- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-18-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis (pran.)
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- O. D.
Teisėja G.Butrimaitė Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.9;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. sausio 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Algirdo Auruškevičiaus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas A. S. įpareigotas gražinti sūnų E. S. ieškovei O. D. ir iš atsakovo iki teismo sprendimo priėmimo byloje nustatytas laikinas išlaikymas jo sūnui E. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau papildė ir prašė patvirtinti ieškovės pateiktą tvarką dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove O. D.; priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 760 litų dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, pervedant priteistą sumą į ieškovės banko atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB ,,Hansabankas“; iš atsakovo priteisti 13 680 litų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per trejų metų laikotarpį; priteisti iš atsakovo 1 520 litų dydžio įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos už dviejų mėnesių laikotarpį.
Atsakovas A. S. pateikė priešieškinį ir prašė teismo nustatyti sūnaus E. S. gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 litų iki sūnus sulauks pilnametystės. Atsakovą paskirti sūnaus išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto pagrindais.
Nurodė, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas neskiria pakankamai dėmesio sūnaus auklėjimui, nes dalį uždirbamų pinigų skyrė išimtinai sūnaus išlaikymui. Kadangi sūnus nuo 2008 metų gegužės mėnesio gyvena pas ieškovės tėvus jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Be to atsakovas turi pastovią gyvenamąją vietą 2-ų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) ir jau penkerius metus ten gyvena, tuo tarpu ieškovė per vienerius metus gyvenamają vietą keitė keletą kartų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį teismo prašė jį atmesti bei palaikė savo reikalavimus nurodytus ieškinyje, taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti teismui panaudos sutarties nuorašą; įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie teistumą.
Vilniaus mieto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Vaikui sudarytos salygos vystytis ir augti, vasarą praleidžia pas senelius. Ieškovė dirba kirpėja grožio salone ,,TADA“ ir gauna pajamas leidžiančias užtikrinti minimalių vaiko poreikių tenkinimą.
Atsakovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), dirba taksi vairuotoju UAB ,,TRANS-IN“, verčiasi papildomais atsitiktiniais uždarbiais ir yra pajėgus teikti sūnui išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas sutinka dėl išlaikymo priteisimo, nesutinka tik dėl išlaikymo dydžio.
Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas savo nepilnametį sūnų myli, vaikas nori bendrauti su tėvu, todėl ieškovė turi patikslinti savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymo.
2008-10-09 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą grąžinti mažametį vaiką ieškovei, uždrausti atsakovui matytis su ieškove ir vaiku iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, vaiko gyvenamąją vietą laikinai, kol bus išnagrinėta byla, nustatyti su ieškove. Parengiamojo teismo posėdžio metu palaikė prašymą, nurodydama, kad šiuo metu vaikas yra išvežtas ir ji negali su juo pasimatyti, vaikui tai yra skriauda. Atsakovas jos atžvilgiu smurtauja, 2008-09-28 įvyko konfliktas, kurio metu ji buvo sumušta, pradėtas tyrimas pagal jos pareiškimą policijoje.
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas su tokiu prašymu nesutiko. Paaiškino, kad vaiką paėmė iš ieškovės, nes ji tuo metu buvo neblaivi, jis nenori vaiko grąžinti girtuokliaujančiai motinai, vaikas šiuo metu yra pas jo motiną (duomenys neskelbtini) vaiką grąžintų, jei ieškovė elgtųsi padoriai, neprovokuotų konfliktų ir leistų jam bendrauti su sūnumi. Atsakovą iš dalies tenkintų ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyta siūloma bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant, kad jis penktadieniais dirba, todėl vaiką savaitgaliui galėtų paimti iš ieškovės šeštadienį ir grąžinti sekmadienį, taip pat norėtų bent vieną darbo dieną per savaitę matytis su vaiku.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė išsakė nuomonę, jog šalių konfliktai neigiamai veikia vaiką, kenkia jo interesams, todėl laikinai vaikas galėtų pagyventi ir pas senelius, kol tėvai tarpusavy susitars.
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartimi teismas prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą A. S. grąžinti sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. D.; laikinai, iki teismo sprendimo byloje priėmimo, nustatė mažamečio E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); nustatė laikiną, iki teismo sprendimo byloje priėmimo, atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: A. S. turi teisę paimti vaiką iš jo lankomos ikimokyklinės ugdymo įstaigos kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15 valandos ir privalo jį grąžinti ieškovei iki tos pačios dienos 20 valandos vakaro. Apie savo galimybes paimti vaiką iš darželio atsakovas turi informuoti ieškovę telefonu. A. S. taip pat turi teisę paimti vaiką iš ieškovės O. D. kas antrą šeštadienį nuo 16 valandos ir grąžinti jį ieškovei iki sekmadienio 20 valandos. Jei po sekmadienio sektų ne darbo diena, atsakovas turi teisę ir pareigą vaiką grąžinti iki tos dienos 20 valandos. Atsakovas turi teisę savo atostogų laikotarpiu ne mažiau kaip keturiolika dienų ir ne daugiau kaip trisdešimt dienų praleisti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje ar išsivežti jį į kelionę. Ilgesnį, nei 7 dienų nuolatinį buvimą su vaiku atsakovas turi suderinti su ieškove, informuodamas ją apie tai prieš vieną mėnesį; iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė laikiną, iki teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymą sūnui E. S., gim. (duomenys neskelbtini): po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas mokant vaiko įstatyminei atstovei – ieškovei O. D.. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja skirti ieškovę O. D..
Teismas įvertinęs itin konfliktinius šalių tarpusavio santykius padarė išvadą, jog byloje tikslinga, iki išsprendžiant ginčą iš esmės nustatyti laikiną vaiko gyvenamą vietą, bendravimo tvarką, bei išlaikymą.
Teismas įvertinęs bylos medžiagoje surinktus įrodymus, išklausęs šalių nuomonę, padarė išvadą, jog laikinai, iki bylos išnagrinėjimo, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, kadangi šiuo metu ji turi didesnes galimybes užtikrinti vaiko teisę būti ugdomam, bendrauti su bendraamžiais ir įgyvendinant kitas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyriuje numatytas vaiko teises ir laisves.
Teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, jos girtuokliavimą, todėl nėra pagrindo laikyti vaiką atskirtą nuo mamos su kuria jis iki šiol nuolat gyveno. Įvertinęs tarp ginčo šalių kilusio konflikto priežastis teismas sprendė, kad atsakovas išveždamas sūnų pas savo motiną, pažeidė vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 str.), todėl atsakovą įpareigojo grąžinti vaiką ieškovei ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove gyvenančia (duomenys neskelbtini).
Teismas byloje nustatęs, kad tarp ginčo šalių kilęs konfliktas yra tik asmeninio pobūdžio, o atsakovas nesielgia priešingai vaiko interesams, sprendė, kad vaikui turi būti išsaugota teisė matytis su abiem tėvais, kad ir tėvas galėtų prisidėti prie vaiko auklėjimo ir nustatė ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatęs vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su motina bei įvertinęs ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas šiuo metu neteikia sūnui išlaikymo, o atsakovui nepateikus įrodymų apie vaikui teikiamą išlaikymą, vykstant ginčui ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą sūnui. Nustatant laikino išlaikymo vaikui dydį, atsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus apie turimas išlaidas vaiko poreikių tenkinimui, bei LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali alga sudaro 800 Lt. Abu vaiko tėvai, privalantys išlaikyti vaiką, yra dirbantys, tikslių duomenų apie tėvų pajamas ir vaiko poreikių pokyčius byloje nėra, todėl laikinai priteisė iš atsakovo 600 Lt sumą E. S. išlaikymui. Išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja skyrė ieškovę, vaiko motiną. Nutartį nukreipė vykdyti skubiai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. atskiruoju skundu prašė nutartį pakeisti ir sumažinti teismo priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečio sūnaus E. S. atžvilgiu nuo 600 Lt iki 300 Lt
Nurodė, kad su teismo nutartimi sutinka iš dalies, kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei galimybes teikti 600 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo nes jos per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 5000 litų, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 700-800 litų, todėl ieškovės pajamos yra šešis kartus didesnės nei atsakovo, o materialinį išlaikymą, proporcingai savo turtinei padėčiai, turi teikti abu tėvai, o teismas nutartyje neatsižvelgė į vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, taip pat nesiaiškino ir konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau-LAT) nutartyje konstatavo, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį t.y. visas gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Todėl atsakovo manymu teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimus.
Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovas daro išvadą, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 800 Lt suma, kaip ir nurodė teismas, tačiau nutartyje liko nepagrįsta, kodėl buvo pažeistas proporcingumo principas. Teismo nustatytas laikinas 600 litų išlaikymo dydis yra per didelė finansinė našta atsakovui ir išlaikymas turi būti padalintas abiems tėvams po proporcingai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo 2008-10-10 nutartį.
Nurodė, kad atsakovas nepateikė tikrų duomenų apie gaunamas pajamas, kadangi jo įsipareigojimai buto nuoma, automobilio draudimas, jo išlaikymas, mokesčiai už komunalines paslaugas yra žymiai didesni. Teismas nustatydamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžius atsižvelgė į šalių turtinę padėtį nustatydamas ieškovei 920 litų, o atsakovui 600 litų išlaikymo dydžius per mėnesį. Tėvui su kuriuo gyvena vaikas tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, kad ieškojo bet nerado geriau apmokamo darbo, dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų priežasčių. Atsakovas netinkamai įvertino teismo nuorodą į CK 6.461 straipsnio 2 dalį. Nutartyje teismas akcentavo, o ne konstatavo, kad tokia suma yra pakankama ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaikymui.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo A. S. atskirojo skundo ribose.
Atsakovas skundą grindžia tuo, kad teismas neįvertino atsakovo materialinės padėties ir priteisė per didelį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, bei nukrypo nuo proporcingumo principo.
Nagrinėdamas bylas, kylančias iš šeimos santykių, teismas privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Įstatymas nustato pareigą abiem tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.).
Laikinosios apsaugos priemonės tai asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonė, kurią pareiškus ieškinį, šalių prašymu ar savo nuožiūra taiko teismas (CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas, būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus t.y. yra konkretūs faktai, leidžiantys teismui daryti išvadą, kad jų netaikant gali būti pažeistos vaiko teisės ir kito sutuoktinio teisėti interesai (3.65 str. 1 d.). Teismas atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinių interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš vieno iš sutuoktinių priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str.1 d. 4 p.).
Kaip nurodoma į bylą pateiktoje nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo paskaičiavimo lentelėje (b.l. 23) per mėnesį sūnaus poreikiams patenkinti reikia 1520 litų ir atsakovas šios aplinkybės nenuginčijo (CPK 178 str.). Iš byloje esančios UAB TRANS-IN 2008 metų rugsėjo 22 dienos pažymos, dėl darbo dienos trukmės, atsakovo darbo laikas nefiksuotas, darbo valandų vidurkis 6-7 valandos per dieną ( b.l. 47). Iš byloje esančios pažymos apie gautas pajamas duomenų matyti, kad atsakovas S. A. turi darbą ir gauna pajamas (b.l. 48), laikotarpiu nuo 2008 metų vasario mėnesio iki 2008 metų rugpjūčio jo pajamos 4144 litai (apie 650 litų per mėnesį). Duomenų apie atsakovo teiktą ar teikiamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui nėra.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvus konstatuoja, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Iš byloje esančių įrodymų apie išlaidas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti (b.l. 23), kurių atsakovas nepaneigė, bei tai, kad atsakovas yra jaunas (gim.1973), darbingas (byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas) vyras iš jo nėra atimta galimybė dirbti ir uždirbti papildomų pajamų, t.y. atsakovo gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad teismas neįvertino jo materialinės padėties bei nukrypo nuo proporcingumo principo, kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 p., kolegija
nutarė:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 metų spalio 10 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4127-631/08, o atsakovo A. S. atskirajį skundą atmesti.