- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- eI3-717-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02340-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- U. L.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos E, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos E. F.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. L. skundą atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjaa U. L. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-06-18 sprendimą Nr. 5-420(7-86/2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-03-25 sprendimą Nr. 68-28; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-02-08 sprendimą (pranešimas) Nr. (17.16-40) RES-3651, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti 2625 Eur pridėtinės vertės mokesčio už iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytą naują transporto priemonę.
2. Skunde Pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. Interneto svetainėje autoplius.lt skelbimuose rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę TOYOTA AURIS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė). Pareiškėjas apžiūrėjo transporto priemonę Gariūnų automobilių turgavietėje ir transporto priemonės pardavėjui padavė rankpinigius, o šis pasirašė susitarimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį 2018-10-01. 2018-10-02 pareiškėjas pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir transporto priemonę registravo VĮ „Regitra“. Pareiškėjas gavo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2020-02-08 pranešimą Nr. (17.16-40) RES-3651 apie iš kitos Europos sąjungos (toliau - ir ES) valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio (toliau- ir PVM) apskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog Pareiškėjas turi sumokėti įsigytos naujos transporto priemonės apskaičiuotą PVM - 2625 eurus.
2.2. Skundžiamais sprendimais nepagrįstai nustatyta, kad Pareiškėjas įsigijo Transporto priemonę iš Vokietijos įmonės FAHRZEUG-SERVICE GMBH & CO. KG (toliau – ir Vokietijos įmonė). PVM įstatymo 92 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas, įgyvendindamas minėtą įstatymo nuostatą, 2004 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. VA-44 patvirtino Naują transporto priemonę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigijusio fizinio asmens dokumentų pateikimo ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo taisykles. Pagal šių Taisyklių 4 ir 8-11 punktų nuostatas mokėtinas PVM už įsigytą naują transporto priemonę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, gali būti apskaičiuotas dviem būdais: 1) pagal fizinio asmens pateiktą informaciją - PVM sąskaitos faktūros, įforminančios naujos transporto priemonės įsigijimą iš kitos ES valstybės narės, kopiją, kitą šio asmens nurodytą informaciją; 2) pagal iš atitinkamas transporto priemones registruojančios institucijos (įmonės) ar iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių gautą informaciją apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytas naujas transporto priemones Lietuvoje. Vilniaus AVMI apie iš kitos Europos sąjungos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą sprendė pagal informaciją gautą antruoju būdu, t. y. pagal Transporto priemonės registravimo metu VĮ „Regitra“ pateiktą pirkimo- pardavimo sutartį.
2.3. Pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyti duomenys nėra teisingi, nes Transporto priemonę jis pirko ne Vokietijoje, o Lietuvoje iš fizinio asmens R. S., kuris Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė tiesos neatitinkančius duomenis: vietoj savęs R. S. pardavėju nurodė kitą asmenį - Vokietijos bendrovę FS FAHRZEUG-SERVICE GMBH & CO. KG;
vietoj tikrosios sutarties sudarymo datos - 2018-10-02, įrašė ankstesnę datą - 2018-09-24; vietoj tikrosios sutarties sudarymo vietos - Vilniaus, įrašė Vokietijos miestą - Langenhagen. Tai pagrindžia tokie duomenys: 1) lietuviškame transporto priemonių pardavimo portale Autoplius.lt 2018-08-24 skelbimo apie Transporto priemonės pardavimą (toliau – ir Skelbimas) duomenis, Skelbime matyti Transporto priemonę identifikuojantys duomenys, kaina, pardavėjo kontaktai. Skelbimas buvo ištrintas 2018-10-03, t. y. po to, kai 2018-10-02 su Pareiškėju buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis; 2) rankpinigių sutartis, kurią yra pasirašęs R. S.. Iš šios sutarties matyti, kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta tik 201810-01, taigi Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties data negalėjo būti 2018-0924. Kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta 2018-0924, patvirtina ir tai, kad Pareiškėjas mokėjimui už Transporto priemonę pinigus iš banko sąskaitos išėmė 2018-09-26 - 2018-09-30 laikotarpiu. Pardavėjas už Transporto priemonę prašė mokėti grynais pinigais, o Pareiškėjas tiek grynųjų neturėjo, todėl trūkstamus 8000 eurų nuėmė nuo banko sąskaitos dalimis (atsižvelgiant į banko nustatytą 2000 eurų dienos limitą 2018-09-26 nuėmė 800 ir 1200 eurų; 2018-09-27 - 2000 eurų; 2018-09-28 - 2000 eurų; 201809-30 - 2000 eurų); 3) Vokietijos įmonės FAHRZEUGSERVICE GMBH & CO. KG raštą, kuriame pati įmonė nurodo, kad niekada nebuvo Transporto priemonės savininkas, taigi akivaizdu, jog ji net negali būti pardavėja, nes neįmanoma perleisti nuosavybės teisių, kurių neturi.
2.4. Vilniaus AVMI buvo pateikta nurodyta informacija, tačiau ji nesiėmė visų priemonių aplinkybėms išsiaiškinti. Nors VMI atstovas Mokestinių ginčų komisijos 2020-05-12 posėdžio metu pripažino, kad jam kilo abejonių dėl pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų Transporto priemonės įsigijimo duomenų tikrumo, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad šias aplinkybes patikrinti ir abejones pašalinti. Komisija sprendė, kad Pareiškėjas neįrodė, kad pirko Transporto priemonę iš Lietuvos fizinio asmens.
2.5. Pareiškėjas pats 2020-04-10 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. ir 182 str. Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-asis skyrius 2020-04-24 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes laikė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai
2.6. Nesutiktina su Komisijos išvada, kad Pareiškėjas iš pirkimo-pardavimo sutarties ir vokiškų Transporto priemonės registracijos dokumentų turėjo suprasti, kad perka Transporto priemonę iš Vokietijos įmonės, o ne iš Lietuvos piliečio, nes: 1) Transporto priemonės pardavėjas R. S. Pareiškėjui prisistatė ir savo elgesiu leido suprasti, kad jis yra Transporto priemonės savininkas, o ne veikiantis kaip tarpininkas; Transporto priemonė Lietuvoje buvo pardavinėjama jau daugiau kaip mėnesį laiko, ką Skelbimo patalpinimo data - 2018-08-24; 2) Pareiškėjas pasitikėdamas pardavėju pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė neįsigilindamas ir nepastebėjo, kad sutartyje buvo įrašyti tiesos neatitinkantys duomenys; 3) Transporto priemonė įgyjama ne nuo jos įregistravimo, o nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir Transporto priemonės perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.49 str. 1 d.), todėl R. S. Transporto priemonę įgijo nepriklausomai nuo to ar jis ją registravo VĮ „Regitroje“; 4) Pati Vokietijos įmonė FAHRZEUG-SERVICE GMBH & CO.KG pateiktame rašte nurodė, kad ji niekada nebuvo Transporto priemonės savininkė, kas reiškia, jog ji negalėjo būti pardavėju, nes negalima perleisti kitam asmeniui to ko neturi (CK 4.48 str.).
2.7. Transporto priemonės techninė būklė yra reikšminga sprendžiant dėl Transporto priemonės apmokestinimo PVM. Transporto priemonė buvo apgadinta po eismo įvykio, taigi Pareiškėjui buvo akivaizdu, jog jis perka nebe naują, o ženkliai apgadintą daiktą, nes analogiško modelio nauja transporto priemonė Toyota pardavimo salone tuo metu kainavo žymiai brangiau - apie 22000 - 30000 eurų (priklausomai nuo komplektacijos). Manytina, jog tiek PVM direktyvos, tiek PVMĮ yra numatyti maksimalūs kriterijai, kuomet Transporto priemonė vis dar gali būti laikoma nauja, tačiau akivaizdu, kad nauju negali būti laikomas daiktas (transporto priemonė) jeigu jis po eksploatacijos pradžios buvo ženkliai sugadintas. Abejotina, kad perleidžiant tokios būklės transporto priemonę, jo pardavėjas (ankstesnis savininkas) būtu įgijęs teisę į PVM atskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
2.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris yra neapmokestinamasis asmuo, įsigydamas naują transporto priemonę, tampa galutiniu vartotoju ir teisės į PVM atskaitą neįgyja. Tokios teisės jis neįgyja net ir tuo atveju, kai vėliau šią transporto priemonę perparduoda, todėl yra svarbu nustatyti duomenis apie PVM sumokėjimo aplinkybes, vykdant ūkines operacijas kitose ES valstybėse su šia transporto priemone, o būtent, ar pirmasis transporto priemonės savininkas, taip pat vėlesni savininkai sumokėjo PVM įgijimo valstybėje ir ar perleidžiant transporto priemonę įgijo teisę į PVM atskaitą. Šiuo atveju nėra aišku, ar buvo taikyta PVM atskaita įsigijimo valstybėje, taip pat net neaišku, iš kurios valstybės buvo atgabentas automobilis, ne pagal „TOYOTA“ atstovybės duomenis, pirmą kartą Transporto priemonė buvo įsigyta Nyderlanduose, o apie jos išgabenimą į Vokietiją duomenų nėra. Mokesčių administratorius nesurinko pakankamai duomenų [pagrįsti išvada, kad Pareiškėjas įsigijo Transporto priemonę iš Vokietijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus AVMI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. 2020-01-07 Inspekcija parengė Pareiškėjui Pranešimą apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Vokietijos) įsigytos naujos transporto priemonės PVM (forma FR0656) apskaičiavimą. Pranešime buvo apskaičiuota 2625 EUR mokėtina PVM suma už įsigytą naują Transporto priemonę. Nesutikdamas su Inspekcijos Pranešimu, Pareiškėjas 2020-02-26 pateikė VMI prie FM ir prašė panaikinti Inspekcijos Pranešimą. VMI išnagrinėjo Pareiškėjo skundą ir 2020-03-25 sprendimu Nr. 68-28 patvirtino Inspekcijos Pranešimą sumokėti 2625 EUR PVM už Lietuvoje registruotą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytą naują transporto priemonę. VMI prie FM 2020-03-25 sprendimas Nr. 68-28 buvo patvirtintas MGK 2020-06-18 sprendimu Nr. 5-420(7-86/2020).
3.2. PVMĮ 2 str. 16 d. nustatyta, kad nauja transporto priemonė tai – keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų: 1) motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų. PVMĮ 92 str. 8 d. nustatyta, kad kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu. Šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą. PVMĮ nenustato išimčių dėl automobilio techninės būklės.
3.3. Naują transporto priemonę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigijusio fizinio asmens dokumentų pateikimo ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-04-06 įsakymu Nr. VA-44 (toliau -ir Apskaičiavimo taisyklių) III dalies 10 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius iš atitinkamas transporto priemones registruojančios institucijos gavęs informaciją apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytą naują transporto priemonę turi apskaičiuoti mokėtiną naujos transporto priemonės įsigijimo PVM ir įteikti fiziniam asmeniui užpildytą FR0656 formą.
3.4. Iš 2018-09-24 Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties ir Transporto priemonės pirmos registracijos liudijimo matyti, kad Pareiškėjas Transporto priemonę įsigijo 2018-09-24 iš Vokietijos įmonės FAHRZEUG_SERVICE GMBH & CO.KG, pirmos registracijos data 2018-05-31, rida – 1600 km. Pareiškėjo įsigyta Transporto priemonė atitinka dvi naują transporto priemonę apibrėžiančias sąlygas, t. y. nuo pirmosios registracijos datos iki įsigijimo datos nepraėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (pirmos registracijos data buvo 2018-05-31, automobilis įsigytas 2018-09-24) ir Transporto priemonės rida – 1600 km, todėl automobilis laikytinas nauju ir pagal PVMĮ 3 str. 2 d. 2 p., 2 str. 16 d. reikalavimais yra PVM objektu Lietuvos Respublikoje. Todėl PVM apskaičiuotas ir Pranešimas priimtas pagrįstai.
4. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
4.1. Dėl automobilio būklės ir prievolės mokėti PVM:
4.1.1. PVMĮ 3 str. 2 d. 2 punkte nustatyta, kad PVM objektas yra naujų transporto priemonių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai jas įsigyja bet kuris asmuo. Pagal PVMĮ 2 str. 16 dalies nuostatas, nauja transporto priemonė – keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų, t. y.: 1) patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus); 2) nuvažiavusi ne daugiau kaip 6000 kilometrų.
4.1.2. PVMĮ 92 str. 8 dalyje ir Apskaičiavimo taisyklėse nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal PVMĮ neprivalo būti PVM mokėtoju, iš kitos valstybės narės įsigijęs naują transporto priemonę, turi savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti atitinkamus dokumentus pagrindžiančius naujos transporto priemonės įsigijimą. Fizinis asmuo, gavęs iš teritorinio skyriaus užpildytą Pranešimo apie iš kitos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės PVM apskaičiavimą formą FR0656, joje apskaičiuotą PVM turi sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą. PVM tikslais nustatant ar transporto priemonė yra nauja, svarbūs du kriterijai – rida ir eksploatavimo pradžia. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė įsigijimo momentu tenkino abi PVMĮ nustatytas sąlygas: nuo eksploatavimo pradžios nėra praėję 6 mėnesiai ir transporto priemonė nėra nuvažiavusi daugiau kaip 6000 km. naujų transporto priemonių, kaip jos suprantamos pagal PVMĮ 2 str. 16 dalies nuostatas, įsigijimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės visada yra PVM objektas Lietuvoje, nesvarbu, koks asmuo naujas transporto priemones įsigyja.
4.2. Dėl sandorio:
Motyvuojamoji dalis
4.2.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal tarp Pareiškėjo ir automobilio pardavėjo sudarytą automobilio pirkimo pardavimo sutartį automobilis buvo pirktas iš Vokietijos įmonės FAHRZEUG-SERVICE GMBH & CO. KG. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė raštelį, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjas R. S. davė rankpinigius, taip pat pateikė skelbimo portalo autoplius.lt nuorodą su nupirkto automobilio Toyota Auris skelbimu. Tačiau šie duomenys neleidžia teigti, kad automobilis buvo įsigytas Lietuvoje iš fizinio asmens R. S., kadangi raštelyje nėra nurodyta už ką (automobilį ar kitą daiktą) yra mokami rankpinigiai be to skelbime nėra nurodyta, kad automobilis yra Lietuvoje, skelbime tik nurodyta, kad įmonė prekiauja automobiliais iš Vokietijos, kas nepatvirtina fakto, jog automobilis buvo įsigytas Lietuvoje.
4.2.2. Pareiškėjas buvo pateikęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl R. S. apgaulės parduodant automobilį nurodant Vokietijos įmonę, o ne save kaip automobilio pardavėją. Tačiau mokestinio ginčo metu pateikti duomenys rodo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir tarp Pareiškėjo bei automobilio pardavėjo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog mokesčių administratorius, prieš nustatydamas mokesčio bazę, neprivalo nuginčyti sandorius civiline tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-686/2004). Nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių vykdymo), o vertina pagal tokį sandorį susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais . Taigi šiuo atveju pagal bylos medžiagą tarp Pareiškėjo ir automobilio pardavėjo sudarytą pirkimo pardavimo sutartį galima daryti išvadą, jog automobilis buvo įsigytas iš Vokietijos (ES narės) įmonės, automobilis atitinka naujai transporto priemonei taikomus kriterijus, todėl Pareiškėjui Atsakovo vertinimu tenka prievolė mokėti PVM. Byloje nėra pateikta patikimų duomenų, kurie leistų teigti, kad automobilis įsigytas Lietuvoje iš fizinio asmens.
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Vilniaus AVMI 2020-01-07 pranešimu Nr. (17.16-40) RES-6351 (Pranešimas) Pareiškėjui papildomai apskaičiuoto 2625 Eur PVM už iš kitos ES valstybės narės įsigytą naują transporto priemonę, kurį VMI 2020-03-25 sprendimu Nr. 68-28 patvirtino. Inspekcija konstatavo, jog Pareiškėjas pagal 2018-09-24 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 12500 Eur iš Vokietijos įmonės Fahrzeugservice GmbH&Co.KG įsigijo automobilį Toyota Auris, kurio pirmosios registracijos data yra 2018-05-31, VĮ „Regitra“ duomenimis Pareiškėjas šią transporto priemonę įsigijo 2018-09-24 ir 2018-10-02 pateikė prašymą ją įregistruoti Lietuvos transporto priemonių registre.
6. Ginčas kilo dėl Pranešimo teisėtumo. Pareiškėjas remiasi iš esmės dviem argumentais: 1) mokesčių administratorius nenagrinėjo ir neatsakė į teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes dėl automobilio techninės būklės (po autoįvykio) ir priskyrė jį naujų automobilių kategorijai; 2) automobilį jis įsigijo Lietuvoje iš joje įsikūrusio R. S., o mokesčių administratorius nesiaiškino, kas buvo tikrasis transporto priemonės pardavėjas.
Pagal PVMĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo.
Pagal PVMĮ 2 straipsnio 16 dalį nauja transporto priemone pripažįstama keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų: 1) motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios; 2) nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų.
PVMĮ 92 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu, išskyrus dokumentus, kuriuose yra duomenų, kuriuos centrinis mokesčio administratorius gali gauti iš valstybės registrų ar kitų valstybės informacinių sistemų. Dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą.
Nagrinėjamu atveju ginčo automobilis pateiktas praėjus mažiau kaip 6 mėnesiams nuo jo eksploatavimo pradžios (dėl to ginčo nėra) ir jo rida yra mažesnė nei 6000 km. PVMĮ nenumato jokių sąlygų, susijusių su transporto priemonės technine būkle. Todėl laikytina, kad Transporto priemonė buvo nauja, kaip suprantama pagal PVMĮ 2 straipsnio 16 dalį.
9.1. Pareiškėjas į bylą pateikė Vokietijos įmonės patvirtinimą, kad ji nebuvo Transporto priemonės savininku, taip pat nurodė, kad pagal klientų užsakymus registruoja transporto priemones vienai dienai; Transporto priemonė buvo priregistruota tik tam, kad gautų vokišką transporto priemonės registracijos liudijimą, tačiau dėl to Vokietijos įmonė savininku netapo, o juo išlieka registracijai užsakymą pateikęs klientas. Į bylą gautoje Vokietijos mokesčių administratoriaus pažymoje nuodyta, kad, Vokietijos įmonės direktoriaus pareiškimu, Sutartis yra klastotė, ši įmonė nieko nežino apie tokį dokumentą, Vokietijos įmonė negalėjo parduoti Transporto priemonės, nes nėra savininkė. Šioje pažymoje nurodyta, kad registracija Vokietijoje atlikta Nyderlandų įmonės VDC Export B. V.“ užsakymu, o anksčiau Transporto priemonė buvo registruota Nyderlanduose įmonės „Rene Bloem Schade-Auto‘s B. V.“ , o išregistruota fizinio asmens L. I., kurio adresas Rygoje, Lietuvoje (kaip nurodyta pažymoje).
9.2. Iš aptartų įrodymų matyti, kad civilinis sandoris tarp Vokietijos įmonės ir Pareiškėjo nebuvo sudarytas (Vokietijos įmonė nebuvo savininkė). Tuo tarpu mokesčių administratorius iš esmės ir rėmėsi Sutartimi, kurioje pardavėja nurodyta Vokietijos įmonė ir dėl to laikė, kad Transporto priemonę Pareiškėjas įsigijo Vokietijoje. Pažymėtina, kad šiuo atveju, skirtingai nei atsiliepime argumentuoja VMI, ir nereikia įsikišti į civilinio sandorio galiojimo sritį – faktinės aplinkybės rodo, kad sandoris su Vokietijos įmone neįvyko.
9.3. Iš interneto svetainės „autoplius.lt“ administratoriaus UAB „Diginet LTU“ gautas dokumentas rodo, kad Skelbimą dėl automobilio pardavimo buvo įdėjęs R. S.. Matyti, kad Skelbimas šiame lietuviškame skelbimų portale įkeltas 2018-08-24, o išimtas 2010-10-03. Jame, be kita ko, nurodyta, kad „galimas pristatymas į visus Lietuvos miestus“, o apie aplinkybę, kad automobilis yra užsienyje ar papildomus mokesčius neužsimenama. Prašymas registruoti Transporto priemonę VĮ Regitrai pateiktas 2018-10-02. Iš pateikto rankpinigių (kaip nurodo sandorio šalys) raštelio matyti, kad pinigus už Transporto priemonę gavo R. S., planuojama atsiskaityti 2018-10-01. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad Transporto priemonę iki prikimo sutarties 2018-09-29 apžiūrėjo Gariūnų turgavietėje. Pareiškėjas grynus pinigus atsiskaitymui iš banko sąskaitos išsiėmė laikotarpiu nuo 2018-09-27 iki 2018-09-30 (iš viso 8 000 Eur) Lietuvoje (Zarasuose). Iš į bylą patikto nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo matyti, kad Pareiškėjas iš esmės tokias pačias aplinkybes buvo nurodęs ir kai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo prieš R. S. pradėjimo (tiek pirminiame pareiškime, tiek ir pareiškimo tikslinimo metu). Visų šių aplinkybių visuma nuosekliai rodo, kad Transporto priemonė, prieš įsigyjant ją Pareiškėjui, jau buvo Lietuvoje ir buvo pardavinėjama kito asmens, o Pareiškėjas Transporto priemonę įsigijo Lietuvoje iš ją per Skelbimą pardavinėjusio asmens. Taigi laikytina, kad sandoris įvyko Lietuvoje. Vokietijos įmonė Sutartyje nurodyta tik formaliai, kaip rodo jau aptarti byloje esantys įrodymai, ši aplinkybė akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Automobilį pardavinėjęs asmuo, kaip teismo posėdžio metu paaiškino Pareiškėjas, rengė sutartį ir turėjo motyvą formaliai pardavėju nurodyti Vokietijos įmonę (dėl galimų mokestinių prievolių), o Pareiškėjas įdėmiai jos neperskaitė.
9.4. Pagal mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis (Skundžiamo Pranešimo metu galiojusi redakcija) įpareigoja viešojo administravimo instituciją motyvuoti sprendimą. Mokesčių administratorius nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiaiškino visų sandorio aplinkybių, ir įrodymais nepagrindė išvados, kad Transporto priemonę Pareiškėjas įsigijo Vokietijoje. Priešingai – byloje esantys įrodymai rodo, kad Transporto priemonę Pareiškėjas įsigijo Lietuvoje. Todėl mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo Pareiškėjui 2625 Eur PVM už iš kitos valstybės narės įsigytą naują transporto priemonę. Todėl Pranešimas ir jį patvirtinantys sprendimai mokestiniuose ginčuose naikintini kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo U. L. skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-02-08 sprendimą (pranešimą) Nr. (17.16-40) RES-3651, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti 2625 Eur pridėtinės vertės mokesčio, taip jį patvirtinusius Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-03-25 sprendimą Nr. 68-28 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-06-18 sprendimą Nr. 5-420(7-86/2020).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.