Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aiba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4170-949/2015 pagal ieškovo UAB „Termora“ ieškinį atsakovui UAB „Aiba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Teismas sprendime netinkamai įvertino rašytinius įrodymus: atliktų darbų 2014 m. spalio mėnesio aktą Nr. 1 ir 2014 m. spalio 8 d. rangos sutartį Nr. 2014/10/08 - 1. Atliktų darbų 2014 m. spalio mėnesio akte Nr. 1 yra nurodytas kitas nei sutartyje nurodytas objektas „Ozo parkas“, o ne Žalakevičiaus g. 3, Vilniuje, objektas. Iš šio rašytinio įrodymo matosi, kad ieškovas neatliko statybos rangos darbų objekte Zalakevičiaus g. 3, Vilniuje, todėl neturi reikalavimo teisės nei į skolą, nei į delspinigius pagal 2014 m. spalio 8 d. sutartį Nr. 2014/10/08- 1. Šios sutarties 1.1. punkte aiškiai nurodyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti pastatų, esančių Zalakevičiaus g. 3 (korpusaiV), Vilniuje, blokelių mūro darbus.

2. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad 2014 m. spalio mėnesio atliktų darbų akte Nr. 1 yra nurodyti padaryti darbai „silikatinių plytų mūras“, o rangos sutartyje nurodyti kiti darbai - „blokelių mūro darbai“. Taigi, iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų matosi, kad ieškovas atliko statybos rangos darbus ne tik kitame statybos objekte, nei nurodyta rangos sutartyje, bet ir kitus darbus, nei nurodyta rangos sutartyje.

3. Apeliantas papildomai pateikia apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas pats atliko rangos sutartyje numatytus blokelių mūro darbus pastatuose, esančiuose Žalakevičiaus g. 3, Vilniuje. Užsakovas UAB „Mosta“ ir rangovas UAB „Aiba“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20140828, pagal kurios 1.1. punktą rangovas UAB „Aiba“ įsipareigojo atlikti pastatų, esančių Zalakevičiaus g. 3 (korpusai V), Vilniuje, blokelių mūro darbus. UAB „Aiba“ atliko sutartyje numatytus darbus ir 2014 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktu Nr. 2 perdavė užsakovui UAB „Mosta“ atliktus darbus bei 2014 m. spalio 29 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AIB000000097 už 27 477,39 Lt sumą.

4. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių, kad pats atsakovas būtų atlikęs rangos sutartyje numatytus blokelių mūro darbus pastatuose, esančiuose Zalakevičiaus g. 3, Vilniuje, nepateikė. Apeliantas prašo apeliacinio teismo priimti naujus įrodymus, nes pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės jų pateikti. Keičiantis įmonės buhalteriams aukščiau nurodyti dokumentai per klaidą buvo priskirti ne prie 2014 metų, o prie 2013 metų archyvinių dokumentų. Šių dokumentų buvo intensyviai ieškoma. Tik išnagrinėjus šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, šie dokumentai buvo atrasti.

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, todėl atsakovas negalėjo teikti apeliacinio skundo, kadangi terminas jam pateikti buvo praleistas. Ieškovas nebuvo gavęs dokumentų, kuriais prašoma atnaujinti praleistą terminą, todėl mano, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą nebuvo pateiktas. Nesant minėtų aplinkybių, teismas negalėjo priimti apeliacinio skundo ir pateikti jo šalims, kadangi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas jau buvo įsiteisėjęs. Apeliacinio skundo priėmimas praleidus terminą ar atsakovo siųsto prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikimas ieškovui, pažeidžia ieškovo teises ir pažeidžia šalių rungimosi bei lygiateisiškumo principus bei vilkina procesą. Esant šių aplinkybių visetui, apeliacinis skundas turi būti netenkinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos sprendimas.

2. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę statybos rangos santykiai. Ieškovo prašoma apmokėti suma yra teisinga, o atsakovui pareiga mokėti už atliktus Statybos darbus yra pagrįsta ir neginčijama. Atsakovas, vengdamas apmokėti sumą pagal pateiktas sąskaitą faktūrą už padarytus statybų rangos darbus, pažeidė Sutartį ir taip sukėlė neigiamas finansines pasekmes ieškovui. Atsakovo teiginys, jog tarp šalių nebuvo susiklostę statybos rangos santykiai, yra klaidingas, o tai įrodo, tarp šalių pasirašyta statybų rangos sutartis, pasirašytas atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita - faktūra.

3. Darbai buvo atlikti objekte, Žalakevičiaus g. 3, Vilnius. Toks pat adresas yra nurodytas ir rangos sutartyje Nr. 2014/10/08-1. Atsakovo teiginiai, jog ieškovas ir atsakovas dirbo be sutarties kitame objekte yra niekuo nepagrįstas. Ieškovas nurodo, jog minėtoji sutartis yra identiška atsakovo pateiktai sutarčiai Nr. 20140828. Abi sutartys pasirašytos tą pačią dieną. Tai reiškia, jog UAB „Mosta“ yra generalinis rangovas objekte Žalakevičiąus g. 3, Vilniuje, o UAB „Aiba“ yra rangovas. Tuo pačiu, remiantis sutartimi Nr. 2014/10/08-1, UAB „Termora“ tampa UAB „Aiba“ subrangovu objekte Žalakevičiąus g. 3, Vilnius. Šios aplinkybės reiškia, jog faktiškai visus ar dalį mūro darbų, atliko UAB „Termora“. Atsakovo teiginys, jog ieškovas atliko darbus kitame objekte, yra niekuo nepagrįstas ir klaidingas.

4. Vadovaujantis CPK 314 str. ieškovas nesutinka dėl naujų įrodymų pateikimo, kadangi atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų dokumentų dingimą. Atsakovas jau pirmosios instancijos teisme žadėjo pateikti įrodymus, tačiau jų nepateikė. Visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovas nėra sąžininga šalis ir yra suinteresuota proceso vilkinimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl termino apeliaciniam skundui pateikti

Ieškovas nurodo, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, jo neprašė atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ji priėmė, todėl atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Pažymėtina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas 2015 m. liepos 17 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti dėl šio teismo sprendimo baigėsi 2015 m. rugpjūčio 16 d. (CPK 307 str. 1 d.). Šiuo atveju 2015 m. rugpjūčio 16 d. buvo sekmadienis (ne darbo diena), todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2015 m. rugpjūčio 17 d. (CPK 74 str. 5 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas apeliacinį skundą teismui yra išsiuntęs paštu 2015-08-17 (b. l. 48), t. y. nepraleidęs termino apeliaciniam skundui paduoti (CK 1.122 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (b. l. 50), 2015 m. rugpjūčio 28 d. teisme buvo gautas atsakovo patikslintas apeliacinis skundas, ištaisyti teismo nustatyti trūkumai (b. l. 54-56), todėl, vadovaujantis CPK 316 str. 2 d., pripažintina, kad patikslintas apeliacinis skundas paduotas pradinio skundo padavimo dieną 2015-08-17, t. y. nepraleidus 30 dienų termino apeliaciniam skundui paduoti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 str. nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (b. l. 57-67), kuriais, neva, įrodinėja aplinkybes, kad darbus ieškovo nurodytame objekte atliko pats atsakovas.

Išklausius tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašus nustatyta, kad atsakovo atstovas parengiamajame posėdyje teismo paklaustas, ar teiks įrodymus, jog ginčo darbus atliko pats atsakovas, nurodė, kad teiks, jeigu byloje nepavyks sudaryti taikos sutartį. Bylą pradėjus nagrinėti teismo posėdyje, atsakovo atstovas nurodė, kad naujų įrodymų neteikia. Atkreiptinas dėmesys, kad iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovo atstovas net neužsiminė, kad įrodymus turi, tačiau jų negali pateikti, nes neranda. Tik su apeliaciniu skundu pateikdamas naujus įrodymus, atsakovas nurodo, kad jų, neva, negalėjo anksčiau pateikti, nes keičiantis įmonės buhalteriams dokumentai per klaidą buvo priskirti ne prie 2014 metų, o prie 2013 metų archyvinių dokumentų, šių dokumentų buvo intensyviai ieškoma, tik išnagrinėjus šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, šie dokumentai buvo atrasti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodydamas naujų įrodymų dokumentų nepateikimo pirmosios instancijos teismui priežastis, apeliantas jų nepagrindė. Be to, tiek apeliacinio skundo priėmimo, tiek jo papildymų priėmimo klausimus sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas, kurio 2015 m. liepos 17 d. sprendimas yra skundžiamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikdamas pradinį apeliacinį skundą šių naujų įrodymų net neteikė (b. l. 46-47), jie buvo pateikti tik su patikslintu apeliaciniu skundu 2015-08-28, t. y. praleidus įstatyme nustatytą 30 dienų terminą. Vadovaujantis CPK 323 str. įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, tokie įrodymai negali būti analizuojami ir vertinami, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 314 str.).

Dėl bylos esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Termora“ ir atsakovo UAB „Aiba“ 2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2014/10/08-1 (b. l. 10-13), pagal kurią ieškovas UAB „Termora“, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti pastatų, esančių Žalakevičiaus g. 3 (korpusai V), Vilniuje, blokelių mūro darbus, o atsakovas UAB „Aiba“, kaip užsakovas, įsipareigojo už darbus atsiskaityti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 2.1.4. punkte nurodyta, atsiskaitymas už užbaigtus darbus arba darbų dalis pagal rangovo pateiktas ir užsakovo patvirtintas sąskaitas, išrašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu įvykdomas per 30 (trisdešimt) dienų po sąskaitų pasirašymo. Sutarties 3.1. punkte numatyta, darbus rangovas pradeda 2014 m. spalio 13 d.

Byloje esantis Atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2014 m. spalio mėn. patvirtina, kad šalys pasirašė atliktų darbų aktą pagal Sutartį Nr. 2014/10/08 – 1, atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė, jokių darbų trūkumų nenurodyta (b. l. 16), ko pasėkoje ieškovas (rangovas) 2014 m. spalio 29 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija TER Nr. 004 už 6521,90 Lt sumą, kurią savo parašu patvirtino ir atsakovo (užsakovo) padalinio vadovas A. Č. (b. l. 15). Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad buvo įvykdytos visos Sutarties 2.1.4. punkte nustatytos sąlygos, todėl atsakovui (užsakovui) atsirado pareiga su ieškovu (rangovu) atsiskaityti (CK 6.655 str. 1 d., 6.681 str. 1 d., 6.687 str. 1 d.)

Atkreiptinas dėmesys, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas (CK 6.694 str. 2 d.), tai, kad Atliktų darbų priėmimo aktą rengė pats atsakovas (užsakovas), patvirtino atsakovo atstovas 2015 m. liepos 2 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Atsakovo rengtame 2014 m. spalio mėn. Atliktų darbų priėmimo akte Nr. 1 užsakovu yra nurodytas atsakovas UAB „Aiba“, rangovu yra nurodytas ieškovas UAB „Termora“, nurodyta Sutartis Nr. 2014/10/08-1, o objektas „Ozo parkas“, taip pat nurodytas darbų pavadinimas – silikatinių plytų mūras (b. l. 16). Išklausius 2015 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovas teigdamas, jog ieškovas visiškai nėra atlikęs darbų pagal 2014 m. spalio 8 d. rangos sutartį Nr. 2014/10/08-1, nurodo, kad atliktų darbų aktas, neva, yra pasirašytas pagal žodinę rangos sutartį, kurios objektu buvo „Ozo parkas“, o už darbus „Ozo parke“ atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 1448,10 Eur (5000 Lt), taip pat nurodo, kad pagal ieškovo pateiktą 2014 m. spalio 8 d. rangos sutartį Nr. 2014/10/08-1 numatyti darbai buvo – blokelių mūro darbai, o ne kaip darbų priėmimo akte nurodyta - silikatinių plytų mūras. Ieškovo atstovas, atsikirsdamas į tokius atsakovo atstovo argumentus 2015 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vykdant statybos rangos darbus, be rašytinės sutarties nebūtų galimybės dirbti, nes nebūtų įmanoma patekti į objektą, o ir statybinės medžiagos perkamos ir pristatomos į objektą tik pagal rašytinę sutartį, taip pat pažymėjo, kad blokeliai yra kaip plyta, todėl tai esmės nekeičia, o ir darbų priėmimo aktą rengė atsakovas. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad su atsakovu buvo sudaręs tik vienintelę 2014 m. spalio 8 d. rangos sutartį Nr. 2014/10/08-1, pagal kurią ir atliko mūro darbus objekte, esančiame Žalakevičiaus g. 3, Vilniuje, taip pat už šiuos darbus atsakovas su juo yra dalinai atsiskatęs, t. y. sumokėjęs1448,10 Eur (5000 Lt), ), o jokių darbų pagal sutartį su atsakovu „Ozo parke“ ieškovas nėra vykdęs.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.689 str. yra reglamentuotos užsakovo teisės kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. CK 6.689 str. 1 d. nurodyta, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Įgyvendindamas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. CK 6.689 str. 2 d. nurodyta, kad užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje.

Šiuo atveju atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nėra atlikęs darbų objekte Žalakevičiaus g. 3, Vilniuje, arba, kad ieškovas šiuos darbus atliko ne tame objekte (CK 6.689 str.). Teismui pateikta 2014 m. spalio 8 d. rangos sutartis Nr. 2014/10/08-1 yra galiojanti, byloje nėra įrodymų, kad ji būtų buvusi nutraukta, atsakovui pačiam nusprendus atlikti sutartyje numatytus darbus, todėl neatitinkantys teisingumo ir protingumo kriterijų atrodo atsakovo argumentai, kad esant sudarytai anksčiau nurodytai statybos rangos sutarčiai, joje numatytus darbus atliko pats atsakovas, t. y. užsakovas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atliktų darbų akte nurodant objektą, kuriame buvo vykdomi darbai, buvo įrašytas ne objektas, kuriame iš tikrųjų ir buvo atliekami statybos darbai, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nesukliudžiusi šalims pasirašyti aktą, kuriame buvo nurodytos visos esminės tinkamam darbų perdavimui reikšmingos aplinkybės (šalys, jų atstovų parašai, sutarties numeris, darbų pobūdis, atliktų darbų kiekis ir jų kaina), aplinkybė, kad darbų perdavimo akte nurodytas darbų atlikimo objektas nesutampa su rangos sutartyje nurodytu objektu nepatvirtina, kad rangos sutartyje numatytų darbų ieškovas faktiškai neatliko.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo motyvai apie tai, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, visiškai nepagrįsti. Įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

Apeliaciniame skunde nėra ginčijami delspinigių ir palūkanų dydžiai, todėl konstatavus, kad atsakovas nebuvo pilnai įvykdęs sutartinės prievolės ieškovui, dėl priteistų delspinigių ir palūkanų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.