- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė
- Kreditorius
- UAB „HIDRUM“
- Skolininkas
- UAB „Statybų komplektavimo centras“
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „HIDRUM“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-1579-123/2009, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, pagal kreditoriaus UAB „HIDRUM“ pareiškimą skolininkui UAB „Statybų komplektavimo centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius kreipėsi į teismą dėl 145 499,15 Lt skolos, 15,21 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 978 Lt žyminio mokesčio, 386,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininko priteisimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. išdavė teismo įsakymą dėl 145 499,15 Lt skolos, 15,21 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 978 Lt žyminio mokesčio ir 386,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininko kreditoriui. Tos pačios dienos nutartimi teismas taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu įregistruoti skolininkui priklausančio gamybinio pastato, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, nurodant, kad hipoteka užtikrinto reikalavimo suma yra 128 866,30 Lt ir 15,21 proc. metinių palūkanų, hipotekos terminas – kol bus įvykdyta prievolė sumokėti 128 866,30 Lt skolos ir 15,21 proc. metinių palūkanų. Nurodė, kad skolininkas vilkina skolos sumokėjimą, nereaguoja į raginimus ją sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus prašymą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto priverstinę hipoteką pateikiamas nekilnojamojo daikto vietos Hipotekos skyriui, prie prašymo turi būti pridedamas teismo sprendimas steigti priverstrinę hipoteką (CPK 543 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad 2009 m. birželio 25 d. įsiteisėjo šioje byloje išduotas teismo įsakymas, nauji reikalavimai byloje negali būti pareikšti, todėl atsisakė priimti kreditoriaus prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui ir nurodė kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Hidrum“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti kreditoriaus prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymą įregistruoti privertstinę hipoteką įvertino kaip naujo reikalavimo pareiškimą, nes šiuo prašymu siekiama užtikrinti jau priimto ir įsiteisėjusio sprendimo įvykdymą, o ne pareikšti naują reikalavimą. CPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę teismui spręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą jau po sprendimo priėmimo. Kreditorius laiku pateikė prašymą dėl privertstinės hipotekos nustatymo, tai yra siekė užtikrinti jau priimto sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju yra įvykdytos visos priverstinės hipotekos CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, todėl priverstinė hipoteka turėtų būti nustatyta. Priverstinės hipotekos nustatymas nekeičia jau priimto teismo sprendimo masto ar esmės. Siekiant užtikrinti koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, klausimas dėl jau priimto sprendimo įvykdymo būdo ir tvarkos turėtų būti sprendžiamas toje pačioje byloje. Prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo buvo pateiktas siekiant apsaugoti teisėtus kreditoriaus interesus nuo neteisėto skolininko elgesio bei užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 27 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko UAB „Statybų komplektavimo centras“ buvo priteista 145 499,15 Lt skolos, 15,21 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 978 Lt žyminio mokesčio, 386,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti kreditoriui UAB „Hidrum“. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2009 m. birželio 25 d. teismui išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo įsakymui. Toje pačioje, jau išnagrinėtoje byloje, kreditorius pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, vadovaujantis CK 4.178 straipsnio nuostatomis, įregistruoti skolininko gamybiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką. Pirmosios instancijos teismas atsisakė šį kreditoriaus prašymą priimti ir nurodė, kad su šiuo reikalavimu kreditorius turi teisę kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Kreditorius su tokia teismo išvada nesutinka.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pastebi, kad civilinė byla, kurioje kreditorius teismo įsakymo tvarka prašė priteisti iš skolininko atitinkamas sumas yra užbaigta, sprendimas (teismo įsakymas) yra įsiteisėjęs ir tokioje byloje negali būti reiškiami jokie papildomi reikalavimai. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pareikštas prašymas yra susijęs su teismo sprendimo įvykdymo būdo ir tvarkos išaiškinimu.
Pagal CK 4.178 straipsnio nuostatas hipoteka skolininko nekilnojamajam daiktui nustatoma pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, tai yra reikalavimas nustatyti privertinę hipoteką skolininko daiktui yra pareiškiamas kartu su reikalavimu priteisti atitinkamas skolą, jis nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka ir yra išsprendžiamas teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo atveju, jeigu ieškovas (kreditorius) tokio reikalavimo nėra pareiškęs ieškinyje ir yra priimtas teismo sprendimas tik dėl skolos priteisimo, ieškovas, bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus teismo sprendimą dėl pinigų išieškojimo, negali toje pačioje byloje papildomai pareikšti reikalavimo nustatyti skolininko turtui priverstinę hipoteką, nes tai nėra sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (laikinoji apsaugos priemonė), o dar vienas savarankiškas reikalavimas, kurio pagrįstumą išnagrinėja teismas ir dėl kurio priima sprendimą. Kolegija sutinka su apeliantu, kad bylos ir ginčo šalių reiškiami prašymai turi būti nagrinėjami laikantis koncentracijos ir proceso ekonomiškumo principų, tačiau pastebi, kad šių principų laikymasis negali paneigti CPK įtvirtintos kreipimosi į teismą tvarkos.
Kadangi kreditorius prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo (savarankišką dar vieną reikalavimą) pateikė jau po teismo sprendimo (įsakymo) įsiteisėjimo, teismas pagrįstai sprendė tokio prašymo priėmimo klausimą ir, nustatęs vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų atsisakymo priimti tokį prašymą pagrindų, pagrįstai šį prašymą atsisakė priimti. Iš byloje esančio kreditoriaus prašymo matyti, kad jis siekia, jog skolininko turtui būtų nustatyta privertstinė hipoteka, todėl jis turi teisę reikšti dar vieną ieškinį ir su tokiu neturtinio pobūdžio reikalavimu kreiptis į nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismą dėl daiktinės teisės (priverstinės hipotekos) nustatymo (CPK 31 str.). Iš byloje esančio kreditoriaus prašymo matyti, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti hipoteką yra Klaipėdos mieste, todėl su ieškiniu dėl privertstinės hipotekos nustatymo kreditorius turi teisę kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Tuo atveju, jeigu teismas šį reikalavimą patenkins ir teismo sprendimas dėl privertstinės hipotekos nustatymo įsiteisės, kreditorius galės CK 4.185 straipsnio ir CPK 543 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis dėl sprendimu nustatytos priverstinės hipotekos įregistravimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti kreditoriaus prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.