- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- 1-2291-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53038-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi panaikintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63, 65 straipsniais, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – per 2 mėnesius atlikti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (nutartis neįsiteisėjusi),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K., teikdamas priemones ir informaciją, padėjo pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent, jis, 2017 m. birželio mėn. pabaigoje radęs nukentėjusiajam R. K. priklausančio buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), raktus ir juos pasilikęs sau, 2017 m. spalio 12 d., apie 08.00 val., perdavė šiuos raktus kitam asmeniui, mirusiam 2018 m. sausio 23 d., ir nurodė, kad jie priklauso R. K., žinodamas, kad kitas asmuo ketina įvykdyti vagystę, po ko kitas asmuo 2017 m. spalio 12 d., laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 20.30 val., panaudojęs iš D. K. gautais nukentėjusiojo R. K. buto raktais, atsirakindamas duris įsibrovė į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausantį televizorių „Sharp“, 300 Eur vertės, kompiuterį „Asus“, 300 Eur vertės, kompiuterį „Apple Macbook Pro“, 400 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, R. K. priklausantį 1 000 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. K. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad susipažino su E. S. (E. S.), jį pažinojo apie dvi savaites iki to įvykio. Nukentėjusįjį R. K. pažinojo, susipažino, kai jis atsikraustė, tad pažinojo jį apie metus. Jis (D. K.) gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). R. atsikraustė į tą patį namą ir į tą patį aukštą, tik keliais butais toliau. Laikui bėgant jie susipažino. Iki to įvykio bendravo, jam teko lankytis R. bute, pastarasis ne kartą buvo jį pakvietęs į svečius. Praeitą pavasarį ar vasarą R. prie Akropolio esančiuose krūmuose pametė raktus nuo buto. Jie kartu buvo prie Akropolio, išgėrinėjo, R. pametė raktus, bet tą dieną jų nerado. Po kelių dienų jis (kaltinamasis) grįžo į tą vietą ir jam pavyko rasti raktus nuo R. buto. Data, kuomet rado raktus, kaltinamajame akte nurodyta teisingai. Buvo piktas, buvo nesklandumų per tas išgertuves, tad raktų R. neatidavė. Jis pasiėmė raktus ir pasidėjo juos į spintelę, ten juos ir laikė. R. gavo atsarginį raktą iš šeimininkės, kuri gyvena tame pačiame name. Su E. susipažino dvi savaites iki įvykio, rudenį, berods, buvo lapkričio mėnuo. Buvo išgėręs ir prasitarė E., kad turi raktus nuo kaimyno buto, pasakė, kad jei nori, tegul daro vagystę, bet jo „nekiša“. Pasakė, kad jei nori, tegul ima raktus. Jis buvo išgėręs, tai nepamena tos aplinkybės, kur apie tai prasitarė. E. pas jį nakvojo, atsikėlė apie 06.30 val. ir pasakė, kad duotų raktus. E. žinojo, kur yra R. butas, nes jie yra kartu vartoję alkoholį, kadangi R. turėjo alkoholizmo problemą. Kai su E. kalbėjo apie raktus, jis pasakė, kad tai raktai nuo R. buto. Po įvykio teko matyti E., pastarajam sakė, kad pas jį (D. K.) buvo policija. Kitą dieną pas jį buvo atėjęs R. su policijos pareigūnais, užsirašė duomenis, apžiūrėjo viską ir išėjo. Suprato, kad jį įtaria. Apsilankius policijai, suprato, kad įvyko vagystė. Su E. kalbėjo apie tą įvykį, E. išnešė televizorių, kitus daiktus. Policijos pareigūnai jam išvardino, kas buvo pavogta, nes jie pas jį ieškojo tų daiktų. Kai buvo pas R., matė, kad pastarasis turi didelį televizorių, kompiuterį „Asus“, tačiau E. jam nenurodė jokių smulkių aplinkybių. Jam atrodo, kad jei E. nebūtų turėjęs buto raktų, vagystė nebūtų įvykdyta. Pripažįsta, kad E. davė raktus. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Šiuo metu jam yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nuosprendžiu paskirti tam tikri įpareigojimai. Teismas gavo teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo, kadangi jis padarė administracinius nusižengimus. Šiandien turėjo būti skelbiama nutartis, tačiau nežino, ką nusprendė teismas. R. raktų neatidavė, kadangi radęs juos numetė į spintelę ir pamiršo. Buvo piktas, tad E. užsiminė apie raktus, pats nenorėjo vogti.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 12 d., apie 06.20 val., išėjo iš namų į darbą. 20.30 val. grįžo namo, atėjęs prie durų, rakino duris ir pastebėjo, jog durys buvo atrakintos, nors išeidamas tikrai jas užrakino. Užėjęs pastebėjo, kad kambaryje ant staliuko nebėra televizoriaus „Sharp“, kurio vertė apie 300 Eur, ant rašomo stalo nebuvo kompiuterio „Asus“, kurio vertė apie 300 Eur, juodos spalvos, stalčiuje nebuvo kompiuterio „Apple“ Macbook Pro“, kurio vertė apie 400 Eur. Prieš kelis mėnesius jis pametė buto raktus, galbūt prie „Akropolio“, tuo metu buvo neblaivus, kartu su juo buvo kaimynas D., kuris gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). D. teigė, kad nematė kaip jis pametė raktus, tačiau galėjo rasti šiuos raktus ir atrakinęs buto duris galėjo paimti jam priklausančius daiktus. Jo laiptinė yra rakinama, todėl į ją patekti galėjo tik asmuo, turintis raktus nuo laiptinės durų. Dėl šio įvykio jam padaryta apie 1 000 Eur turtinė žala. (b. l. 9).
Nukentėjusysis R. K. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus. Buvo pavogti jam priklausantys daiktai: televizorius „Sharp“ – 300 Eur vertės, nešiojamas kompiuteris „Asus“ – 300 Eur vertės, nešiojamas kompiuteris „Apple Macbook Pro“ – 400 Eur vertės (b. l. 27–28).
Liudytoja V. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra D. K. draugė, jie kartu gyvena jos bendrabučio kambaryje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie 1,5 metų. 101 kambaryje gyvena apie metus kaimynas R. Su juo palaikė draugiškus kaimyniškus santykius, yra buvusi jo kambaryje, matė pas jį, kiek pamena, 2 televizorius, vienas plazminis, kitas senesnis, kuris nebuvo naudojamas, ir 2 nešiojamus kompiuterius. R. gyvena vienas, mėgėjas išgerti, yra mačiusi, kad jis atsiveda pas save į kambarį žmonių, ten kartu gerdavo. Būdavo, kad D. taip pat gerdavo kartu su R., bet kiek žino, jie gerai sutardavo, nekonfliktuodavo, bent jau ji to nėra mačiusi. D. turėjo draugą E. S., kuris buvo kelis kartus atėjęs pas juos. Bet nakvojo pas juos tik vieną kartą, t. y. 2017 m. spalio 11–12 d. Maždaug mėnesį iki įvykio pamatė pas D. kažkokius raktus, kuriuos jis padėjo į komodos stalčių. Kiek pamena, tai buvo 3 sukabinti raktai, pakabuko nebuvo. Paklausė D., kokie tai raktai. Jis atsakė, kad nesvarbu, nieko jai neaiškino. Kad tie raktai yra nuo R. buto, nežinojo, D. nieko nesakė. Kai E. S. 2017 m. spalio 12 d. ryte apie 8–9 val. kartu su jais išėjo iš jos buto, lauke prie laiptinės D. padavė jam raktus, ji (V. P.) pamatė, kad tai buvo tie patys raktai, gulėję pas ją komodoje. Negali pasakyti, ar E. paprašė duoti raktus, ar D. pats juos padavė, to nepamena. D. paklausė, kokie tai buvo raktai, bet jis nieko nepaaiškino. Vakare jie grįžo namo, pas juos atėjo policijos pareigūnai kartu su R., jiems paaiškino, kad buvo apvogtas R. butas, pavogtas televizorius ir 2 kompiuteriai. Kaip suprato, R. pareigūnams pasakė, kad tai D. darbas. To D. tikrai nedarė, nes jie visą tą dieną buvo kartu pas jo mamą. R. kompiuterių ir televizoriaus ji pas D. nematė. Nebuvo taip, kad pas jį atsirastų pinigų. Ji (V. P.) D. klausė, kas atsitiko, kodėl R. jį apkaltino vagyste, jis tik supyko, nieko neaiškino. Ji mano, kad tai padarė E., nes turėjo raktus. Po to įvykio jis pas juos atėjęs nebuvo. Kiek žino, jis mirė (b. l. 31–32).
Iš R. K. pareiškimo matyti, kad 2017 m. spalio 12 d., nuo 06.20 val. iki 20.30 val., patekus į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis televizorius „Sharp“, kurio vertė apie 300 Eur, kompiuteris „Asus“, kurio vertė apie 300 Eur, kompiuteris „Apple Macbook Pro“, kurio vertė apie 400 Eur (b. l. 8).
Iš įvykio vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūros matyti, kad buto durys yra nepažeistos, patekus į butą, matoma viena patalpa, kurioje po dešine puse matomas baltos spalvos šaldytuvas, po kaire puse yra spintelė. Po to, praėjus į patalpą, po dešine puse yra matoma lova, kurioje yra patalynė, po kaire puse yra spintelė, patalpos gale, dešiniame kampe yra stalas, ant kurio matomi įvairūs asmeniniai daiktai, matomas juodos spalvos laidas, nuo laido paimtas tepinys ir supakuotas į voką Nr. 2, patalpos kairėje pusėje, prie spintelės, ant žemės, matomas juodos spalvos kabelio laidas, nuo kurio paimtas tepinys ir supakuotas į voką Nr. 1, šalia guli juodos spalvos laidas, nuo kurio paimtas tepinys ir supakuotas į voką Nr. 3. Patalpos viduryje matomas stalas, kėdės. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra (b. l. 9–11, 12–13).
Iš centrinės duomenų bazės matyti, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2018 m. sausio 23 d. (b. l. 41).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 12 d. 20.36 val. užregistruotas įvykis, jog dienos laikotarpiu iš pranešėjo buto pavogtas televizorius ir kompiuteris. Kaip pateko neaišku, laukia (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad jis rado nukentėjusiajam R. K. priklausančio buto raktus. Buvo supykęs ant nukentėjusiojo, todėl raktų R. K. neatidavė, o juos pasidėjo į spintelę. Jis prasitarė E. S., kad turi raktus nuo R. K. buto ir davė juos E. S.. Jis žinojo, kad E. S. ketina įvykdyti vagystę. E. S. žinojo, kur yra R. K. butas. Mano, kad jei E. S. nebūtų turėjęs raktų, vagystė nebūtų įvykdyta. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros duomenys, nukentėjusiojo R. K. ir liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad D. K., teikdamas priemones ir informaciją (perduodamas buto raktus ir nurodydamas, kurio buto tie raktai), padėjo kitam asmeniui pagrobti nukentėjusiojo turtą įsibraunant į pastarojo butą. Atsižvelgiant į kaltinamojo vaidmenį (padėjėjas) ir vykdytojo padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta, ne pats padarė nusikalstamą veiką, o tik padėjo ją įvykdyti, vengė dalyvauti vagystėje), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka (b. l. 56–63), dirbantis pagal verslo liudijimą (nustatyta iš jo žodžių), registruotas darbo biržoje (b. l. 55), teistas, taip pat už analogiškas veikas (b. l. 64–71).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. K. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 str. 2 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, keičiant laisvės atėmimo bausme.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Viena vertus, D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu jau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, tokiu būdu suteikiant šansą pastarajam pasitaisyti. Kita vertus, šioje byloje veika buvo padaryta prieš laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtus teismo įpareigojimus vykdo be pažeidimų: įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nepažeidė, atlygino nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą, registravosi darbo biržoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – nemokami darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose dėl administracinių nusižengimų, kurie nėra laikytini šiukščiais, padarymą (važiavo viešuoju transportu be bilieto). Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam dar vieną šansą pasitaisyti, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose, numatytus įpareigojimus.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su viduje esančiais 3 tamponais, 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo (b. l. 19) ir 2018 m. gegužės 14 d. kvitu B serija BBB Nr. 1PK002382 (b. l. 20), atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, D. K. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į D. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su viduje esančiais 3 tamponais, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.