- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- II-12-1059/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00711-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 12.20Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas (ANK 281 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) spec. vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1266-2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1266-2018 (toliau – Nutarimas) R. P. skirta 70 Eur bauda. 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Rokiškio r., Lukštų k.. Lukštų g., vietinės reikšmės kelio juostoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, R. P. savavališkai, neteisėtai, o būtent neturint vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, nugenėjo pažeidžiant medžių gyvybines funkcijas 20 liepų (skersmuo 21; 22; 25; 5 vnt. – 28; 5 vnt. – 31; 4 vnt. – 35; 2 vnt. – 38; 49 cm), tai yra sužalojo saugotinus medžius bei pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 9 punktą „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>. leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ...>“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
2. R. P. pateikė skundą, kuriuo nesutinka su paskirta nuobauda ir prašo panaikinti Nutarimą, nes jo veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 281 str. 1 d., sudėties (b. l. 3-4). Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra išrinktas Lukštų seniūnaitijos seniūnaičiu ir Lukštų kaimo gyventojai jau kurį laiką jam išsakė nusiskundimus dėl tinkamai neprižiūrimų Lukštų g., elektros linijos apsaugos zonoje, prie pat pėsčiųjų tako, augančių medžių. Jis kreipėsi dėl medžių į Juodupės seniūnijos seniūną, kuris savo ruožtu kreipėsi į kelininkus, kurie į seniūno kreipimąsi nereagavo. 2018-10-05 kartu su Juodupės girininku R. A. bei Juodupės seniūnijos seniūnu V. A. apžiūrėjo ir įvertino augančių medžių būklę ir nustatė, kad medžiai buvo eilę metų genimi netinkamai ir netinkamai formuojamos jų lajos, patekęs lietaus vanduo sudarė sąlygas susidaryti medžių puviniui, džiūti šakoms. Buvo priimtas sprendimas pavojingus, supuvusius medžius, pavojingas ir nudžiūvusias šakas nupjauti, kad nekiltų grėsmė žmonėms einantiems pėsčiųjų taku. Minimi medžiai trukdė pėsčiųjų eismui, šakos trukdė praeiti žmonėms pėsčiųjų taku dėl ko šie eidavo keliu, taip pat jos siekė elektros laidus, mažino išsukantiems iš kiemų automobiliams matomumą. Medžiai vietomis buvo supuvę, sudžiūvusios jų šakos kabojo taip keldamos pavojų. Pasiteiravo Juodupės seniūnijos seniūno V. A. dėl leidimo atlikti darbus reikalingumo, tačiau šis atsakė, kad aptariamų medžių genėjimui leidimas nėra būtinas ir jį išduoti nemato reikalingumo – žodžiu leido genėti netinkamai prižiūrėtus medžius. Gavęs šį žodinį leidimą, pradėjo medžių genėjimo darbus, tačiau jokių medžių gyvybinių funkcijų nepažeidė, kadangi jų šakos jau iki tol buvo nupjautos apie 2 – 2,5 metrų aukštyje bei gyvybinės funkcijos buvo pažeistos dėl netinkamo genėjimo ir augo tik atžalinės šakos. Kadangi laja buvo formuojama netinkamai, atžalinės šakos sudarė ne rutulio formos lają, tačiau augo netvarkingai, daug šakų buvo nudžiūvę, po šakų nupjovimo likę gumbai – apipuvę. Jis dirbęs 15 metų miške, todėl kartu su kompetentingais asmenimis – girininku ir seniūnu apžiūrėję medžius ir apsitarę, kokiu būdu galima šiuos medžius išgelbėti, nutarė pagal aptartą planą medžius genėti. Genėjimo darbus apsiėmė vykdyti jis pats, nes turi reikalingą kvalifikaciją, darbo saugos pažymėjimus. Apgenėjo sekatoriumi nudžiūvusias, pūvančias ir keliančias pavojų atžalines šakas bei pjūklu patrumpino kai kurių medžių likusius nupjautų šakų gumbus, kuriems buvo įsimetęs puvinys iki geros medžių būklės. Tokiais savo veiksmais jis medžių būklės nepablogino, jų nesužalojo ir jų gyvybinių funkcijų nepažeidė, o priešingai medžių būklę pagerino. Jam dėl to gyventojai dėkojo. Mano, kad pavasarį medžiai sulapos ir atrodys daug gražiau nei anksčiau. Genėdamas medžius jis nesuvokė, kad daro nusižengimą – jis daug metų dirbęs miške, turi šioje srityje patirties, matė, kad medžiai pažeisti ir kelia grėsmę, ką patvirtino ir Juodupės seniūnas bei girininkas. Darbus vykdyti jam padėjo Lukštų k. gyventojai, kurie krovė šakas, traktoriais jas vežė. Kaip vykdomi darbai prižiūrėjo seniūnas, kuris kartas nuo karto užsukdavo, jis su seniūnu tarėsi iškilus neaiškumams dėl medžių genėjimo. Seniūnija darbams vykdyti davė pjūklus, benzino, padėjo vežti šakas.
Atsiliepimas
3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į R. P. skundą. Atsiliepime nurodė, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu skundu nesutinka, nes medžių genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotiniems medžiams genėti, todėl R. P., norėdamas nugenėti saugotinus medžius, aplinkos ministro nustatyta tvarka su nustatytos formos prašymu turėjo kreiptis į Rokiškio rajono savivaldybę, kad būtų išduotas leidimas saugotiniems medžiams genėti ir tik gavęs tokį leidimą galėjo pradėti genėjimo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad išrinkus seniūnaičiu R. P. šis pradėjo aktyviai dirbti miestelio ir bendruomenės labui. Organizavo talkas tvarkė ir gražino miestelį. Jis pats dalyvavo medžių genėjime, atvažiavo su savo traktoriumi, vežė šakas, kiti žmonės taip pat atvažiavo su savo traktoriais vežė šakas, dalyvavo talkoje. Medžius genėti reikėjo, jie trukdė praeiti, kėlė pavojų, šakos lietė elektros laidus. Neabejoja, kad pavasarį liepos sužaliuos. Mano, kad R. P. nubaustas nepagrįstai, jis nieko blogo nepadarė.
6. Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad išrinkus seniūnaičiu R. P. jis ėmėsi tvarkyti miestelį. Lukštų k. žmonės R. P. prašė sutvarkyti medžius, kurie trukdė praeiti, kėlė pavojų. Seniūnaitis, seniūnas ir seniūno pavaduotojas apsitarė ir nutarė, kad medžius reikia genėti. Genėjimui žodinis seniūno leidimas buvo gautas. Medžiai buvo sutvarkyti, viršūnės apgenėtos. Miestelio žmonės džiaugiasi seniūnaičiu, jo darbais, sutvarkytais medžiais ir mano, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai. Seniūnaitis yra nubaustas už padarytą gerą darbą, pašalintą pavojų. Toks baudimas žmogaus už jo gerą, neatlygintiną darbą, slopina bet kokią iniciatyvą daryti gera miesteliui, jį tvarkyti, puoselėti.
7. Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Juodupės girininkijoje girininku. Su Juodupės seniūnu V. A. spalio pradžioje, kaip specialistas nuvyko į Lukštų k. apžiūrėti norimų genėti medžių. Daugiausia medžių sudarė liepos. Medžiai augo šalia pėsčiųjų tako, šakos palinkusios į pėsčiųjų taką bei į kelią, dalis šakų palinkusios į elektros laidus. Matėsi, kad anksčiau genint medžius buvo padaryta daug klaidų, todėl jas visiškai ištaisyti buvo labai sunku. Medžiai buvo genėti kiekvienas atskirai, nupjautos viršūnės, atsiradę puviniai, dalis šakų nudžiūvę. Buvo priimtas sprendimas apgenėti medžius iki anksčiau padarytų klaidų, pašalinti puvinius, nes medžiai kėlė pavojų žmonių saugumui. Mano, kad priimtas sprendimas genėti medžius buvo teisingas, padarytas geras darbas, medžiai pavasarį turėtų atsigauti, sužaliuoti. Leidimas šakų genėjimui, medžio formavimui, mano, kad buvo nereikalingas. R. P. yra daug metų dirbęs miške pjūklininku yra pjovėjas specialistas, su juo aptarė medžių genėjimą.
8. Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Lukštų k. bendruomenės pirmininkas. Mano, kad R. P. buvo nubaustas nepagrįstai. Medžiai kuriuos apgenėjo R. P. buvo apgenėti seniai bei juos genint buvo padaryta daug klaidų, medžiai išgenėti skirtingame aukštyje, neprofesionaliai. Prieš kelis metus kreipėsi į gyventojus ragindamas juos medžius genėti, nes iš vieno kamieno pradėjo augti po kelis vainikus, šakos pradėjo lūžinėti, tačiau gyventojai genėti medžius atsisakė. Medžiai trukdė pėstiesiems eiti pėsčiųjų taku, ribojo matomumą transporto priemonių vairuotojams, po kelių metų medžių kamienai būtų pradėję lūžinėti. Išrinkus seniūnaičiu R. P. jis ėmėsi iniciatyvos miestelį tvarkyti – sutvarkė vieną gatvę, teritoriją apie kapines, todėl į jį kreipėsi ir dėl minimų medžių apgenėjimo. Iš seniūno buvo gautas leidimas medžius genėti. Medžius genėjo talkų metu 2 – 3 savaites daug žmonių. Sprendimas genėti medžius buvo priimtas visos bendruomenės, bendruomenės narių susirinkime R. P. buvo pavesta organizuoti medžių genėjimo darbus – R. P. vykdė kaimo gyventojų valią. Jis dalyvavo medžių genėjime – padėjo išvežti šakas su savo technika. Mano, kad padarytas geras darbas, medžiai nugenėti vienodame aukštyje, pavasarį jie sužaliuos ir atrodys daug gražiau.
9. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Juodupės seniūnijos seniūnas ir yra atsakingas už leidimų kirsti ir genėti medžius išdavimą ne miško žemėje Juodupės seniūnijoje. Medžius genėti buvo būtina, nes medžiai buvo pažeisti genant juos neteisingai ankstesnių genėjimų metu. Medžiai augo kelio zonoje, kuri priklauso Panevėžio regiono keliams, kurie ir privalo šiuos medžius prižiūrėti. Jis kreipėsi į Panevėžio regiono kelius, kad jie kreiptųsi dėl leidimo tvarkyti medžius ir šiuos medžius sutvarkytų, tačiau į jo kreipimąsi nebuvo sureaguota. Išrinkus Lukštų k. seniūnaičiu R. P., su juo aptarė medžių genėjimo klausimą. Medžiai trukdė praėjimui pėsčiųjų taku, ribojo matomumą transporto priemonių vairuotojams, šakos buvo įaugę į elektros linijos laidus. Su R. A., kuris yra Juodupės girininkijos girininkas apžiūrėjo medžius bei padarė išvadą, kad medžiai yra sužaloti ankstesnių neteisingų genėjimų. R. P. buvo duotas žodinis leidimas genėti medžius. Leidimą genėti medžius jis būtų išdavęs, tačiau jį jis galėjo išduoti tik jų savininkui – šiuo atveju Panevėžio regiono keliams. Seniūnija savo iniciatyva medžių negalėjo genėti.
Motyvuojamoji dalis
10. R. P. skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. ANK 641 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Iš ginčijamo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1266-2018 matyti, kad R. P. 70 Eur bauda skirta už tai, kad jis, neturint vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, nugenėjo pažeidžiant medžių gyvybines funkcijas 20 liepų (skersmuo 21; 22; 25; 5 vnt. – 28; 5 vnt. – 31; 4 vnt. – 35; 2 vnt. – 38; 49 cm), tai yra sužalojo saugotinus medžius.
13. ANK 281 str. 1 d. dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.
14. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 (toliau – Aprašas) 9 p. nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui <...> ir atlyginus, <...>, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Aprašo 13 p. nustatyta šių leidimų išdavimo tvarka. Pagal Aprašo 13.1 p. savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams gali pateikti želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo.
15. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, kai yra gautas savivaldybės (ar jos institucijos) leidimas ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Nurodytus darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017).
16. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nusižengimu kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka.
17. Administraciniai nusižengimai yra mažieji deliktai ir dėl to privalo būti pagrįsti surinktais įrodymais. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma įrodyti ar yra administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti įrodyta subjektyvioji ir objektyvioji administracinio nusižengimo pusės: administracinio nusižengimo faktas, asmuo padaręs administracinį nusižengimą, kaltė bei pakaltinamumas. Pagal 281 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tyčia, todėl baudžiant asmenį pagal minėtą normą būtina nustatyti, kad veika padaryta tyčia.
18. Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. P. skundą, daro išvadą, kad R. P. veiksmuose nėra privalomojo subjektyviosios pusės elemento – kaltės. Tokia išvada yra grindžiama sekančiais argumentais.
19. R. P. neneigia, kad minėtus medžius genėjo, tačiau nurodo, kad medžiai buvo apgenėti turint Juodupės seniūnijos seniūno V. A. žodinį leidimą, be to, apgenėtiems medžiams gyvybinės funkcijos pažeistos nebuvo.
20. Pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Administracinės paslaugos teikimo aprašą, skelbiamą internetiniame tinklalapyje www.rokiskis.lt, už administracinės paslaugos „Leidimų kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, išdavimą“ kokybę ir administracinės paslaugos suteikimą gyventojui per nustatytą terminą yra atsakingi administracinės paslaugos teikėjai – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai. Šiame apraše taip pat nurodyta, kad Juodupės seniūnijoje šios administracinės paslaugos teikėjas yra seniūnas V. A. (b. l. 25-26). Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P., liudytojų J. B., P. K., R. A., J. S. ir V. A. paaiškinimų duotų teisme galima daryti išvadą, kad R. P. nesuprato ir teismo nuomone negalėjo suprasti, kad jis daro administracinį nusižengimą – geni medžius neturėdamas nustatytos formos leidimo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad jam medžius genėti žodinį leidimą davė leidimus turintis teisę išduoti Juodupės seniūnas V. A., kuris, be to, nurodė, kad raštiškas leidimas medžius genėti nėra reikalingas bei R. P. patikino, kad visus reikalingus dokumentus jis sutvarkys. Konstatuotina, kad leidimą genėti medžius iš turinčio teisę jį išduoti asmens R. P. turėjo, tačiau šis leidimas nebuvo teisės aktuose nustatytos formos.
21. Pažymėtina ir tai, kad medžius R. P. nusprendė genėti ne savo iniciatyva, o raginamas bendruomenės, seniūnijos. R. P. yra išrinktas Lukštų seniūnaitijos seniūnaičiu. Byloje yra pateiktas Želdinių apžiūros ir vertinimo aktas 2018-10-05 Nr. 1 (b. l. 22-24), iš kurio matyti, kad Juodupės girininkas R. A., Lukštų seniūnaitijos seniūnaitis R. P. ir Juodupės seniūnijos seniūnas V. A. atsižvelgdami į Lukštų k. gyventojų prašymus pašalinti pavojingas medžių šakas ir medžius, augančius Lukštų k., Lukštų g. elektros linijos apsaugos zonoje prie pat pėsčiųjų tako, keliančius pavojų žmonių gyvybei, apžiūrėjo 26 medžius – 25 liepas ir 1 uosialapį klevą ir nustatė, kad ankstesniais metais medžiai buvo genimi netinkamai pažeidžiant jų gyvybines funkcijas, patekęs lietaus vanduo ant nupjautų medžių šakų ir kamienų sudarė sąlygas susidaryti medžių puviniui, džiūti šakoms, medžių būklė bloga, jie įpuvę. Priimtas sprendimas pavojingus, supuvusius medžius ir pavojingas nudžiūvusias šakas nupjauti. Aukščiau minimas apžiūros ir vertinimo aktas patvirtina, kad sprendimas medžius genėti buvo priimtas tai pat ir leidimus dėl medžių augančių ne miško žemėje genėjimo išduodančio Juodupės seniūnijos seniūno V. A.. Kaip matyti iš R. P. parodymų seniūnas prie medžių genėjimo prisidėjo duodamas kuro, pjūklus ir kt. R. P. ir liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad medžiai buvo genimi kelias savaites, kaip vykdomi darbai prižiūrėjo seniūnas, kuris kartas nuo karto užsukdavo. R. P. nurodė, kad genint medžius iškilus klausimų konsultuodavosi su seniūnu V. A.. Teismo nuomone aukščiau nurodytas Juodupės seniūnijos seniūno V. A. elgesys davė pagrindą R. P. manyti, kad medžius genėti seniūnas leidžia, tam pritaria ir netgi prie to prisideda, todėl esant nustatytoms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad R. P. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei ir norėjo taip veikti. Taigi nesant nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – kaltės, nėra aukščiau minimo administracinio nusižengimo sudėties.
22. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad medžių genėjimo darbus atliko R. P., tačiau jis šiuos darbus atliko pavestas Lukštų kaimo bendruomenės „Versmė“. Bendruomenės narių susirinkimo protokolas 2018-09-15 Nr. 3 (b. l. 12) patvirtina, kad R. P. pavesta suderinus su Juodupės seniūnijos seniūnu organizuoti Lukštų pagrindinėje gatvėje augančių medžių genėjimo darbus. Kaip matyti iš Želdinių apžiūros ir vertinimo akto 2018-10-05 Nr. 1, taip pat iš R. P. ir liudytojų V. A. bei R. A. parodymų, medžių genėjimas su Juodupės seniūnu V. A. buvo suderintas. R. P. sutiko genėti medžius, nes turėjo tinkamą kvalifikaciją, patirtį, darbo saugos pažymėjimus, tačiau medžių genėjime taip pat dalyvavo ir Lukštų k. gyventojai ir seniūnas, kurie padėjo atlikti medžių genėjimo darbus, tiekė priemones, įrankius reikalingus atlikti genėjimo darbus, todėl laikytina, kad medžių genėjimo darbai atlikti bendrais šių asmenų veiksmais. Iš liudytoju byloje apklausto J. S. parodymų nustatyta, kad R. P. atlikdamas medžių genėjimo darbus vykdė kaimo gyventojų valią.
23. Nusižengimas numatytas ANK 281 str. 1 d. yra ANK XVIII skyriuje, kuriame nurodyti nusižengimai aplinkos apsaugai, gamtos išteklių naudojimui ir paveldo apsaugai. Išnagrinėjus bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P., byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad medžiai buvo genimi ne norint juos sunaikinti, o priešingai siekiant tokiu būdu juos išsaugoti. Byloje pateiktos nuotraukos ir byloje dalyvaujančių asmenų parodymai patvirtina, kad medžiai nebuvo nupjauti, o buvo tik apgenėtos šių medžių atžalinės šakos ir kamienai į kuriuos buvo įsimetęs puvinys, tokiu būdu siekiant medžius išgelbėti. Genint medžius buvo vadovaujamasi specialistų patarimais. R. A., kuris yra Juodupės girininkijos girininkas matydamas, kad medžių būklė yra bloga patarė juos genėti iki ankstesniais genėjimais padarytų klaidų, siekiant, kad medžiai toliau tinkamai formuotųsi ir augtų. Taigi aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad medžių genėjimu buvo siekiama ne daryti žalą ANK XVIII skyriaus ginamoms vertybėms, o priešingai, siekiama anksčiau padarytą žalą gamtai pašalinti.
24. Iš liudytojo V. A., kuris dirba Juodupės seniūnijos seniūnu, parodymų matyti, kad leidimą genėti medžius jis būtų išdavęs už medžių tvarkymą atsakingai institucijai – Panevėžio regiono keliams, tačiau šie į raginimus kreiptis dėl leidimo medžių tvarkymui išdavimo, nesikreipė, medžių tvarkymo darbų nepradėjo. Teismo nuomone seniūno ir bendruomenės veiksmai imtis iniciatyvos šalinti pavojų gyventojų ir medžių saugumui gali būti laikomi suprantamais ir yra pateisinami aukštesnių teisinių gėrių išsaugojimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3491-502/2018, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą dėl medžio lūžimo pasėkoje žuvusio žmogaus, pasisakė, kad savivaldybė turi laiku ir rūpestingai įvertinti žmonių gyvenamojoje teritorijoje augančių medžių būklę bei pašalinti keliančius grėsmę asmenims ar jų turtui medžius. Iš išdėstyto spręstina, kad savivaldybės administracija, kurios atstovu Lukštų k. yra Juodupės seniūnas V. A. turėjo teisę spręsti klausimą dėl grėsmę žmonėms keliančių medžių dalių ir jų šakų pašalinimo bei toks veikimas laikytinas apdairiu ir rūpestingu buvusioje situacijoje siekiant išvengti nepataisomų padarinių asmenų sveikatai, turtui ir gyvybei. Laikytina, kad nustačius, jog augę medžiai buvo išpuvę, nudžiūvę ir kėlė pavojų asmenims, interesas apsaugoti asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą yra daug vertingesnis nei medžių genėjimo tvarkos užtikrinimas.
25. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad R. P. veiksmai šalinant pavojų žmonių ir transporto priemonių saugumui keliančias medžių šakas ir jų dalis laikytini teisiškai naudingais, nes jis veikė vedamas nesavanaudiškų tikslų ir bendruomeniškumo jausmo, siekė pašalinti pavojų žmonėms ir išsaugoti medžius be to turėjo savivaldybės atstovo leidimą šiems veiksmams atlikti, kuris, tiesa, buvo ne teisės aktų numatytos formos, o išreikštas žodžiu. Pažymėtina, kad ne pačios procedūros laikytinos teisiniu gėriu, o šiomis procedūromis saugoma aplinka. Baudimas R. P. už atliktus veiksmus neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei būtų formalus veikimas skatinantis visuomenės nepasitikėjimą teisine sistema ir formuojantis jai formalaus teisingumo valstybėje regimybę, tokiu būdu būtų paneigiama teismo sprendimo paskirti – užtikrinti teisingumą.
26. Todėl, atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, R. P. skundas tenkintinas ir panaikintinas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1266-2018, kuriuo R. P. pagal ANK 281 str. 1 d. nubaustas 70 Eur dydžio bauda, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina nesant R. P. veiksmuose minimo nusižengimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nutaria:
R. P. skundą tenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1266-2018, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti nesant R. P. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.