavęs M. B. taip pat nenurodė, kad būtų priėmęs įsakymą dėl įmonės buhalterinės apskaitos ( t. 6., b.l. 3-7). Baudžiamojoje byloje nėra jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šioje bendrovėje buvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka. Todėl buvus nenustatytai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų saugojimo tvarkai už šių dokumentų saugumo užtikrinimą buvo tiesiogiai atsakingi įmonės vadovai M. B. ir I. B. kiekvieno jų vadovavimo bendrovei laikotarpiais.

Tiek iš M. B., tiek iš I. B. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo jų sudarytas ir pasirašytas, o buhalterinės apskaitos dokumentai keičiantis įmonės vadovams buvo buhalterinę įmonės apskaitą tvarkančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos E. Š. ir L. B. nurodė, jog jų (apeliantų) vadovavimo įmonei metu jokių buhalterinių dokumentų trūkumų nebuvo. Tačiau, nors iš baudžiamojoje byloje esančių 2008-11-07 apskaitos teikimo paslaugų sutarčių Nr. 54 ir Nr. 55 matyti, kad 2008 m. lapkričio 7 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos sutartys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, šiomis sutartimis buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei nebuvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo funkcijos (t. 1., b. l. 12 – 17). Be to, liudytoja E. Š., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad pristatomų buhalterinei apskaitai tvarkyti einamųjų dokumentų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo rašomi (t. 5., b. l. 104-107). Todėl vien tas faktas byloje, kad buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma šias paslaugos teikiančios įmonės, apeliantų, kaip jau minėta, buvusių tiesiogiai atsakingų už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, kaltės nepašalina bei nuo pareigos saugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus neatleido. Ši jų pareiga neišnyko ir pasibaigus kiekvieno jų darbui įmonėje, kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai ir naujai paskirtiems vadovams pasirašant priėmimo - perdavimo aktus perduoti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliantai klaidingai supranta, kad jie negalėjo likti atsakingais už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Nors LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 4 d. numato, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų – D. B., M. B., I. B., A. Ž. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, keičiantis įmonės vadovams, buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo surašomi. Byloje duomenų apie faktinį jų perdavimą taip nėra. Todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo M. B. bei I. B. nei priimami, nei perduodami. Kadangi byloje nėra nustatyta, kad M. B. ir I. B. būtų savo vadovavimo įmonei laikotarpio pradžioje perėmę kokius nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir vėliau, paskirtiems naujiems bendrovės vadovams kokius nors buhalterinės apskaitos dokumentus perdavę (M. B. I. B., o I. B. - A. Ž.), baudžiamojoje byloje specialisto išvada yra nustatyta, jog iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiais, kuriais vadovavo ir M. B. ir I. B., sutinkamai su LR Buhalterinės apskaitos 21 str. 2 d. nuostatomis, numatančiomis kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, skundžiamu nuosprendžiu M. B. ir I. B. pagrįstai pripažinti kaltais, padarę BK 223 str. numatytą nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas M. B. nurodo, kad jam pareikštame kaltinime įrašyti žodžiai „be to“, leidžia manyti, jog jis nuteistas dar už kažką, tačiau už ką, jis nežino. Pirmosios instancijos teismas šią klaidą pastebėjo ir dėl jos nuosprendyje pasisakė, kad žodžiai „be to“ yra kaltinamajame akte padaryta techninė rašymo klaida, kuri neturi įtakos kaltinimo esmei. Kolegija su šia teismo išvada sutinka. Po šių žodžių kaltinamajame akte toliau nurodomos dėl BK 223 str. numatytos nusikalstamos veikos kilusios pasekmės, todėl tai nesudaro pagrindo manyti, kad M. B. būtų kaltintas dar kokia nors kita nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistųjų M. B. ir I. B. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisBronė Vidzėnienė