Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-02-23 · Administracinė byla Nr. I-956-146/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-23
Bylos Nr.
I-956-146/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius (pirm.), Raimondas Blauzdžius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
UAB “Pasna”
Atsakovas
Valstybės įmonei Registrų
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-956-2/2007Procesinio sprendimo kategorija 12.3 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Tatjanai Staruk, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Antanui Mikšiui, atsakovo atstovui S. D. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB “Pasna” skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB “Pasna ” (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą (b.l. 2-5), kuriame prašoma panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Registrų centras) 2006-11-02 sprendimą netikslinti masinio vertinimo būdu nustatytos prekybos paskirties nekilnojamojo turto Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), mokestinės vertės ir nustatyti, kad šio nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra 1.590.000 Lt.

Skunde paaiškino, kad masinio vertinimo metu buvo nustatyta, jog Patalpų, kurių bendras plotas 349,48 m², mokestinė vertė 2006 metų sausio 1 dienai – (duomenys neskelbtini) Lt. Bendrovė, nesutikdama su tokiu įvertinimu, pateikė nepriklausomam turto vertintojui UAB Korporacijai “Matininkai ”(toliau – Vertintojas) užsakymą atlikti individualų šių Patalpų vertinimą. Vertintojas 2006-02-20 Turto individualaus vertinimo ataskaitoje (toliau – Ataskaita) nustatė, kad Patalpų vertė – (duomenys neskelbtini) Lt. Bendrovė pateikė Registrų centrui prašymą Patalpų mokestine verte laikyti jų vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą. 2006-03-02 sprendimu Nr. (1.31/1133)s-1464 atmetė Bendrovės prašymą motyvuodamas tuo, kad UAB Korporacija „Matininkai" vertinimo išvada, neva, nepatikima ir netinkamai argumentuota. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl šio sprendimo panaikinimo, 2006-07-03 sprendimu panaikino VĮ Registrų centro 2006-03-02 sprendimą Nr. (1.31/1133)s-1464 ir įpareigojo atsakovą Bendrovės 2006-01-12 prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas pakartotinai išnagrinėjo Bendrovės prašymą ir 2006-11-02 sprendimu vėl jį atmetė. Nurodė, kad, neva, Bendrovės pateikta Patalpų vertinimo ataskaita ydinga ir neatitinka norminių aktų reikalavimų. Dėl masinio vertinimo metu nustatytos patalpų vertės ((duomenys neskelbtini) Lt) sprendime jokių argumentų nepateikta.

Nurodė, kad Registrų centro sprendimas dėl Patalpų mokestinės vertės laikytinas individualiu administraciniu sprendimu, todėl vertinant jo teisėtumą ir pagrįstumą, taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str.). Tai buvo nurodyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-08-28 sprendime, tačiau atsakovas ignoravo teismo nurodymus ir savo 2006-11-02 sprendime apsiribojo tik tuo, kad nurodė formalius UAB Korporacija „Matininkai" pateiktos ataskaitos trūkumus. Atsakovas neatsižvelgė ir į kitus teismo 2006-08-28 sprendime nurodytus trūkumus: neapklausė Bendrovės atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų; esant akivaizdžiam ginčui, nepareikalavo iš Bendrovės papildomos informacijos ar komentarų; neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietoje (VAĮ 22,26 str., ABTĮ 14 str.1 d. ). Atsakovas 2006-11-02 sprendimu pakartojo teismo panaikinto 2006-03-02 sprendimo motyvus.

Atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš ginčijamą sprendimą priėmusių asmenų - S. D., pats ilgą laiką dirbo UAB Korporacija „Matininkai" vienu iš vadovų. Tiek teismo panaikintas Registrų centro sprendimas, tiek ginčijamas 2006-11-02 sprendimas pagrįsti tik UAB Korporacija „Matininkai" vertinimo ataskaitos trūkumų įvardinimu. Nei viename sprendime nėra pasisakyta dėl Patalpų vertės. Toks sprendimų turinys leidžia manyti, kad tarp S. D. ir UAB Korporacija „Matininkai" yra tam tikri asmeniniai santykiai, kurių aiškinimasis turi įtakos su tais santykiais niekuo nesusijusiai Bendrovei. Mano, kad minėtas Registrų centro darbuotojas, žinodamas, kad jo ir UAB Korporacija „Matininkai" santykiai gali pakenkti sprendimų objektyvumui arba sukelti suinteresuotų asmenų abejones, privalėjo nusišalinti nuo tokio sprendimo priėmimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b.l.63-65) paaiškino, kad 2006-01-31 pareiškėja kreipėsi į Registrų centro Šiaulių filialą ir pateikė skundą dėl nekilnojamojo turto Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės vertės nustatymo. Vėliau pateikė UAB korporacijos „Matininkai" parengtą minėto nekilnojamojo turto (pramoninių prekių parduotuvės) įvertinimo ataskaitą Nr. 06-02-TV-130. Pareiškėjos skundas ir pateikta Ataskaita buvo nagrinėjami Registrų centre, ir buvo priimtas sprendimas 2006-03-02 Nr.(1.31./1133)s-1464, jog pateiktoje Ataskaitoje formuluojama išvada dėl prekybos paskirties nekilnojamojo turto vertės nėra patikima ir tinkamai argumentuota, kad ją būtų galima taikyti mokestinės vertės patikslinimui. Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr.1-2471-18/06, pareiškėjos skundas ir pateikta Ataskaita bei papildoma medžiaga buvo išnagrinėti iš naujo ir 2006-11-02 priimtas naujas sprendimas, kuriuo taip pat atsisakyta patikslinti Patalpų mokestinę vertę pagal individualaus vertinimo rezultatus. Pabrėžė, kad pareiškėja teikė Registrų centrui ir jis nagrinėjo kitokios apimties ir turinio individualaus vertinimo ataskaitą, negu pareiškėjos pateikta teismui prie 2006-11-30 skundo. Abu Registro centro sprendimai yra priimti pagal tą pačią Ataskaitą, kuri skiriasi nuo pateiktojo teismui Ataskaitos varianto. Naujai pateiktos vertinimo ataskaitos redakcinėje versijoje yra išplėstas priedų skyrius, pateikiamos kitokios nekilnojamąjį turtą charakterizuojančios foto nuotraukos, ataskaita pasirašyta dviejų asmenų. Toks laisvas UAB korporacijos „Matininkai" vertintojų vertinimo dokumentų interpretavimas, kuriame paliekama ta pati vertinimo dokumento surašymo data (Ataskaitos 4 psl.), dar labiau sumažina individualaus vertinimo patikimumą bei išvados objektyvumą ir sustiprina Registrų centro motyvus ir argumentus dėl individualaus vertinimo nepatikimumo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Registrų centre iš naujo nagrinėjant pareiškėjos skundą buvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo reikalavimų, o 2006-11-02 priimtas naujas sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į anksčiau pareiškėjos teiktą ir papildomai gautą ir surinktą medžiagą todėl pareiškėjos apklausa nebuvo būtina, nes ginčijamo klausimo esmė ir su juo susijusios aplinkybės, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 ir 10 straipsniais buvo išdėstytos skunde ir pateiktoje ataskaitoje. Papildomą medžiagą Registrų centras gavo iš Pareiškėjos ir individualaus vertintojo administracinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazių (Centrinio duomenų banko).

Paaiškino, kad pareiškėjos teiginiai, jog Registrų centro darbuotojas S. D. turėjo nusišalinti yra visiškai nepagrįsti. Skunde minimas Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnis nustato valstybės ar savivaldybės tarnautojo nušalinimo tvarką. Kita vertus, tarp S. D. ir UAB korporacijos „Matininkai" personalo nėra jokių giminystės ir svainystės ryšių bei tarnybinių santykių, ar kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti interesų konfliktą ar abejones dėl sprendimo pagrįstumo.

Pažymėjo, kad pareiškėjos Registrų centrui pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos išvada nėra tinkamai argumentuota ir pagrįsta, jog būtų laikoma patikima ir atitinkanti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir LR Vyriausybės patvirtintos Turto vertinimo metodikos bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo reikalavimus. Ataskaitos 3 lentelėje „Korekcinių procentinių pataisų suvestinė" pateiktame skaičiavime nėra aptartas ir pagrįstas taikomų koeficientų dydžio parinkimas ir taikymas. Taip netenkinami Metodikos 32 ir 33 punktų reikalavimai, kurių laikytis įpareigoja individualaus vertinimo pagrindus ir tvarką nustatantys teisės aktai.Individualaus vertinimo pagrindus ir tvarką konkrečiu turto apmokestinimo atveju nustato Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (8 ir 9 str.) ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (5,19, 21, 22, 23 str.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų 19 str. 1 d. nurodo, kad vertinant apmokestinimą turtą vadovaujamasi mokesčių įstatymais ir jų pagrindu priimtais kitais teisės aktais. Todėl sisteminiu požiūriu analizuojant teisės aktų visumą, darytina išvada, kad mokestinės vertės tikslinimui teikiama individualaus vertinimo ataskaita turi nuosekliai ir objektyviai pagrįsti formuluojamą išvadą apie vertinamo turto vertę, atskleisti vertinamo ir palyginamųjų objektų skirtumus, taikomas pataisas ir koeficientus. Registrų centrui pateiktoje vertinimo ataskaitoje ir papildomoje medžiagoje nėra šio pagrindimo. Vertinimo ataskaita turi esminių ydų ir trūkumų. Papildytos ir pataisytos vertinimo ataskaitos versijos teikimas teismui įrodo, kad tiek pareiškėja, tiek jos samdyti vertintojai suvokė ankstesnės ataskaitos ydas ir trūkumus ir bandė juos ištaisyti. Iš to seka, kad vertinamo turto vertės nustatymo pagrindimas individualaus vertinimo ataskaitoje nėra aktualizuotas ir pakankamas, o ataskaita netenkina Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų. Priimant Registrų centro sprendimą netikslinti Pastato mokestinės vertės, buvo vadovaujamasi tuo, jog teikiama išvada nėra patikima, kad ją būtų galima naudoti apskaičiuojant mokestinę vertę, t.y. buvo laikoma, kad nėra pateikta šiuo konkrečiu atveju tinkamą juridinę galią turinti individualaus vertinimo ataskaita.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, remdamasis nuo 2006-01-01 įsigaliojusiu 2005-06-07 Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu Nr. X-233, kuriuo buvo nustatyta nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarka, atliko nekilnojamojo turto masinį vertinimą (NTMĮ 2 str.8 d.), pagal kurį buvo nustatyta, jog nekilnojamojo turto objekto – 349,48 m² prekybos paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų sausio 1 dienai mokestinė vertė yra (duomenys neskelbtini) Lt (b.l.112).

1999-05-25 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 (byloje aktuali 2003-04-03 įstatymo Nr. IX-1428 redakcija) 19 str. 1 d. nustatyta, kad vertinant apmokestinamą turtą, vadovaujamasi mokesčių įstatymais ir jų pagrindu priimtais kitais teisės aktais. Pagal 2005-06-07 Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 (byloje aktualios 2006-03-30 įstatymo Nr. X-532 ir 2006-05-25 įstatymo Nr. X-618 redakcijos) 8 str. 1 d. ir 2 str. 8 d. nuostatas nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma masinio vertinimo būdu. Šio įstatymo prasme turto mokestine verte (NTMĮ 8 str.1 d.) laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (NTMĮ 2 str.9 d.) bei šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto (inžinerinių statinių, kito šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nenurodyto nekilnojamojo turto) vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus. To paties įstatymo 8 str. 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė taip pat gali būti nustatoma atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Mokesčio mokėtojai gali pateikti prašymą turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, jeigu nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, <...> skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atliekant individualų vertinimą, daugiau kaip 20 procentų.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo 2006-11-02 sprendimo (b.l.71-72), kuriuo Registrų centras, kartotinai išnagrinėjęs (b.l.73-76,66) Bendrovės 2006-01-31 skundą (NTMĮ 8 str.2 d.) bei Vertintojo parengtą individualaus vertinimo 2006-02-20 ataskaitą (b.l.77-102), vadovaudamasis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8,9,10 straipsniais, nusprendė netikslinti masinio vertinimo būdu nustatytos (b.l.112) prekybos paskirties nekilnojamojo turto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės. Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjos pateikta individualaus vertinimo ataskaita yra ydinga ir neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.2 d.10 punkto (dėl vertės pagrindimo) ir LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 26-33 punktų (taikant lyginamosios vertės metodą) reikalavimų. Nurodė, kad nei individualus vertintojas (Ataskaitos 2 lentelė, 9 psl.), nei Registrų centro Centrinio duomenų banko rinkos sandorių duomenų bazė nefiksuoja tokių kainų skirtumų, kokius individualus vertintojas nurodo savo 2006-06-28 paaiškinime Registrų centrui (teigiama, kad Vilniaus gatvėje tokių objektų kainos svyruoja nuo 10000 iki 13000 Lt/kv.m., o ją kertančiose gatvėse 20-100 m. atstumu- per pusę mažiau), bandydamas pagrįsti taikomas vietos pataisos koeficiento reikšmes. Konstatavo, kad Ataskaitoje nėra pateikiamas vertės pataisų skaičiavimo ir kitų pataisų koeficientų pagrindimas (Ataskaitos 9 psl., 3 lentelė), nesilaikoma Metodikos reikalavimo pagrįsti ir atskleisti, paaiškinti taikomas vertės pataisas ir parodyti jų skaičiavimus (Metodikos 33 p.). Tuo remiantis padarė išvadą, kad Metodikos nesilaikoma ir Ataskaitos tekste nepateikiami Metodikos nustatyti skaičiavimai siekiant neobjektyviai sumažinti vertinamojo objekto rinkos vertę. Pažymėjo, kad naudojimo pajamų vertės metodas Ataskaitoje taikomas pasirenkant minimaliu individualaus vertintojo pateikto nuomos kainų intervalo dydžiu (20-50 Lt/kv.m., taikomas 20 Lt/kv.m)., tačiau nei tekste, nei Ataskaitos prieduose nepateikiami jokie konkretūs patvirtinimai, dokumentų kopijos ar informacijos šaltiniai. Tuo pažeidžiamas Ataskaitos nuoseklumo principas ir Metodikos 70,85 p. reikalavimai. Galutinė išvada nėra formuluojama pagal šio metodo rezultatą.

Konstatavo, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Metodikos reikalavimų nesilaikymas neužtikrina Ataskaitos objektyvumo ir vertės pagrindimo, o tuo pačiu ir Ataskaitos juridinės galios (TVPĮ 24 str.1 d.). Nustatė, kad vertinamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagrindimas nėra pakankamas, o Ataskaita konkrečiu mokestinės vertės tikslinimo (vertinimo mokestinės vertės patikslinimui) atveju neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. reikalavimų, Ataskaitoje teikiama išvada yra nepatikima ir neargumentuota, kad ją būtų galima laikyti pagrįsta ir tinkama mokestinės vertės patikslinimui.

Nustatyta, kad ginčijamas 2006-11-02 sprendimas pagal formą ir turinį iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo (byloje aktuali 2005-06-09 įstatymo Nr. X-239 redakcija) 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Atsakovas pagal savo kompetenciją spręsdamas Bendrovės 2006-01-31 prašymą ir nustatydamas, ar gali būti laikoma nekilnojamojo turto mokestine verte nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus individualų vertinimą (NTMĮ 8 str.2 d.), turėjo įvertinti Ataskaitą tuo aspektu, ar individualus turto vertinimas buvo atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Metodikos reikalavimus, ar turto vertinimo ataskaita turinio prasme atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjos argumentai, kad atsakovas savo sprendime apsiribojo Ataskaitos trūkumų išvardijimu, neatitinka minėtam teisiniam reglamentavimui. Atsakovas nustatęs tai, kad individualus vertintojas, atlikdamas nekilnojamojo turto vertinimą, nesilaikė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Metodikos reikalavimų, arba tai, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, privalėjo savo sprendime nurodyti ir teisės normomis pagrįsti nustatytas aplinkybes, kaip to reikalavo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Minėta, kad 2006-11-02 sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Registrų centras, priimdamas 2006-11-02 sprendimą, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu ir Metodika įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatęs ir sprendime nurodęs dėl kokiu priežasčių Bendrovės pateikta individualaus vertinimo ataskaita negali būti laikoma pagrįsta ir tinkama Pastato mokestinei vertei patikslinti, neturėjo pareigos pasisakyti sprendime dėl kokios nors konkrečios Patalpų vertės, kaip teigia savo skunde pareiškėjas. Pareiškėjo argumentai dėl vieno ir trijų ginčo sprendimą priėmusių asmenų (S. D.) galimo neobjektyvumo vertinant UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą individualaus vertinimo ataskaitą, pagrįsti ne įrodymais, o samprotavimais ir prielaidomis.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjos kartu su skundu pateikta Ataskaitos kopija (b.l. 8-37) nėra tapatus dokumentas Ataskaitai, kurią pareiškėja buvo pateikusi atsakovui (b.l.77-102) ir kuria remdamasis atsakovas priėmė 2006-11-02 sprendimą (b.l. 71-72,73-76). Todėl teismas, vertindamas, ar yra pagrįstas ir teisėtas atsakovo 2006-11-02 sprendimas, remiasi Ataskaita (b.l.77-102), kurią pareiškėja buvo pateikusi atsakovui ir kurią vertino atsakovas, priimdamas 2006-11-02 sprendimą.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas individualų turto vertinimą apibrėžia kaip turto vertinimo būdą, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes (TVPĮ 2 str. 8 d.). Vertinant apmokestinamą turtą, vadovaujamasi mokesčių įstatymais ir jų pagrindu priimtais kitais teisės aktais ( TVPĮ 19 str.1 d.). Turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai (TVVPĮ 22 str., NTMĮ 9 str.,Turto vertinimo metodikos 20-25 p.) numato, kad turto vertintojas, atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (TVVPĮ 5 str.), vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, turi nustatyti vertinamo objekto ypatumus, surinkti duomenis apie toje vietovėje įvykusius privataus turto sandorius, mokamus nuomos mokesčius, vertinamo turto pasiūlą ir paklausą, parinkti vertinimo metodus arba metodų derinius, kuriuos numato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnis, o detalesnę jų parinkimo tvarką reglamentuoja Turto vertinimo metodika, ir pagal atitinkamų vertinimo metodų taikymo principus atlikti duomenų analizę bei skaičiavimus, kurių reikia turto vertei nustatyti, turto vertinimo dokumentuose aiškiai motyvuoti ir argumentuoti turto vertės nustatymo metodų parinkimą ir taikymą, aprašyti vertinamą objektą, suformuluoti ir fiksuoti nustatytą turto vertę.

Turto vertintojas, teisės aktais nustatyta tvarka atlikęs nekilnojamojo turto individualų vertinimą, turi sudaryti turto vertinimo ataskaitą, kurios turinys turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. Ši įstatymo norma nustato, kad vertinimo ataskaitoje be bendrųjų rekvizitų, numatytų šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, turi būti: išvada dėl turto vertės (TVVPĮ 23 str.2 d.6 p.), sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta (TVPĮ 23 str.2 d.7 p.), vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai (TVVPĮ 23 str.2 d.8 p.), vertinamo turto aprašymas (TVVPĮ 23 str.2 d. 9 p.), turto vertės nustatymo pagrindimas (TVVPĮ 23 str.2 d.10 p.). To paties įstatymo 24 str.1 d. nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Byloje ištirti įrodymai (b.l.71-102) patvirtina, kad nekilnojamasis turtas – 349,48 m² patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių individualų vertinimą pareiškėjos užsakymu atliko UAB korporacija „Matininkai“, yra prekybos paskirties patalpos. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str.6 d. prekybinės paskirties statinius (patalpas) priskiria komercinio naudojimo nekilnojamajam turtui. To paties įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. nustato, kad komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) bei naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodais. Turto vertinimo metodika nustato, kad vertinimo metodas pasirenkamas priklausomai nuo vertinimo paskirties ir turto tipo; vertintojas turto vertės skaičiavimus paprastai atlieka keliais metodais. Vertinimo metodų parinkimas turi būti pagrindžiamas (Metodikos 22 p.). Ataskaitos turinys patvirtina, kad parenkant vertinimo metodus buvo laikytasi minėtų teisės aktų reikalavimų, tačiau juos taikant buvo padaryta kai kurių esminių Metodikos reikalavimų pažeidimų.

Vertinant nekilnojamąjį turtą lyginamosios vertės metodu, turi būti laikomasi Turto vertinimo metodikos 26-33 punkto reikalavimų. Lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus (TVVPĮ 7 str.1 p., Metodikos 26 p.). Taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus (Metodikos 27 p.). Metodikos 30-33 punktai reglamentuoja pataisos koeficientų taikymo pagrindus ir tvarką. Ataskaitos 3.1 dalies (b.l.84-85) analizė leidžia daryti išvadą, kad turto vertės nustatymas lyginamosios vertės metodu nėra pagrįstas taip, kaipo to reikalauja minėtos Metodikos nuostatos. Nėra konkrečių duomenų (ataskaitos priedų, konkrečių nuorodų į atitinkamus duomenis) iš kokio konkretaus šaltinio Vertintojas paėmė duomenis apie palyginamųjų objektų sandorių kainas. Ataskaitoje tik bendrais bruožais išvaryta kokius duomenis apie nekilnojamąjį turtą Vertintojas analizavo, tačiau neaprašyta kaip tie duomenys individualizuoja palyginamuosius objektus, ką konkrečiai nustatė ir kokias išvadas padarė Vertintojas atlikęs analizę, kokiais argumentais grindžia savo išvadas. Todėl atsakovas, remdamasis Registrų centro Centrinio duomenų banko rinkos sandorių bazės duomenimis, pagrįstai suabejojo Ataskaitoje nurodyto kainų skirtumo realumu. Dėl nustatant turto vertę taikytų pataisų Ataskaitoje yra sudaryta lentelė - Korekcinių procentinių pataisų suverstinė (b.l.85), tačiau Ataskaitoje neaprašyta ir nepateikti jokie argumentai kokiu pagrindu ir kokiais motyvais remiantis taikytos atitinkamos pataisos, nepateikti jų skaičiavimai. Metodikos 33 punktas nustato, kad vertinamojo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto vertinimo ataskaitoje. Todėl atsakovas sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, kad taikant lyginamosios vertės metodą nesilaikyta Metodikos 26-33 punktų reikalavimų. Minėti Metodikos 26-33 punktų reikalavimų pažeidimai laikyti esminiais.

Ataskaitoje nėra Metodikos reikalavimus atitinkančio pagrindimo ir dėl pastato vertės nustatymo naudojimo pajamų vertės metodu (Ataskaitos 3.2 dalis, b.l.86-87). Ataskaitoje nėra jokių duomenų (priedų, nuorodos į konkretų informacijos šaltinį, kurį būtų galima patikrinti) apie palyginamųjų objektų nuomos kainas, kurios yra itin mažos (20-50 Lt/kv.m. per mėnesį). Metodikos 70 p. nurodyta, kad vertinimo metu darant prielaidas, reikia remtis analogų palyginimais, statistikos duomenimis, ankstesnės veiklos rezultatais arba jas kitaip pagrįsti.

Ataskaitoje padaryta išvada, kad nustačius minėtais dviem metodais Pastato vertę, objektyviau Pastato rinkos vertę atspindi jo vertė, kuri nustatyta lyginamosios vertės metodu (b.l.88).

Ataskaitos turinys įrodo, kad individualus turto vertintojas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę lyginamosios vertės metodu, padarė esminius Metodikos 26-33 punktų reikalavimų pažeidimus, nesilaikė Metodikos reikalavimų parodyti Ataskaitoje taikomų koeficientų reikšmių ir pataisų skaičiavimus bei jų įtaką nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę, Ataskaitoje nepagrindė turto vertės nustatymo, kaip to reikalauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d.10 p. Tai leidžia daryti išvadą, kad Ataskaita neatitinka įstatyme numatyto turto vertės pagrindimo reikalavimo. Šis ataskaitos, parengtos dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo (TVVPĮ 5 str.1 d.3 p.), turinio trūkumas yra esminis, kuris suteikia pagrindą remtis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str.1 d. nuostatomis. Todėl atsakovas 2006-11-02 sprendime (b.l.71-72) pagrįstai pripažino, kad vertinamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagrindimas nėra pakankamas, o Ataskaita konkrečiu mokestinės vertės tikslinimo (vertinimo mokestinės vertės patikslinimui) atveju neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. reikalavimų, o Ataskaitoje teikiama išvada yra nepatikima ir neargumentuota, kad ją būtų galima laikyti pagrįsta ir tinkama mokestinės vertės patikslinimui.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8,10 straipsniai suteikia teisę ir nustato pareigą turto vertintojui – turtą vertinančiai įmonei, tvarkančiai Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (NTMĮ 2 str.11 d.), nagrinėti mokesčių mokėtojų prašymus ir skundus dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę ir priimti sprendimus. Todėl atsakovas, kuriam įstatymu priskirta nekilnojamojo turto vertinimo funkcija (NTMĮ 2 str.11 d.), nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl Patalpų mokestinės vertės, nustatytos atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, patikslinimo pagal individualaus vertinimo ataskaitą, turėjo vadovautis visais teisės aktais, kurie reglamentuoja nekilnojamojo turto vertinimą, t.y. patikrinti, ar mokesčio mokėtojo prašymas yra pagrįstas, ar nekilnojamojo turto individualus vertinimas buvo atliktas pagal Turto ir verslo pagrindų įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8,9 str., Turto vertinimo metodikos reikalavimus, ar Ataskaita atitinka 23 straipsnio reikalavimus. Atsakovas, nustatęs kad Vertintojas, atlikdamas Patalpų individualų vertinimą dėl patalpų apmokestinimo, pažeidė Metodikos 26-33 punktų reikalavimus, o Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. reikalavimų, 2006-11-02 sprendimu (b.l.71-72) pagrįstai ir teisėtai atsisakė tikslinti pareiškėjos prašymą dėl masinio vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės pagal UAB korporacijos „Matininkai" parengtą įvertinimo ataskaitą Nr. 06-02-TV-130.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais pareiškėjos skundas dėl Registrų centro 2006-11-02 sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

n usprendė:

Pareiškėjos UAB “ Pasna ” skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRaimondas BlauzdžiusDonatas Vansevičius