Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Norvegijos Karalystės Aust-Agder teismo 2007 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą 12 metų laisvės atėmimo. Norvegijos Karalystės Agder apeliacinis teismas 2008 m. vasario 14 d. iš dalies pakeitė Aust-Agder teismo nuosprendį ir skyrė nuteistajam 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 29 d. nutartimi suderino nuteistajam R. M. Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paliko paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. vasario 14 d., įskaitant į paskirtos bausmės laiką kardomajame kalinime išbūtą laiką – 512 dienų.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 20 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 metai ir 18 dienų.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis faktiškai atlikęs 2/3 paskirtosios bausmės, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, remdamasi posėdžio, įvykusio 2015 m. rugpjūčio 31 d. protokolu Nr. 1373, nutarė taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1387 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. M., konstatuodamas, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismo manymu, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nei bausmės tikslai, o priešingai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai. Todėl, nepaisant to, kad R. M. yra nuteistas Norvegijos Karalystėje, tačiau bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje, kas sąlygoja ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų taikymą jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teiginiai apie bausmės atlikimo laiką ir teisę į lygtinį paleidimą Norvegijos Karalystėje, nepagrįsti.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo R. M. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 47 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad per šešių su puse metų laisvės atėmimo bausmės laiką jis yra skatintas net 10 kartų ir tik vieną kartą nubaustas drausmine nuobauda, kuri šiuo metu negalioja, kas, jo nuomone, patvirtina jo elgesio pasitaisymą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, pastovios darbinės veiklos neturėjimas, su lėšų tvarkymu ir pajamomis susijusios problemos. Nors šiuo metu įvertinti pirmųjų dviejų kriminogeninių veiksnių realumą praktiškai neįmanoma, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos namus, darbinės motyvacijos neturėjo, vėliau 2011 ir 2012 m. buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Visgi, po paskutinio bandymo įsidarbinti pataisos namuose, praėjo trys metai, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad per šį pakankamai ilgą laiko tarpą jis būtų bandęs pakartotinai įsidarbinti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakankamai atsainus požiūris į darbą pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad, nors iš tiesų nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas net 10 kartų, kas vertintina teigiamai, tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2015 m. sausio 13 d., daugiau kaip po šešerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo, neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, padarė piktybišką pažeidimą – savavališkai bandė jėga prasiveržti link kontrolinio praleidimo punkto ir nevykdė pareigūnų reikalavimų grįžti atgal į jam priklausančio būrio lokalinį sektorių (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys“). Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad paskirta nuobauda nebegalioja, 2015 m. rugpjūčio 18 d.panaikinus ją anksčiau laiko paskatinimo forma, tačiau, akivaizdu, jog R. M. nebaustu laikomas vos porą savaičių iki jo prašymo svarstymo Komisijos posėdyje, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir su intensyvia priežiūra, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.