- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- eI-339-463/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Lietuvos mokslo tarybos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui V. N., atsakovės Lietuvos mokslo tarybos atstovams Mariui Dijokui, Jolantai Kairei, Dainiui Haroldui Paužai ir Eugenijui Stumbriui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Lietuvos mokslo tarybai dėl kvietimo sąlygų ir sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. el. 1–7) ir patikslintu skundu (b. el. 53–60), prašydamas panaikinti:
Žemesnės instancijos teismas
atsakovės Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir Taryba) paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. (toliau – ir Kvietimas) 1 Konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 11 punktą, kaip prieštaraujantį konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir MSĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principams;Tarybos 2017 m. liepos 19 d. projekto paraiškos administracinės patikros pažymos Nr. AP-MIP-17-444 (1) (toliau – ir Pažyma) dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS, todėl jo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui ir įpareigoti Tarybą atlikti Projekto ekspertinį vertinimą.
Šalies argumentai
Taip pat prašė priteisti iš Tarybos jam jo sumokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėjas skunde, ginčydamas Kvietimo Sąlygų 11 punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, nurodo, kad kai sprendžiant dėl projekto vadovo tinkamumo vadovauti moksliniam tyrimui suabsoliutinamas reikalavimas turėti nurodytą kiekį mokslo darbų periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį dviejose duomenų bazėse (Imppact factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS, nepateikiant kitų alternatyvių reikalavimų, prieštarauja nacionalinei teisei ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. Pareiškėjo teigimu, Sąlygose nustatytų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, suabsoliutinimas riboja mokslininkų galimybes dalyvauti konkurse ir konkuruoti. Pabrėžė, kad minėti mokslo žurnalai yra leidžiami Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, kuriuose skelbiami mokslinių bendrosios teisės šaltinių tradicijos tyrimų rezultatai, o Lietuva, priešingai, priskiriama kitai – kontinentinei teisės – tradicijai. Be to, žurnale Clarivate Analytics Web of Science (buv. Thomson Reuters) kontinentinės teisės tradicijos mokslas nėra proporcingai reprezentuojamas palyginti su fizinių ar kitų socialinių mokslų kryptimis, jame yra vos keletas žurnalų, kurių tematika tik iš dalies gali būti siejama su teisės mokslu. Todėl dėl tokių objektyvių priežasčių Lietuvos teisės mokslas kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės tradicijos valstybių yra reprezentuojamos tarptautiniu mastu panaudojant kitas bazes, o ne Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense ar SCOPUS. Atitinkamai, spręsdama dėl teisės krypties mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo ir Kvietimo Sąlygų diferencijavimo, Taryba turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes. Akivaizdu, kad socialinių mokslų teisės krypties mokslinių tyrimų objektas lemia teisės mokslo darbų publikavimo specifiką. Pareiškėjo teigimu, teisės mokslinių tyrimų specifika neturi neproporcingai ar diskriminuojamai nulemti ar užkirsti kelio teisės krypties mokslininkams dalyvauti valstybės remiamo mokslo konkursuose. Atitinkamai, pareiškėjo skunde nurodoma, jog Pažyma neteikti jo Projekto ekspertiniam vertinimui yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi yra grindžiama neteisėtu ir nepagrįstu šioje administracinėje byloje ginčijamu Sąlygų 11 punktu.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Be kita ko, akcentavo, kad Tarybos reikalavimas projektų vadovų mokslinius straipsnius vertinti išimtinai nuo to, kokiose duomenų bazėse jos buvo paskelbtos, nevertinant esmės – mokslinių straipsnių turinio – yra neteisėtas. Pasak pareiškėjo, pakaktų specialaus reikalavimo skelbti tarptautiniuose leidiniuose. Pareiškėjas akcentavo, kad tarptautinis žurnalas CCF International kiekvienam „procesualistui“ yra aktualus ir todėl jame pareiškėjas publikuoja savo straipsnius, o Sąlygose nurodytose bazėse civilinio proceso publikuojamų žurnalų nėra, todėl Tarybos nustatyti specialieji reikalavimai taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams nėra proporcingi visų atžvilgiu, todėl nėra įgyvendinami, t. y. suabsoliutintų sklaidos reikalavimų nustatymas neproporcingai riboja mokslininkų kūrybos laisvės principą. Mokslininkai turi turėti galimybę be neigiamų pasekmių publikuoti savo straipsnius ten, kur yra tikslingiausia. Akcentavo, kad jis nesiekė dalyvauti konkurse su užsienio partneriu. Atkreipė dėmesį, kad neturi būti nustatytų neįmanomų sąlygų, o mokslininkų kvalifikacijos negalima vertinti vien formaliais kriterijais. Taip pat pažymėjo, kad Kvietimo Sąlygose nustatytų specialiųjų reikalavimų taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams neįmanoma įgyvendinti ir dėl nustatyto labai trumpo termino nuo Kvietimo paskelbimo ir Paraiškos pateikimo, per kurį socialinių mokslų srities projektų vadovai turėtų galimybę atitikti nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Atsiliepimas
Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. el. 83–90) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Taryba nurodė, kad įgyvendindama programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą, turi teisę nustatyti specialius reikalavimus. Todėl atsižvelgdama į tarptautinę praktiką, paraiškoms įvertinti taiko tiek kokybinius, tiek kiekybinius vertinimo kriterijus. Paraiškų vertinime, pirmiausia, atliekama administracinė paraiškos patikra, kuria siekiama įvertinti atitiktį kvietime nurodytiems bendrųjų taisyklių reikalavimams, po to atliekamas ekspertinis vertinimas, pasitelkiant tarptautinio (aukščiausio) lygio mokslininkus, įtrauktus į Tarybos ekspertų duomenų bazę. Pažymėjo, kad Tarybos naudojamas mokslinių tyrimų projektų aukštos kokybės (angl. excellence) vertinimo kriterijus yra visuotinas ir aiškiai parodo publikuojamų mokslo darbų kokybę. Akcentavo, kad nustatyti reikalavimai Projekto vadovams yra objektyvūs ir skaidrūs, kuriais siekiama didinti Lietuvos mokslo tarptautiškumo lygį. Ginčijami specialieji reikalavimai taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams atitinka šiandienos poreikius. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė kaip Taryba pažeidė MSĮ 3 straipsnio 1 dalį. Akcentavo, kad nereguliuoja mokslininkų atliekamų mokslinių tyrimų. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Konkurso Sąlygos prieštarauja lituanistikos prioritetui. Nurodė, kad jos kompetencijai yra priskirta atskira lituanistikos programa, pagal kurią per kalendorinius metus organizuojami vienas (o kartais ir du) kvietimai teikti paraiškas. Tarybos teigimu, Kvietimo Sąlygose nustatyti specialieji reikalavimai yra teisėti, todėl jų pagrindu priimta Pažyma yra taip pat teisėta.
Teismo posėdyje Tarybos atstovai palaikė Tarybos atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad komitetų posėdžiuose buvo svarstomas Kvietimo Sąlygų tekstas. Kvietimu buvo siekiama finansuoti aukščiausio lygio projektus. Akcentavo, kad Kvietime buvo nustatyta alternatyva, t. y. nurodytos dvi duomenų bazės, kuriose turėjo būti paskelbti projektų vadovų moksliniai straipsniai. Be to, pareiškėjas turėjo alternatyvą dalyvauti ir trečiajame konkurse su užsienio partneriu. Be to per metus yra rengiama apie 30 kvietimų, skirtų teisininkams, kuriems nėra taikomi ginčijami specialūs reikalavimai. Mokslinių straipsnių skelbimas nurodytose duomenų bazėse atitinka ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius reikalavimus. Jei nebūtų nurodyta kokiose duomenų bazėse turi būti publikuojami teisės mokslo darbai, taip susidarytų teisinis neaiškumas. Pažymėjo, kad pareiškėjas be pirmojo konkurso galėjo dalyvauti ir trečiajame, o tai turi būti vertinama kaip alternatyva. Sąlygose buvo nustatyti minimalūs slenkstiniai reikalavimai, kurie turi būti visuotinai suprantami. Pabrėžė, kad humanitariniams mokslams dėl reikalavimų moksliniams straipsniams buvo nustatyta išimtis. Akcentavo, kad trys teisininkų grupės dalyvavo Konkurse, vienos iš jų paraiška laimėjo Konkursą. Pažymėjo, kad buvo prognozuota didelė konkurencija, todėl buvo siekta procesą valdyti, projektų vadovams nustatant specialius reikalavimus. Akcentavo, kad duomenų bazė SCOPUS yra Europos Sąjungos. Paaiškino, kad slenkstinius reikalavus nustatė Tarybos komitetai, kurie juos ir suformulavo. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstyta pareiškėjo subjektyvi nuomonė, konkrečių argumentų dėl Kvietimo Sąlygų 11 punkto ir Pažymos neteisėtumo pareiškėjas nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilęs dėl Kvietimo Sąlygų 11 punkte nustatytų specialiųjų reikalavimų taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams ir jų pagrindu priimtos Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad jungtiniame Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų 2016 m. spalio 24 d. posėdyje buvo suderintos Kvietimo teksto projekto nuostatos (b. el. 126). Jungtiniame Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje svarstant suderintą Mokslininkų grupių projektų Kvietimo teksto projektą, be kita ko, nuspręsta Kvietimo teksto projekte nurodyti, kad vyks 6 projektų konkursai; visų konkursų projektų vadovams turi būti taikomi slenkstiniai reikalavimai; slenkstinius reikalavimus projekto vadovui – patyrusiam mokslininkui – nustatyti atskiruose Tarybos komitetų posėdžiuose. Tos pačios dienos jungtiniame Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų posėdyje nuspręsta, kad reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi Kvietimo patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams turėtų būti panašūs į tuos, kurie bus taikomi Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis finansuojamų vadinamųjų visuotinės dotacijos projektų vadovams; atitinkamai, pasiūlytas tokiems vadovams taikomų slenkstinių reikalavimų teksto projektas (b. el. 125–128). Jungtiniame Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų 2016 m. lapkričio 28 d. posėdyje nuspręsta iš esmės, be kelių korektūrinių pataisymų, pritarti 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje pasiūlytam patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams taikomų slenkstinių reikalavimų teksto projektui (b. el. 133–134, patvirtintas projekto tekstas – b. el. 135–136).
Jungtiniame Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų posėdyje patvirtinus Kvietimo tekstą, Taryba 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbė Kvietimą, kuriame nurodyta iki 2017 m. vasario 13 d. 16 val. teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. 1 Konkursui „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“, pagal kurį atrinktus mokslinius projektus finansuos Taryba. Paskelbto Kvietimo Sąlygų (b. el. 8–9) 11 punkte nustatyta, kad teikiamo socialinių mokslų srities (paraiškoje nurodytos kaip pagrindinė projekto mokslo sritis) projekto vadovas turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų: 11.1. per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne mažiau kaip penkiolika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip aštuonis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS duomenų bazėse; 11.2. per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne disertacijos pagrindu parengtą monografiją arba, jei monografija parengta su bendraautoriais, jos dalį (ne mažesnę kaip 4 autoriniai lankai) ir ne mažiau kaip dvylika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų nemažiau kaip penkis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS duomenų bazėse.
Prisijungęs prie Tarybos elektroninės sistemos, 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjas Tarybai pateikė Projekto paraišką Nr. P-MIP-17-444 (b. el. 21–34).
Tarybos pirmininko 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-162 „Dėl mokslininkų grupių projektų VII Kvietimo I ir II konkursams pateiktų socialinių mokslų paraiškų projektų vadovų atitikties slenkstiniams reikalavimams patikros“ pavesta Tarybos ekspertei atlikti pareiškėjo atitikties Kvietime nurodytiems reikalavimams patikrą (b. el. 43).
Atlikus pareiškėjo atitikties Kvietime nurodytiems reikalavimams patikrą, Taryba priėmė Pažymą (b. el. 44–45), apie kurią pareiškėjas buvo informuotas elektroniniu paštu, kuriame nurodyta, kad jis neatitinka specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, todėl pareiškėjo pateikta Projekto paraiška neatitinka Kvietimo Sąlygose nustatytų keliamų reikalavimų, nėra teikiama ekspertiniam vertinimui (b. el. 46). Atitinkamai, Pažymos dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui (b. el. 44–45).
Įvertinus rašytinę bylos medžiagą ir pareiškėjo skundo turinį darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nesutinka su Tarybos nustatytais specialiaisiais reikalavimais, taikomais socialinių mokslų srities projektų vadovams, todėl kaip neteisėtą ir nepagrįstą laiko Pažymos dalį, kurioje nustatyta, kad nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinį santykį reglamentuoja mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą ir finansavimą reglamentuojantis MSĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir kiti teisės aktai.
Pagal MSĮ 14 straipsnio 2 dalį, valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina inter alia Taryba, kuri, be kita ko, pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas (MSĮ 15 straipsnio 2 dalis). MSĮ 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami: 1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai; 2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas; 3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas. MAĮ 84 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. Pagal MAĮ 84 straipsnio 3 dalį, nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą; nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą; nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. Kitos konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka (MAĮ 84 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai, to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad programinį konkursinį finansavimą administruoja Taryba ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams (MAĮ 84 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-625 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2017 m. spalio 1 d.) patvirtino Tarybos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 4 punkte nustatyta, kad Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Seimo nutarimais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais. Nuostatų 5 punkto 2 papunktyje nustatytas Tarybos uždavinys dalyvauti įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programinį konkursinį finansavimą. Pagal Nuostatų 9 punktą, Tarybą, be kita ko, sudaro du ekspertų komitetai – Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas, kurių darbo tvarką nustato Tarybos 2010 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. VII-34 patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos darbo reglamentas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 18 d.).
Įgyvendindama Nuostatų 5 punkto 2 papunktyje nustatytą uždavinį, Taryba 2014 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. VIII-26 patvirtino Lietuvos mokslo tarybos administruojamų valstybės biudžeto lėšų skyrimo mokslo ir sklaidos projektams finansuoti ir šių projektų administravimo tvarką reglamentuojančias Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrąsias taisykles (toliau – ir Bendrosios taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 27 d.), kurių II skyriaus I skirsnyje įtvirtinti bendrieji reikalavimai projekto vykdytojams (Bendrųjų taisyklių 3–6 punktai). Bendrųjų taisyklių II skyriaus I skirsnyje nustatyti kvietimų teikti paraiškas skelbimo ir paraiškų teikimo tvarka, pagal kurią, be kita ko: paraiškos teikiamos pagal kvietimus, kuriuos skelbia Taryba (13 punktas); Tarybos skelbiamame kvietime nurodomos paraiškų teikimo bendrosios nuostatos ir specialieji konkretaus konkurso reikalavimai, kita informacija (15 punktas); paraiškos teikiamos lietuvių kalba Tarybos elektroninėje sistemoje, jei tarptautinės programos dokumentuose ar kvietime teikti paraiškas nenurodyta kitaip (16 punktas); kartu su paraiška teikiami neatsiejamomis paraiškos dalimis laikomi privalomi papildomi dokumentai – pagrindinių projekto vykdytojų sutikimas ir vykdančiosios institucijos raštas – ir priedai, jei tarptautinės programos dokumentuose ar kvietime teikti paraiškas nenurodyta kitaip; paraiškos ir papildomų dokumentų formos tvirtinamos Tarybos pirmininko įsakymu (17 punktas); pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, paraiškos nepriimamos (19 punktas). Bendrųjų taisyklių III skyriaus II skirsnyje nustatyta paraiškų vertinimo ir atrankos tvarka, pagal kurią, be kita ko: pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, atliekama jų administracinė patikra ir ekspertinis vertinimas (20 punktas); administracinę patikrą vykdo Tarybos Mokslo fondas, jei tarptautinės programos dokumentuose nenurodyta kitaip. Jos metu tikrinama, ar konkursui pateiktos paraiškos atitinka Bendrųjų taisyklių ir (ar) tarptautinės programos bei kvietime nurodytus reikalavimus. Nustačius, kad paraiškoje esama neesminių neatitikimų, projekto vadovui suteikiama galimybė juos pašalinti per dvi darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo paraiškoje nurodytu projekto vadovo elektroniniu paštu dienos. Neesminiai neatitikimai yra: 21.1. pagrindinių projekto vykdytojų sutikime ir vykdančiosios institucijos rašte nepateikti arba klaidingai pateikti reikiami duomenys; 21.2. nepateikti arba klaidingai pateikti projekto paraiškos priedai: projekto pagrindinių vykdytojų gyvenimo aprašymai, mokslinių publikacijų sąrašai, projekto partnerio (-ių) sutikimas (-ai) kartu vykdyti projektą (21 punktas); administracinės patikros rezultatai įforminami Tarybos pirmininko patvirtintos formos administracinės patikros pažymoje (24 punktas); Tarybai pateiktų paraiškų administracinės patikros rezultatai (konkursui pateiktų paraiškų ir paraiškų, atitikusių administracinės patikros reikalavimus, sąrašai, nurodant paraiškos registracijos numerį, vykdančiąją instituciją, projektui prašomas lėšas) skelbiami svetainėje (25 punktas); ekspertiniam vertinimui teikiamos tik administracinės patikros reikalavimus atitikusios paraiškos (27 punktas); Tarybai pateiktų paraiškų ekspertinį vertinimą atlieka ekspertų grupės, kurios yra sudaromos ir savo darbą organizuoja pagal Tarybos patvirtintą ekspertinio vertinimo tvarkos aprašą ir (ar) atitinkamos tarptautinės programos nuostatas (28 punktas).
Tarybos 2012 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. VII-114 patvirtintas Mokslininkų grupių projektų finansavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato Tarybos administruojamų valstybės biudžeto lėšų skyrimo atlikti mokslinius tyrimus pagal mokslininkų pasiūlytas temas ir šių tyrimų finansavimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas). Remiantis Tvarkos aprašo 17 punktą, kvietimo tekstas svarstomas jungtiniame Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto posėdyje (17 punktas). Norintieji dalyvauti konkurse užpildo paraišką Tarybos elektroninėje sistemoje, kurios adresas nurodomas kvietime (Tvarkos aprašo 19 punktas). Paraiška pradedama rengti elektroninėje sistemoje užpildant formą (Tvarkos aprašo 20 punktas), o prašymas, kurį pasirašo projekto vadovas ir kiti vykdytojai tyrėjai, bei vykdančiosios institucijos raštas rengiami pagal Tarybos pirmininko patvirtintas formas ir nuskenavus įkeliami į elektroninę sistemą (Tvarkos aprašo 21 punktas).
Iš teisinio reguliavimo matyti, kad tam, kad Taryba įgyvendintų programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą, jai suteikta teisė skelbti kvietimus paraiškoms teikti ir, vadovaujantis jai suteikta diskrecija, nustatyti kvietime įtvirtintus projektų paraiškų specialiuosius reikalavimus, kurių tekstas svarstomas jungtiniame Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto posėdyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekvestionuoja Tarybai įstatymu nustatytos teisės nustatyti specialiuosius reikalavimus taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, bei naudoti mokslinių tyrimų projektų aukštos kokybės (angl. excellence) vertinimo kriterijų, tačiau kelia ginčą dėl nustatytų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, atitikties MAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos. Kadangi ginčo dėl mokslininko kvalifikacijos nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas, spręsdamas administracinę bylą, nevertins pareiškėjo argumentų dėl ginčijamų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, atitikties pareiškėjo nurodytai Konstitucinio Teismo doktrinai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios pozicijos, kad tokiu atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
Todėl įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir LVAT suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, teismas daro išvadą, kad, spręsdamas dėl Tarybos nustatytų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, ir jų pagrindu priimtos Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo, apsiriboja patikrinimu, ar nustatydama ginčijamus specialiuosius reikalavimus taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams Taryba tinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją ir neviršijo jai suteiktų įgaliojimų.
Teismas, vertindamas Tarybai suteiktos diskrecijos ribas, pažymi, jog administracinių teismų praktikoje diskrecija suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014 ir kt.). Kadangi viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, konstitucinės žmogaus teisės (žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015 ir kt.), diskrecijos teisė teisinėje valstybėje nėra absoliuti (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014 ir kt.). Vadinasi, diskrecijos teise besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų, o įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų. Šių principų paisymas sąlygoja teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimą, teisės į gynybą užtikrinimą (žr. LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015 ir kt.). Atitinkamai, tokiu atveju diskrecija turi būti pagrindžiama ne tik bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, bet ir objektyviais faktais (žr. LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-231/2007, 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012, 2012 m. kovo 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I556-1/2012, 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-596/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015 ir kt.).
Kaip matyti, tam, kad teismas galėtų įvertinti, ar Taryba, įgyvendindama diskreciją, laikėsi principų ir vadovavosi teisės aktuose nustatytais reikalavimais, Taryba turi galėti paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pasirinkimo pagrindimui, ir įrodyti, kad buvo atsižvelgta į visus svarbius veiksnius. Kaip nustatyta, motyvuota administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą. Vadinasi, Taryba, nustačiusi specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, turi galėti įrodyti, jog minėti specialieji reikalavimai buvo nustatyti veiksmingai pasinaudojant diskrecija, kuri reikalauja atsižvelgti į visus svarbius veiksnius ir aplinkybes, ir teismas tai vertina.
Pareiškėjo skunde nurodoma (tokios pačios pozicijos pareiškėjas laikėsi ir teismo posėdyje), kad Taryba nustatė neįgyvendinamus ir neproporcingus specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, kurie, atitinkamai, riboja mokslininkų galimybes teikti paraiškas dėl valstybinio finansavimo ir konkuruoti dėl jo. Tarybos atsiliepime nurodoma (tokios pačios pozicijos laikėsi ir Tarybos atstovai teismo posėdyje), kad pareiškėjo ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, yra teisėti ir skaidrūs, nustatyti tam, kad finansavimą gautų aukščiausio lygmens mokslininkai, o ginčijamų Kvietimo Sąlygų 11 punkte įtvirtintos bazės parinktos atsižvelgiant į mokslo evoliucionavimą, siekiant skatinti tarptautiškumą, atsižvelgiant į tai, kad jos yra ne tik, kaip pareiškėjas teigia, kiekybės rodiklis, bet ir kokybės rodmuo. Tarybos atstovų teigimu, sklaidos reikalavimas atitinka proporcingumo principą, kadangi yra nurodytos dvi, o ne viena duomenų bazės, kuriose paraiškas norintys teikti projektų vadovai turi būti publikavę savo straipsnius.
Visų pirma, pažymėtina, kad iš Tarybos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, buvo suderinti ir patvirtinti jungtiniuose Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų posėdžiuose. Vertinant aplinkybę, kodėl buvo patvirtinti ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje (b. el. 125–128), sprendžiant dėl mokslininkų grupių projektų Kvietimo teksto projekto, be kita ko, nuspręsta, kad skelbiant Kvietimą vienintelė išeitis – kelti reikalavimus projektų vadovams ir kvalifikaciniai reikalavimai turi būti taikomi visų konkursų projektų vadovams, o svarstant dėl reikalavimų, kurie turėtų būti taikomi mokslininkų grupių projektų Kvietimo patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams, siūlyta, kad Kvietimo patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams turėtų būti taikomi slenkstiniai reikalavimai, kadangi tik patyrę mokslininkai projektų vadovai turi tam tikrą įdirbį, nuspręsta, kad reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi Kvietimo patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams turi būti panašūs į tuos, kurie taikomi Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis finansuojamų visuotinės dotacijos projektų vadovams. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, kad nustatyti specialieji reikalavimai yra panašūs į pagal Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis finansuojamų visuotinės dotacijos projektų vadovams taikomus reikalavimus negali paneigti Tarybos pareigos įrodyti ginčijamų specialiųjų reikalavimų pagrįstumo ir tinkamumo. Tačiau, visgi 2016 m. lapkričio 28 d. posėdyje (b. el. 133–134) nepateikiant jokių papildomų ir pasirinkimą pagrindžiančių argumentų, kurie pagrįstų, kodėl buvo patvirtinti ankstesniame jungtiniame Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų posėdyje pasiūlyti socialinių mokslų srities projekto vadovams taikytini specialieji reikalavimai, t. y. arba per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne mažiau kaip penkiolika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip aštuonis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (angl. Impact Factor) Clarivate Analitics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse; arba per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne disertacijos pagrindu parengtą monografiją arba, jei monografija parengta su bendraautoriais, jos dalį (ne mažesnę kaip 4 autoriniai lankai) ir ne mažiau kaip dvylika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip penkis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (angl. Impact Factor) Clarivate Analitics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse (b. el. 135). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti tik tai, kad ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, buvo nustatyti, kaip ir Tarybos atstovai teismo posėdyje nurodė, siekiant suvaldyti didelę konkurenciją tarp paraiškas teikiančių ir siekiančių dalyvauti pagal Tarybos paskelbtus kvietimus mokslininkų. Visgi, nei teismo posėdyje, nei procesiniuose dokumentuose, Taryba nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl buvo nustatyti būtent tokie ginčijami specialieji reikalavimai, kokiais teisės aktais remiantis jungtiname Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų posėdyje buvo pasiūlytos konkrečios dvi duomenų bazės, kuriose socialinių mokslų srities projektų vadovai turėjo stebėtinai ilgą laikotarpį publikuoti savo mokslinius straipsnius tam, kad vėliau galėtų dalyvauti Tarybos organizuojamose ir vykdomuose konkursuose. Tarybos teigimu, nustatytos dvi konkrečios duomenų bazės, kuriose socialinių mokslų srities projektų vadovai turėtų būti publikavę savo mokslinius straipsnius, sukuria teisinį apibrėžtumą ir garantuoja teisinį tikrumą. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad motyvuota administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju visgi nei rašytiniai įrodymai, nei teismo posėdyje pateikti Tarybos atstovų paaiškinimai nepatvirtina nustatytų konkrečių duomenų bazių pagrįstumo ir tinkamumo. Priešingai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra susidariusi teisiškai neapibrėžta situacija, kai dar pati Taryba 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. VII-41 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2005 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. VI-24 ir 2006 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. VI-30 pripažinimo netekusiais galios“ nutarė 2005 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. VI-24 „Dėl Tarptautinių duomenų bazių“ ir 2006 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. VI-30 „Dėl Tarptautinių duomenų bazių sąrašo papildymo“ pripažinti netekusiais galios. Atitinkamai, viešai nėra paskelbta kito Tarybos teisės akto (nutarimo), iš kurio mokslininkai iš anksto žinotų, kokias duomenų bazes Taryba pripažįsta ir tuo remiantis galėtų modeliuoti savo elgesį skelbiant savo mokslo straipsnius būtent tokiuose leidiniuose, kuriuose skelbiami jų mokslo darbai būtų laikomi tenkinančiais galimus Tarybos nustatytus specialius reikalavimus. Teismo posėdyje Tarybos atstovai nepaaiškino, kodėl nustatant konkrečias duomenų bazes nebuvo vertintos mokslininkų galimybės skelbtis ir kitose duomenų bazėse. Šioje vietoje pažymėtina, kad pagal Kvietimą teikiamos paraiškos buvo priimamos nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 13 d. 16 val. Vadinasi, Tarybos slenkstinius reikalavimus objektyviai atitikti galėjo tik tie socialinių mokslų srities projektų vadovai, kurie jau yra publikavę savo mokslinius straipsnius nurodytose duomenų bazėse. Kiti potencialūs socialinių mokslų srities projektų vadovai, kurie apie konkrečias duomenų bazes sužinojo tik susipažinę su Kvietimo Sąlygomis, nors ir jų paraiškos atitiktų kitus keliamus reikalavimus, objektyviai per 2 mėnesius nustatytų specialiųjų reikalavimų įgyvendinti neturėtų galimybės. Byloje nėra duomenų, kad Taryba prieš paskelbdama Kvietimą būtų nustačiusi pereinamąjį laikotarpį, per kurį mokslininkai galėtų objektyviai įgyvendinti galimai nustatytus specialiuosius reikalavimus. Teismui be deklaratyvių teiginių, kad socialinių mokslų srities projektų vadovams nustatyti reikalavimai didina Lietuvos mokslo tarptautiškumo lygį ir atitinka šiandienos poreikius, Taryba nepaaiškino, kokiais tiksliais duomenimis remiantis buvo nustatyti ginčijami specialieji reikalavimai, nenurodė, kokios faktinės aplinkybės atspindi ginčijamų specialiųjų reikalavimų parinkimą, į kokius svarbius veiksnius Taryba atsižvelgė patvirtinusi ginčijamus specialiuosius reikalavimus. Todėl Tarybos atsiliepime nurodytas deklaratyvus ir abstraktus teiginys, kad Taryba, atsižvelgusi į tarptautinę praktiką, nustatė specialius reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekvestionuoja Tarybos teisės organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą, todėl ginčo dėl to, kad Taryba nustatė bendrą konkursą, skirtą humanitarinių ir socialinių mokslų srities projektams, nėra. Visgi, pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad nustatydama ginčijamus specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, neatsižvelgė į atitinkamų mokslo sričių ir krypčių specifiką, kuri suponuoja tai, kad atitinkamai kiekvienos mokslo srities ir krypties atstovai publikuoja savo mokslinius straipsnius atitinkamose duomenų bazėse. Teismo vertinimu, Taryba neįrodė, kad skelbdama bendrą konkursą visų socialinių mokslo sričių atstovams, nustatė ginčijamus reikalavimus, atsižvelgusi į skirtingų socialinių mokslų sričių specifiką ir patvirtino tokius specializuosiu reikalavimus, kurie nebūtų diskriminuojantys ir neužkirstų kelio visiems socialinių mokslų srities teisės atstovams dalyvauti valstybės remiamo mokslo konkurse. Šią išvadą patvirtina ir teismo posėdyje Tarybos atstovo teiginys, kad organizuojamuose konkursuose, skirtuose tik teisininkams, ginčijamų specialiųjų reikalavimų nėra nustatyta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad Taryba būtų atlikusi tyrimą ar vertinusi reikšmingas aplinkybes ir veiksnius prieš patvirtindama ginčijamus specialiuosius reikalavimus, kurie be kitų socialinių mokslų srities projektų vadovų taikytini ir teisės mokslo atstovams. Tarybos atstovų argumentai, kad ginčo Kvietimu buvo siekta finansuoti tik aukščiausio lygio mokslininkus yra nenuginčyti, visgi, teismo vertinimu, Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, kuris įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus, nustatydama ginčijamus specialiuosius reikalavimus, taikomus visiems socialinių mokslų srities projektų vadovams, turėjo vadovautis bendraisiais principais ir nustatyti tokius specialiuosius reikalavimus, kurie būtų objektyviai įgyvendinami visiems socialinių mokslų sričių atstovams ir nebūtų diskriminuojantys per se.
Pažymėtina, kad vertindamas Tarybos nustatytų ginčijamų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, teisėtumą ir pagrįstumą, Tarybos atsiliepime nurodytus argumentus, kad Europos mokslo fondo 2014 m. atliktame Tarybos išoriniame vertinime pačios Tarybos finansuojamų programų ir projektų poveikis matuojamas pagal straipsnius, paskelbtus ginčijamose duomenų bazėse, teismas laiko teisiškai nereikšmingais. Tai, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (sutr. MOSTA) 2015 m. atliktame mokslinės veiklos palyginamajame tyrime pabrėžiamas mokslo tarptautiškumo didinimas taip pat nepaneigia Tarybos pareigos pagrįsti nustatytų ginčijamų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, pagrįstumą ir tinkamumą. Todėl nurodyti Tarybos argumentai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.
Išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs tai, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinę patikrą praeina tik tos paraiškos, kurias teikia projekto vadovas, kuris yra paskelbęs savo mokslo straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse dešimtiems metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo laikotarpiu, atsižvelgęs į susidariusią teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai nėra teisės akto (nutarimo), iš kurio mokslininkai iš anksto žinotų, kokias duomenų bazes Taryba pripažįsta, Taryba neįrodė nustatytų ginčijamų specialiųjų reikalavimų pasirinkimo tinkamumo savo išsikeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui bei patvirtino ginčijamus specialius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, neatsižvelgusi ir neįvertinusi skirtingų mokslo sričių specifikos, teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad nustatyti ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, neproporcingai riboja pareiškėjo teises konkuruoti dėl mokslinių projektų finansavimo ir galimybę dalyvauti tokio pobūdžio konkursuose.
Atsižvelgęs į sprendime išdėstytus motyvus bei įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad Taryba, nustačiusi specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams ir negalėjusi įrodyti, kad rinkdamasi iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinko būtent tą, kuris yra tinkamiausias nustatytiems savo tikslams ir uždaviniams pasiekti, netinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją, peržengė jos ribas ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus organizuojant ir vykdant programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą nustatyti specialius reikalavimus. Todėl, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Taryba, nustatydama ginčijamus specialius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų sričių projektų vadovams, pažeidė pareiškėjo teisę teikti paraišką dėl valstybinio finansavimo ir konkuruoti dėl jo.
Atitinkamai, pareiškėjas skunde prašo panaikinti Pažymos dalį, kuria nuspręsta neteikti pareiškėjo pateikto Projekto ekspertiniam vertinimui.
Ginčo byloje dėl praleisto termino skundui paduoti dėl ginčijamo sprendimo tarp ginčo šalių nėra. Pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas yra įteiktas 2017 m. liepos 12 d.
Konstatavus, kad Taryba, viršydama diskreciją nustatė ginčijamus specialius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, teismas sprendžia, kad skundžiamos Pažymos dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Atitinkamai, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Pažymos dalį tenkintina.
Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Tarybą atlikti jo pateikto Projekto ekspertinį vertinimą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo pažeistų teisių Tarybai viršijus diskrecijos ribas gynimo būdo parinkimas yra teismo diskrecija, kuri įgyvendinama vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į siekį veiksmingai apginti pareiškėjo teises, pašalinant neigiamas pasekmes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad administracinės patikros metu identifikuojamos pateiktos paraiškos, nustatant, kurių projektų vadovai neatitinka Bendrųjų taisyklių ir Kvietimo Sąlygose nustatytų reikalavimų. Nustačius tokias pateiktas paraiškas – jos toliau nėra vertinamos. Vadinasi, tik administracinę patikrą praėjusio projekto vadovo pateikta projekto paraiška yra vertinama toliau ir atliekamas tokio projekto ekspertinis vertinimas. Šioje administracinėje byloje konstatuota, kad ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, yra neproporcingi ir nustatyti viršijus Tarybos diskreciją, atitinkamai, panaikinta pareiškėjo atžvilgiu priimtos Pažymos dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui. Nagrinėjamu atveju Taryba kaip viešojo administravimo subjektas įgyvendino jos diskrecijai priskirtus veiksmus, priimdama Pažymą (b. el. 44–45), kuria įforminti pareiškėjo Projekto paraiškos administracinės patikros rezultatai. Panaikinus Pažymos dalį, kita Pažymos dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo pateikta paraiška atitinka visus kitus Kvietimo paraiškoms keliamus reikalavimus (b. el. 44–45), nagrinėjamu atveju yra nenuginčyta ir galiojanti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo pateikta paraiška be ginčijamų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, neatitinka kitiems Bendrųjų taisyklių ir Kvietimo Sąlygose nustatytiems reikalavimams. Todėl atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo paraiškos administracinė patikra yra atlikta, o jos rezultatai rodo, kad pareiškėjo paraiška neatitiko tik tų specialių reikalavimų, kurie šioje administracinėje byloje yra panaikinti, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Tarybą atlikti pareiškėjo pateikto Projekto ekspertinį vertinimą. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.
Pareiškėjas teismo taip pat prašo iš Tarybos jo naudai priteisti 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, pareiškėjo prašymas priteisti iš Tarybos jo sumokėtą žyminį mokestį taip pat tenkintinas visiškai, pareiškėjui iš Tarybos priteisiant 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Teismas pažymi, kad pagal administracinių teismų praktiką, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas. Įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. N. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Lietuvos mokslo tarybos paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. 1 Konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punkto 1 ir 2 papunkčius.
Panaikinti atsakovės Lietuvos mokslo tarybos 2017 m. liepos 19 d. projekto paraiškos administracinės patikros pažymos Nr. AP-MIP-17-444 (1) dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. 1 Konkursui „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui.
Įpareigoti atsakovę Lietuvos mokslo tarybą atlikti pareiškėjo pateikto mokslinio projekto „Civilinio proceso ekonomiškumo principo realizavimas“ ekspertinį vertinimą.
Priteisti pareiškėjui V. N. iš atsakovės Lietuvos mokslo tarybos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.