- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-2313-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11323-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- J. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovei J. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. B. jo gyvenamojoje vietoje.
3. Ieškovas nurodo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-568-931/2018), tačiau atsakovė turėjo atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl tuo metu vaikas gyveno su juo. Atsakovei išėjus iš įkalinimo įstaigos, ji vaiku visiškai nesirūpino, nepilnametę dukrą buvo palikusi neblaivei močiutei, dėl to vaikas vėl gyveno su ieškovu. Ieškovo teigimu, šiuo metu atsakovė toliau nesirūpina dukra ir vaikui augti kartu su ja yra nesaugu, todėl jis kreipiasi į teismą su ieškiniu ir prašo teismo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su juo, priteisti iš atsakovės vaikui išlaikymą. Ieškovas pažymi, jog situacija dėl vaiko nuolatos blogėja, 2023 m. liepos 30 d. jis vėl kvietė policiją, nes vaiko močiutė, su kuria buvo paliktas vaikas, buvo neblaivi. Atvykus policijos pareigūnams vaiko močiutei A. B. buvo nustatytas girtumas. Tarnybos specialistai, reaguodami į susidariusią situaciją, išsikvietė atsakovę, kuri atvyko iš darbo. Ieškovo teigimu, grįžusiai vaiko motinai J. B. buvo nustatytas 1,8 promilių girtumas. Atsižvelgdamas į tai, kad situacija vis blogėja ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su juo.
4. Atsakovė J. B. atsiliepimo į ieškovo prašymą nepateikė.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė byloje išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Nurodė, kad šeima Tarnybai yra žinoma. 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo nustatytas galimas smurtas mažametės A. B. atžvilgiu, o 2019 m. vasario 11 d., 2022 m. gruodžio 5 d., 2023 m. kovo 6 d. bei 2023 m. liepos 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. J. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., bei nuo 2022 m. spalio 28 d. iki dabar yra taikomas atvejo vadybos procesas. M. B. atvejo vadybos procesas taikomas nuo 2022 m. gruodžio 16 d. Tarnybos teigimu, 2023 m. rugpjūčio 1 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, A. B. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę, vaiką laikinai apgyvendinant jo tėvo M. B. gyvenamojoje vietoje, tikslu stiprinti vaiko ir tėvo ryšį. Tarnyba pažymi, jog vaiko laikinąja prižiūrėtoja paskirta vaiko tėvo sugyventinė J. Č., pas kurią mergaitė gyveno, kai jos motina buvo sulaikyta. Įvertinusi ieškovo nurodytas aplinkybes bei kitą turimą informaciją apie šeimą, Tarnyba mano, jog vaiko motina galimai turi alkoholio vartojimo problemų bei ne visada užtikrina vaikui saugios aplinkos, dėl to galimai egzistuoja aplinkybių visuma, reikalinga prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Tačiau kartu Tarnyba atkreipia dėmesį, jog šiuo metu yra taikoma vaiko laikinoji priežiūra, tikslu stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, o vaikui šiuo metu yra užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka tėvo gyvenamojoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmestas ieškovo M. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; šalims pasiūlyta išspręsti ginčą taikiai.
8. Teismas nurodė, kad remiantis byloje esančia medžiaga, nėra pagrindo konstatuoti, jog nenustačius šioje proceso stadijoje vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu (su kuriuo šiuo metu vaikas ir faktiškai gyvena, o laikina priežiūra Tarnybos sprendimu paskirta vaiko tėvo sugyventinei J. Č.), nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Tėvas su dukra šiuo metu gali stiprinti ryšį, nes dukra yra faktiškai prižiūrima ieškovo sugyventinės, kartu gyvena ir tėvas (vaikas paimtas iš galimai nesaugios aplinkos, kadangi buvo nustatyta, jog vaikas buvo paliktas su neblaivia močiute), o bylą išnagrinėjus iš esmės (išsiaiškinus visas neaiškias šios bylos aplinkybes), teismas galutinai nuspręs dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su tėvu M. B. jo gyvenamojoje vietoje.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės yra ultima ratio priemonė ir tai gali nulemti galutinį bylos rezultatą, nes šiuo atveju svarbiausia, kad vaikas būtų saugiuose namuose ir aplinkoje, kur jis dabar yra, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaiką gali tekti neaiškiam laikui grąžinti į nesaugią aplinką, nes kol kas gyvenamoji vieta nustatyta su mama ir ji nėra pakeista.
10.2. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą ir į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovės elgesys gali sukelti šalių dukrai psichologinę įtampą, pakenkti psichologinei būsenai, socialinei raidai, atsakovės konfliktiškas bendravimas gali pažeisti dukros teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, galima konstatuoti, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovė nėra nurodžiusi aplinkybių, kad taikytos laikinosios apsaugos teisės suvaržo jos teises taip, kas sudarytų pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra kad dėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovė neturės galimybės bendrauti su vaiku. Atsakovė taip pat turi galimybę naudotis ryšio priemonėmis, be to, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje gali būti nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju taikoma laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai varžo atsakovės teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
12. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus, todėl teismas turi būti aktyvus irvertinti net tik į įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui prieš skundžiamos nutarties priėmimą, bet į visą ginčo metu prieinamą medžiagą, įskaitant informaciją iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti ne tik į situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, bet ir į situaciją esančią atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
13. Pažymėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas pirmosios instancijos teisme dar nėra išnagrinėtas iš esmės – parengiamasis teismo posėdis yra numatytas 2023 m. lapkričio 13 d. 13.00 val. Tarnyba 2023 m. spalio 3 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo, į bylą pateikė papildomus dokumentus.
14. CPK 197 str. 2 d. yra nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
15. Taigi, Tarnybos jau po skundžiamos nutarties pateikti dokumentai laikytini oficialiais įrodymais.
16. Dėl išvardintų priežasčių, siekdamas kiek įmanoma labiau apginti mažamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas vertins ir įrodymus pateiktus pirmosios instancijos teismui iki šios dienos – 2023 m. spalio 19 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
18. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
19. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt. bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
20. Pirmosios instancijos teismui adresuotame Tarnybos 2023 m. spalio 3 d. rašte „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ yra nurodyta, kad 2023-09-29 nutraukta vaiko laikinoji priežiūra, suėjus laikinosios priežiūros taikymo terminui, vaikas paliktas su tėčiu ieškovu M. B. jo gyvenamojoje vietoje, kadangi pagal teikiamus teismui duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl motinos J. B. galėjimo užtikrinti saugią aplinką vaikui.
21. Prie šio rašto pateiktame Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. Pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra nurodyta, kad „2023-09-29 planuotas posėdis dėl laikinosios priežiūros nutraukimo ir vaiko perdavimo mamai. Prie posėdžio moteris neprisijungė, telefonu kalbėjo nerišliai (bendravo atvejo vadybininkė D. B.), pasakė, kad ji yra ne namuose. Su šeima dirbantys specialistai įtaria, kad moteris gali būti neblaivi, jai grąžinti vaiką nėra saugu. Laikinoji priežiūra bus nutraukta, nes vaiko tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos su savimi nustatymo“.
22. Iš kartu Tarnybos 2023 m. spalio 3 d. raštu pateikto 2023 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus Tarpžinybinio pasitarimo protokolo dėl J. B. matyti, kad atsakovės J. B. bendravimas su valstybės institucijų darbuotojais dėl dukros nevyksta skandžiai, kaip įtariama dėl to, kad atsakovė galbūt piktnaudžiauja alkoholiu. Minėtame protokole taip pat nurodyta, jog Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja Ž. R. informavo, kad J. B. nereguliariai lanko dukrą, kaip pati teigia dėl didelio užimtumo. J. B. nedalyvavo dukros ugdymo įstaigoje vykusioje Mokslo ir žinių šventėje 2023 m. rugsėjo 1 d.
23. Šio Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus Tarpžinybinio pasitarimo metu buvo nuspręsta šalių dukrai A. B. nutraukti laikinąją priežiūrą pas J. Č., nes šiuo metu M. B. gali pasirūpinti savo dukra.
24. Taigi, iš Tarnybos 2023 m. spalio 3 d. bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastaruoju metu atsakovė J. B. galimai piktnaudžiauja alkoholiu, vaiko klausimais vangiai bendrauja su valstybės institucijų darbuotojais, mažai dėmesio skiria dukrai. Iš Tarnybos pateiktų duomenų taip pat matyti, kad ieškovas M. B. tinkamai rūpinasi dukra, vaiko klausimais aktyviai bendradarbiauja su valstybės institucijų darbuotojais. Taigi, bent jau šiuo metu, šalių dukros interesai būtų labiau apsaugoti, jeigu jos laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.
25. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, susijusį su mažamečiu vaiku, turi atsižvelgti į situaciją buvusią ne tik skundžiamos nutarties priėmimo, bet ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
26. Apibendrinęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal surinktus duomenis,šiuo metu (t. y. šiame bylos nagrinėjimo etape), siekiant užtikrinti vaiko interesus, yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
27. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – taikomos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos nustatoma šalių dukros A. B. gyvenamoji vieta su tėvu M. B. jo gyvenamojoje vietoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos šalių dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. B. (a. k(duomenys neskelbtini)) jo gyvenamojoje vietoje.