Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei- Baniulienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, skundą dėl Klaipėdos AVPK 2016-05-19 nutarimo Nr. 30N-61035020-16, kuriuo V. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 4 dalį, panaikinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba surašė V. E. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124 str. 4 d. už tai, kad jis 2016-05-01, apie 3.18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „OPEL ZAFIRA“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 31 km/h, esant 50 km/h leistinam greičiui, važiavo 81 km/h greičiu (b.l. 10). Klaipėdos AVPK 2016-05-19 nutarimu Nr. 30N-61035020-16 V. E. nubaustas pagal ATPK 124 str. 4 d. 115 EUR dydžio bauda (b.l. 9).

V. E. teisme savo skundą palaikė ir nurodė, kad 2016-05-01, apie 3.00 val. nakties centras, kuris duoda užsakymus, pranešė, kad yra užpulta taksi mašina, prašė padėti. Policija buvo iškviesta, bet policija atvažiavo jau po to, kai jis buvo atvažiavęs į įvykio vietą. Kai jie atvažiavo užpuolikai buvo pasišalinę, pagalbos nereikėjo, o policijos pareigūnai atvyko dar po kokių 7 min. S. S. yra dukterinės įmonės darbuotojas. Kai buvo prašymas padėti, jis buvo netoliese, (duomenys neskelbtini) gatvėje. S. S. buvo sumuštas ir apiplėštas, užsirakino mašinoje, iškvietė policijos pareigūnus ir centrui pranešė, kad reikia pagalbos. Jis greitį viršijo, nes važiavo į įvykio vietą padėti žmogui.

Savo 2016-05-19 paaiškinime V. E. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir savo skunde (b.l. 10).

Iš 2016-05-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. 2016-05-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriuje buvo užregistruotas S. S. pareiškimas, kuriame pranešama, kad 2016-05-01, apie 03.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), į jo taksi automobilį įsėdo du vyriškiai. Kelionės metu pastebėjo, kad jie yra apsvaigę, elgėsi neadekvačiai. Išlipę jie taksi automobiliui „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio stiklą ir nulaužė veidrodėlį. Padaryta 50 eurų žala. Pretenzijų niekam neturi, ikiteisminio tyrimo nepageidauja. Patikslinimo metu asmenis galimai padariusius pažeidimą ar liudininkus mačiusius įvykį nustatyti nepavyko. Įvertinus surinktą medžiagą matyti, kad šiuo atveju nėra įžvelgiama padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d. (turto sugadinimas), sudėtis, kadangi padaryta žala neviršija 3 MGL, ir pareiškėjas ikiteisminio tyrimo nepageidauja. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 5,6).

Iš Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokolo Nr. 502/4769 matyti, jog 2016-05-01 03.18 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje Klaipėdoje antroje eismo juostoje važiavusios transporto priemonės, kurios valst. nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas važiavimo greitis 83 km/h (važiavimo greitis po paklaidos 81 km/h), kai leistinas greitis 50 km/h (b.l. 11).

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

ATPK 124 str. 4 d. numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą. Už šį pažeidimą gali būti skiriama bauda vairuotojams nuo 115 iki 173 eurų.

Nors V. E. neneigė, jog viršijo leistiną greitį, šią aplinkybę patvirtina ir Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokolas Nr. 502/4769, iš kurio matyti, jog 2016-05-01 03.18 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje Klaipėdoje antroje eismo juostoje važiavusios transporto priemonės, kurios valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurią, kaip vėliau nustatyta, vairavo V. E., užfiksuotas važiavimo greitis 83 km/h (važiavimo greitis po paklaidos 81 km/h), kai leistinas greitis 50 km/h, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, nes jis leistiną greitį viršijo dėl būtino reikalingumo situacijos, kadangi skubėjo į pagalbą savo kolegai, kuris tuo metu buvo užpultas.

ATPK 17 str. „Būtinasis reikalingumas“ yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog V. E. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. V. E. nurodo, kad greitį viršijo siekdamas padėti užpultam kolegai. Tačiau, teismo nuomone, net ir tokiu atveju tai nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 17 straipsnio nuostatas, kadangi ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė nesudaro būtinojo reikalingumo situacijos. Byloje nenustatyta viena iš būtinojo reikalingumo taikymo sąlygų — jeigu pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Nors aplinkybę, jog kitas taksi vairuotojas S. S. buvo užpultas, patvirtina tiek nuoseklūs paties V. E. paaiškinimai, tiek byloje esantis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau vien ši aplinkybė V. E. kaltės viršijant greitį nepašalina.

Visų pirma pats V. E. nurodė, kad policijos pagalba kolegai S. S., kuris dirba dukterinėje taksi įmonėje, buvo iškviesta, tačiau policija atvyko tik po 7 minučių. Be to, kaip nurodo pats V. E., kai jis atvyko į įvykio vietą, užpuolikai jau buvo pasišalinę, ir kaip jis pats patvirtino teisme, S. S. pagalbos nebereikėjo. Taigi, nors V. E. kolegai ir buvo kilusi grėsmė, tačiau jos šalinimui jau buvo pasitelkta policija. Duomenų, kad tokia pagalba S. S. nesuteikta ir jos nepakako S. S. kilusiam pavojui pašalinti byloje nėra. Vadinasi, pavojus V. E. nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir tos priemonės buvo panaudotos. Be to, aplinkybė, jog pareiškimą policijai dėl užpuolimo S. S. parašė tik 2016-05-04, tai yra po įvykio praėjus trims dienoms, o savo pareiškime nurodė, kad niekam pretenzijų neturi ir ikiteisminio tyrimo nepageidauja (b.l. 5-6), taip pat rodo, jog pavojus nebuvo toks didelis, kad be policijos S. S. būtų nedelsiant reikalinga kolegų pagalba.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog V. E. veiksmai nebuvo padaryti būtinojo reikalingumo būklėje.

Spręsdama administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, institucija privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. V. E. veika pagal ATPK 124 str. 4 d. kvalifikuota teisingai, institucija, skirdama pažeidėjui nuobaudą atsižvelgė ne tik į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, bet ir į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad V. E. pagrįstai paskirta minimali bauda.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos AVPK 2016-05-19 nutarimas Nr. 30N-61035020-16 administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti V. E. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. E. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskritiesVPK 2016-05-19 nutarimą Nr. 30N-61035020-16 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.