- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- A15.-2070-963/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01496-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 6 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2019 m. gegužės 22 d. 15.41 val. (duomenys neskelbtini), kontrolės metu pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, (metrologinės patikros liudijimas Nr. 0926036 galioja iki 2020 m. balandžio 8 d.), svėrimo aktas Nr. K-054864, nustatyta kad, transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 55,150 t ir pritaikius paklaidas transporto priemonės bendrajai masė- 53,750 t, tai yra transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 13,750 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę -40 t, o vairuotojas A. D. važiavo valstybinės reikšmės keliais neturėdamas leidimo sunkiasvorei transporto priemonei SCANIA T144LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FAYMONVILLE STN-4AU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pamatavus metaline teleskopine matavimo liniuote STABILA, tipas ATM, Nr. 113, kurios metrologinė patikra galioja iki 2020 m. balandžio 16 d.(VMT patikros sertifikatas Nr. 0678328) nustatyta, kad transporto priemonės junginio plotis 3,05 m.(vežama poliakalė), tai 0,50 m viršijo leidžiamą transporto priemonės su junginių plotį - 2,55 m, o vairuotojas A. D., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairavo didžiagabaritę transporto priemonę neturėdamas atitinkamo leidimo. Patikrinus Kelių direkcijos I internetinėje svetainėje vienkartinius didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei (Nr. LDS-031049 ir LDS- y 031275) leidimai neatitinka važiavimo maršruto. Leidimas LDS-031441 išduotas 2019 m. gegužės 22 d. 15.51 val., o transporto priemonė pro kontrolės postą užfiksuota važiuojanti 15.03 val. A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad jo įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas leidimas, neviršytų maksimalią leistiną bendrą masę ir leistiną plotį. 'Tuo A. V. pažeidė Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų taisyklių 5.1, 5.2 ir 19.9 punktų reikalavimus. Taip pat vairuotojas A. D. patikrinimui nepateikė transporto priemonės Scania T144LA , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo. A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą neužtikrino, kad jo įmonėje dirbantis vairuotojas kontrolės metu turėtų visus teisės aktuose numatytus privalomus dokumentus. Tuo A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teismo posėdžio metu A. V. nusižengimus pripažino. Paaiškino, kad tai įvyko todėl, kad jam darant pavedimą už leidimą, jis banko nebuvo įvykdytas. O to jis iš karto nepastebėjo. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. jis buvo išvykęs į komandiruotę Ispanijoje. Bet ir būdamas ne Lietuvoje jis vis tiek teikė prašymus leidimams gauti. Šiuo atveju, jis 2019 m. gegužės 21 d. 9.56 val. pateikė prašymą gauti leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir sunkiasvore transporto priemone. 2019 m. gegužės 21 d. 11.39 val. jis gavo atsakymą, kad už leidimą reikia sumokėti 23,45 Eur. Mokėjimą jis, būdamas Ispanijoje atliko 2019 m. gegužės 22 d. ryte, bet neatkreipė dėmesio, kad dėl interneto trikdžių, jis nebuvo įvykdytas iki galo. Kai tik sužinojo, kad leidimas neišduotas, jis pakartotinai sumokėjo ir leidimas buvo išduotas po patikrinimo. Atkreipė dėmesį, kad jo įmonė nuolat ima leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir sunkiasvore transporto priemone ir už juos sumoka po kelis šimtus eurų, todėl įmonei nėra jokio tikslo važiuoti, žinant, kad transporto priemonė tikrai bus patikrinta, neišsiėmus leidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. V. kaltė, padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) kodekso 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, įrodyta paties A. V. paaiškinimu teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolu (b. l .3-4), kuriame yra A. V. paaiškinimas, kad su nusižengimo padarymo metu jis buvo atsakingas įmonėje už krovinių vežimo veiklą, su padarytais nusižengimais sutinka, nuoširdžiai gailisi, matavimo aktu (b. l. 11), svėrimo aktu (b. l. 12), paaiškinimu dėl krovinio vežimo (b. l. 13), fotolentele (b. l. 14), krovinio gabenimo važtaraščiu (b. l. 15), leidimu (b. l. 18), kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. V. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK kodekso 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
A. V. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padarytų nusižengimų prisipažino ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimai savo esme buvo padaryti nesant tiesioginės tyčios, nes A. V. ėmėsi veiksmų, kad būtų išimti leidimai didžiagabaritei ir sunkiasvorei transporto priemonei, bet todėl, kad nebuvo tinkami užbaigta bankinė procedūra, leidimai nebuvo laiku išduoti; atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už šios rūšies nusižengimus, jis dirba, turi šeimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir A. V. skirti švelnesnes bausmes, nei sankcijose numatytos bausmės. Teismo nuomone, net ir minimalių ANK 450 straipsnio 1 dalies, 459 straipsnio 4 ir 6 dalių sankcijose nustatytų nuobaudų skyrimas A. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti A. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnes bausmes, nei numatytos ANK 450 straipsnio 1 dalies, 459 straipsnio 4 ir 6 dalių sankcijose – įspėjimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 450 straipsnio 1 dalimi, 459 straipsnio 4 dalimi, 459 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 674 straipsniu,
nutaria:
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. V. paskirti galutinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.