Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-06-11 · Administracinė byla Nr. I-1563-580/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-06-11
Bylos Nr.
I-1563-580/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Krašto apsaugos ministerijai, Krašto apsaugos ministeriją išmokėti
Advokatai
Nikolajus Kuznecovas
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Neringai Pustovit,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nikolajui Kuznecovui,atsakovo atstovui Sergejui Montvilai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovui Krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. prašo teismo panaikinti Krašto apsaugos ministro 2009-03-05 įsakymą, kuriuo nuspręsta neskirti jam piniginės kompensacijos dėl žalos sveikatai, padarytos ryšium su karo tarnybos atlikimu, bei įpareigoti atsakovą Krašto apsaugos ministeriją išmokėti įstatymo nustatyto dydžio kompensaciją.

Pareiškėjas nurodė nukentėjęs, kai V. S., tarnaudamas privalomoje pradinėje karo tarnyboje Jonavos r., Ruklos mst. dislokuoto Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione (toliau – Batalionas), 3-osios mechanizuotosios pėstininkų kuopos 2 pėstininkų būrio 2 skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose, 2007-06-23, apie 18 val. 30 min., Bataliono teritorijoje, rikiuotėje prie Bataliono valgyklos pastato, tyčia sužalojo pareiškėją, kuris buvo privalomos pradinės karo tarnybos eilinis. Dėl V. S. veiksmų pareiškėjui buvo padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas ir dešinio viršutinio žandikaulio pirmo kandžio lūžis. Jonavos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir pripažino V. S. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje bei nuteisė jį laisvės atėmimu vieneriems metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 2 mėnesiams bei priteisė pareiškėjui 24914,72 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, jog pareiškėjo gydymas nebaigtas iki šiol.

Pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2008-11-11 išvadoje susiejo jo patirtą sužalojimą su kario tarnybinių pareigų vykdymu ir jam buvo pranešta apie teisę gauti įstatymu nustatyto dydžio kompensaciją. Tačiau praėjus ilgam laiko tarpui, Krašto apsaugos ministerijos sekretorė J. R. 2009-03-10 raštu Nr. 12-01-404 informavo, jog Krašto apsaugos ministerija atsisako išmokėti jam nustatyto dydžio piniginę kompensaciją Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, kadangi J. B. naudai Jonavos rajono apylinkės teismas priteisė 24914,72 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o Krašto apsaugos ministerija nebuvo įtraukta į baudžiamąją bylą nei atsakovu, nei trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas išmokėti kompensaciją yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja Konstitucijos 139 ir 146 straipsnių bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatoms. Teigė, kad atsakovas atsisakymą išmokėti kompensaciją nepagrįstai motyvuoja nedalyvavimu nagrinėjant baudžiamąją bylą Jonavos rajono apylinkės teisme. Pagal Karo policijos įstatymo 2 straipsnį, Karo policija, kuri atliko ikiteisminį tyrimą minėtoje baudžiamojoje byloje, yra Krašto apsaugos sistemos sudedamoji dalis. Minėti teisės aktai nenumato galimybės Krašto apsaugos ministerijai dalyvauti trečiuoju suinteresuotu asmeniu ar atsakovu baudžiamojoje byloje kaltinamojo pusėje.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas supainiojo bendruosius civilinės ir baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Teigia, kad šiuo atveju taip pat netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ar sveikatos draudimo teisinius santykius.

Atsiliepimas

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijai 2008-11-11 sprendimu Nr. 10 pareiškėjo sveikatos sutrikdymą priskyrus lengviems sutrikdymams, susijusiems su jo karo tarnyba ir tarnybinių pareigų vykdymu, pareiškėjas įgijo teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 10 dalyje nustatytą vienkartinę kompensaciją. Tačiau nagrinėjant kompensacijos mokėjimo pareiškėjui klausimą, paaiškėjo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-02-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-751/08 patenkino pareiškėjo civilinį ieškinį ir priteisė 19915,72 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalimi, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsniu, atsakovas pažymėjo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, spręsdamas turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimą, turėjo vadovautis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatomis, bet ne Civilinio kodekso normomis, kadangi karių gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo priteistos žalos atlyginimo suma yra didesnė, nei būtų išmokėta pareiškėjui pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 10 dalį. Be to, jeigu Krašto apsaugos ministerija išmokėtų pareiškėjui kompensaciją pagal minėtą įstatymo nuostatą, ji prarastų Civilinio kodekso 6.280 straipsnyje numatytą regreso teisę į žalą padariusį asmenį, nes šis asmuo žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2009-03-17 nutartyje Nr. A-67/2009 yra išaiškinęs, kad socialinės apsaugos priemonių sistema, taikoma vidaus tarnybos pareigūnams, prie kurių priskiriamos ir kompensacijos, mokamos pareigūnams, sužeistiems einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba, yra viešosios teisės reguliavimo sritis. Analogiška nuostata apibūdinant ginčo pobūdį turi būti taikoma ir karių socialinių garantijų atžvilgiu.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-02-08 nuosprendyje (b. l. 35-39) konstatuota, kad pareiškėjui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda viršutinėje lūpoje, lengvu galvos smegenų sukrėtimu ir dešinio viršutinio žandikaulio pirmo kandžio lūžiu. Šis sužalojimas buvo padarytas privalomos pradinės karo tarnybos kario V. S. tyčiniais veiksmais, kai jis 2007-06-23, apie 18 val. 30 min., Bataliono teritorijoje, rikiuotėje prie Bataliono valgyklos pastato. Sužalojimo metu pareiškėjas buvo privalomos pradinės karo tarnybos eilinis. Jonavos rajono apylinkės teismas pripažino V. S. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, bei nuteisė jį laisvės atėmimu vieneriems metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 2 mėnesiams, o taip pat priteisė pareiškėjui 19915,72 Lt turtinei žalai atlyginti bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnis numato kompensacijų tarnybos metu sužalotiems kariams mokėjimo tvarką. Detaliau mokėjimo tvarka reglamentuota Krašto apsaugos ministro 2005-04-12 įsakymu Nr. V-420 patvirtintu Kompensacijų, mokamų kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos apraše. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje numatytos Tarnybinio tyrimo komisijos veiklos pagrindai nustatyti Krašto apsaugos ministro 2005-04-04 įsakymu Nr. V-379 Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos tapusiam neįgaliam arba ir netapusiam neįgaliam kariui, kuriam dėl sveikatos sutrikimo liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, išmokama kompensacija. Šio įstatymo 67 straipsnio 10 dalis numato, kad jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Remiantis šiomis įstatymo normomis konstatuotina, kad tam, jog būtų mokama nurodyta kompensacija reikalinga nustatyti sekančias sąlygas:

1. sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos;

2. liko liekamųjų reiškinių;

3. pasikeitė tinkamumo tarnybai laipsnis;

4. lengvo sveikatos sutrikdymo atveju 2 punkte nurodytų sąlygų buvimas konstatuotas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos dienos. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyba 2008-10-06 Ekspertinio nutarimo pažyma (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad šis nėra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai, jo sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengviems sutrikdymams. Be to, konstatuotas liekamųjų reiškinių po sveikatos sutrikdymo buvimas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija 2008-11-11 sprendimu (b. l. 34) patvirtino, jog J. B. padarytas sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba ir tarnybinių pareigų vykdymu. Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje numatyta atskira Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos ir tarnybinio tyrimo komisijos sprendimų apskundimo tvarka. Šie administraciniai sprendimai nebuvo apskųsti, šiuo metu galiojantys ir šalių neginčijami. Dėl to teismas laiko faktus nustatytus šiais dokumentais ir dėl jų pagrįstumo daugiau nepasisako. Krašto apsaugos ministras 2009-03-10 raštu Nr. 12-01-404 (b. l. 12) nusprendė pareiškėjui neskirti Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnyje numatytos kompensacijos remdamasis tuo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-02-08 nuosprendžiu išsprendė pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimo klausimą, šią žalą priteisdamas iš kalto asmens. Karių, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, globa ir aprūpinimas yra konstitucinė valstybės pareiga, numatyta Konstitucijos 146 straipsnio 1 dalyje. Šios pareigos realizavimas užtikrinamas jau minėtame Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnyje numatyta kompensacija. Sąlygos, kurioms esant kompensacijos nemokamos, išvardintos 67 straipsnio 2 dalyje. Čia numatyta, kad kompensacijos nemokamos, jeigu kario sveikata sutrinka darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jei kario žuvimo ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. Įstatymas nenumato daugiau atvejų, kada kompensacija gali būti nemokama. Šioje normoje pateiktas atsisakymo mokėti kompensaciją pagrindų sąrašas yra baigtinis. Baigtinis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai papildomai įtraukiant bet kokias kitas jame nenumatytas aplinkybes. Tuo atveju, jei minėta norma (67 straipsnio 2 dalis) numatytų galimumą remtis ir kitais įstatymų numatytais atvejais, taptų įmanomu aiškintis ar yra pagrindų, rodančių reikalavimo nepagrįstumą žalos atlyginimo instituto normų prasme. Tame tarpe ir aiškintis aplinkybę ar pareiškėjui padaryta žala buvo visiškai atlyginta kito, už žalos padarymą atsakingo asmens, ar visi nuostoliai yra susiję su veiksmais, kuriais padaryta žala ir panašiai. Atsižvelgiant į reguliavimo pobūdį, objektą Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo normos yra specialiosios normos lyginant jas su Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Todėl atsiradus normų kolizijai turi būti taikomos specialaus įstatymo normos. Vadinasi, atsakovas neturi įstatyminio pagrindo kompensacijai nemokėti ir jo priimtas sprendimas atsisakyti mokėti kompensaciją įstatyme nenumatytu pagrindu negali būti laikomas teisėtu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujantis administracinis sprendimas turi būti panaikintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2009-03-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-2009, pripažino, kad specialiojo įstatymo nustatyta vienkartinė kompensacija kario sveikatos sutrikdymo atveju skirta tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio praradimams dėl tarnyboje patirto sveikatos sutrikimo kompensuoti. Tokia pati yra ir nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo instituto paskirtis. Atsakovo nurodytos aplinkybės galėtų sudaryti teisinį pagrindą skundui atmesti, numatytą Civilinio kodekso straipsniuose, nustatančiuose atlygintinos žalos dydį. Tačiau rėmimasis bendrąja teisės norma esant specialiajai, negalimas. Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės – nežinojimas apie procesą, nedalyvavimas baudžiamojoje byloje, regreso negalimumas, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą. Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai gali būti peržiūrimi bylos atnaujinimo proceso būdu, bet ne keičiant įstatymo leidėjo nustatytas teisės normas kitoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Krašto apsaugos ministro 2009-03-05 įsakymą Nr. 12-01-404 „Dėl kompensacijos, numatytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 10 dalyje, skyrimo“, kuriuo nuspręsta neskirti piniginės kompensacijos J. B., bei įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išmokėti J. B. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 10 dalyje nustatyto dydžio kompensaciją.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė