- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 1-1974-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00010-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- T. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis VĮ „(duomenys neskelbtini)" Kėdainių regioniniame padalinyje (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. L., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 21 d., apie 22.00 val., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neturėdamas leidimo, neteisėtai, už 70 eurų iš G. K. ir H. J., (duomenys neskelbtini), įgijo ir iki 2017 m. gruodžio 7 d. 09.55 val. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį, pompinį 12-to kalibro, MOSSBERG modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis - 20 vienetų pramoninės gamybos 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius C kategorijos šovinius.
Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. spalio mėnesį, jam paskambino G. K. ir susitikus pasakė, kad turi gerą daiktą. Nuėjo į jo kiemą ir jis atsinešė į celofaninį maišą suvyniotą šautuvą, maišo dugne subarškėjo šaudmenys. Maišas buvo suplyšęs, pasižiūrėjo, kad šautuvas surūdijęs. Nupirko tą šautuvą už 70 eurų, kaip suvenyrą. Parsinešė namo ir padėjo į sandėliuką. Atvyko policijos pareigūnas, kuriam pateikė šautuvą. Ginklui leidimo neturėjo. Kad šautuvas vogtas, nežinojo. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Turi šeimą: žmoną ir du vaikus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojai jo sutuoktinei be užstato.
Kaltinamojo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 21-22).
H. J. apklausos metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2017-10-15 iki 2017-10-21, tiksliai dienos nepamena, kartu su G. K. iš V. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė šautuvą ir šovinius, kuriuos parsinešė į G. K. namų rūsį. Tą patį vakarą G. K. paskambino T. L. ir pasiūlė pirkti šautuvą. T. L. susidomėjo ir atvažiavo apžiūrėti šautuvo. Jis su G. K. pavogtą šautuvą T. L. pardavė už 70 eurų (1 t., b. l. 13, 14, 21-23, 29-31).
G. K. apklausos metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2017-10-15 iki 2017-10-21, tiksliai dienos nepamena, kartu su H. J. iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė šautuvą ir šovinius, kuriuos parsinešė į savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), rūsį. Tą patį vakarą jis paskambino T. L. ir pasiūlė pirkti šautuvą. T. L. susidomėjo ir atėjo apžiūrėti šautuvo. Jis su H. J. pavogtą šautuvą T. L. pardavė už 70 eurų (1 t., b. l. 37-38, 44-45, 51-52).
Liudytojas M. Ž.. policijos pareigūnas, apklausos metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės iš V. B. sodybos, gauta duomenų, kad H. J. ir G. K. iš sodybos pagrobė V. B. priklausančius daiktus ir šaunamąjį ginklą su šaudmenimis. Apklausos metu H. J. nurodė, kad iš V. B. sodybos pagrobtą šaunamąjį ginklą su šaudmenimis už 70 eurų pardavė T. L.. 2017-12-07 nuvykus pas T. L. į namus ir paaiškinus, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl medžioklinio ginklo vagystės, kurį galimai G. K. pardavė jam, T. L. nurodė, kad ginklą ir šaudmenis už 70 eurų nusipirko iš G. K.. Po to, T. L. iš namo sandėliuko atnešė ir savo iniciatyva pateikė į polietileninį maišelį supakuotą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. T. L. nurodė, kad nežino, kiek maišelyje yra šaudmenų, maišelio atplėšęs nebuvo, nežino, ar šaunamasis ginklas yra veikiantis, ginklą įsigijo dėl įdomumo (1 t., b. l. 56, 57).
Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu T. L. savanoriškai pateikė lygiavamzdį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvidešimt vnt. 12 kalibro šovinių (1 t., b. l. 64-66).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra šaunamasis ginklas. Tai vienavamzdis lygiavamzdis, pompinis 12-o kalibro MOSSBERG modelio medžioklinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 12-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais. Šautuvas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šautuvas šaudyti tinkamas. Tirti pateikti 20 šovinių yra C kategorijos šaudmenys. Tai pramoninės gamybos 12-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai. Šoviniai tinka tirti pateiktam šautuvui (1 t., b. l. 71-74).
Pažymoje iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos nurodyta, jog duomenų apie T. L., nėra (1 t., b. l. 117).
Pagal LR BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo). Objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. neturėdamas leidimo, neteisėtai, už 70 eurų iš G. K. ir H. J., įgijo ir iki 2017 m. gruodžio 7 d. 09.55 val. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį, pompinį 12-to kalibro, MOSSBERG modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis - 20 vienetų pramoninės gamybos 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius C kategorijos šovinius. Tai, kad toks šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas, patvirtina Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo ar laikymo, neturint leidimo, pradžios momento. Nusikaltimas numatytas LR BK 253 str. 1 d. padaromas esant kaltininko tiesioginiai tyčiai. Kaltininkas suvokia, kad neturėdamas leidimo laiko šaunamąjį ginklą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 253 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjamoje byloje buvo gautas kaltinamojo sutuoktinės I. L. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (2 t. b. l. 2). Apklausta teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojus prašymą palaikė. Kaltinamasis, prokuroras, dėl šio prašymo neprieštaravo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 114), jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas, žala niekam nepadaryta.
Be to, kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, (1 t. b. l. 122, 123, 126, 2 t., b. l. 19-21), anksčiau nebuvo teisiamas ar atleistas teismo nuo baudžiamosios atsakomybės, duomenų, jog būtų jo atžvilgiu pradėta naujų ikiteisminių tyrimų byloje nėra, buvo baustas administracine tvarka, baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 115), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 120). Kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką nevengė, kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino, davė išsamius parodymus, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje I. L. prašė teismo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Savo prašyme ir teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji yra sutuoktinė, su kaltinamuoju sutaria gerai, kalbasi apie visas iškilusias problemas, jis klauso jos nuomonės. Ji žino, dėl ko jis yra teisiamas, po šio įvykio jie kalbėjosi. Nagrinėjamoje byloje taip nustatyta, jog pretendentė į laiduotojus nedirba, augina vaikus, nebuvo teista, jos atžvilgiu taip pat nėra atliekama jokių ikiteisminių tyrimų. Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, ji yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: šioje byloje nėra, jie saugomi kitoje ikiteisminio tyrimo byloje.
Civilinio ieškinio –nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t. b. l. 100-101).
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 2,78 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 304 - 305, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti T. L., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.