Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. R., gimęs 1995-04-29, a. k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2017-07-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2018-05-14 apie 21.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sudavė rankomis ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas J. P., J. L. lazda sudavė vieną smūgį į galvą, vieną smūgį per rankas, kuri žodžiais neleido muštis, taip mušdamas nukentėjusiajai J. L. sukėlė fizinį skausmą, po to lazda sudavė vieną smūgį J. P. per kairės kojos čiurną, dėl ko nukentėjusiajam nuvirtus, gulinčiam sudavė lazda vieną kartą į kaktą, padarydamas kaktos muštinę žaizdą, kaktos poodinę kraujosruvą, galvos smegenų sukrėtimą, taip mušdamas nežymiai sutrikdė J. P. sveikatą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-05-14 ryte nuėjo pas vaikystės draugą J. P.. Nuo ryto pas jį vartojo alkoholį, gėrė ir jo mama J. L.. Vakare apie 21.30-22.00 val. J. P. supyko, kad jis jam nebedavė išgerti, nes jis turėjo degtinės butelį, bet jam nebedavė, norėjo išgerti su kitais draugais. Taip pat supyko J. L., kuri jam delnu vieną kartą trenkė į veidą, smūgis nebuvo stiprus, jis buvo girtas, nejuto fizinio skausmo, bet dėl to supyko ir žodžiais pradėjo bartis su J. P.. Atsimena, kad J. P. jį pervertė ant žemės, siūlė nesipykti, o gerti toliau, norėdamas iš jo išsilaisvinti sudavė J. P. rankomis keletą smūgių, kur tiksliai smūgiavo nepamena, kiek smūgių sudavė, nepamena. Tada atsistojo, atsisėdo prie stalo, J. P. skambino į policiją, jis prašė, kad neskambintų, atėmė iš J. P. telefoną HUAWEI ir metė į akmenį kieme, suskilo telefono ekranas ir jis nebeveikė. Tada J. P. nuo stalo paėmė jo telefoną, kad paskambinti į policiją, jis neleido jam skambinti, ėmė už telefono, norėjo atimti, bet jam nepavyko, nes J. P. metė telefoną PELIFF į tą patį akmenį ir telefonas nebeveikė. Jo telefono vertė 250 Eur. Tada J. P. nuėjo į namus, pasiėmė motinos telefoną ir iškvietė policiją. Už tai, kad iškvietė policiją, jis pasiėmė pagalį, kuris buvo atremtas prie namo ir juo J. P. du kartus sudavė, kur tiksliai pataikė nežino, atsimena, kad J. P. gulėjo ant žemės, kai jam sudavė smūgius lazda. J. P. suduodant smūgius, prie jo pripuolė J. P. motina, todėl jai ta pačia lazda sudavė du smūgius į galvą, gal kliuvo ir per rankas, tiksliai to nematė, nes jau temo, o kiemas neapšviestas. Sudavęs smūgius J. L., iš jų kiemo pasišalino. Gailisi, kad sumušė J. P. ir J. L., taip išėjo, nes buvo neblaivus. Dėl šio įvykio su J. P. ir J. L. susitaikė, jie jam pretenzijų neturi, jis taip pat neturi pretenzijų J. P. dėl sudaužyto telefono ir J. L. dėl suduoto smūgio į veidą. (b. l. 113-114).

Kaltinamojo A. R. kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusiojo J. P. parodymais, kad 2018-05-14 nuo ryto namuose kartu su mama J. L. ir draugu A. R. vartojo alkoholinį alų. Apie 21.00 val. A. R. pradėjo kabinėtis prie jo, t. y. jo kojas lenkė prie galvos, po to kelis kartus sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, nes nepamena. Tada jo mama J. L. priėjo prie jo ir pradėjo jį drausminti, kas greičiausiai A. R. nepatiko ir, griebęs šalia esančią lazdą, du kartu trenkė jo mamai t. y. pirmą kartą trenkė jai per galvą, o kitas smūgis buvo suduotas per rankas. Matė kad mamai skaudėjo, todėl pradėjo pulti ant A. R. jam neleisdamas daugiau smūgiuoti ir stumdamas nuo mamos jį šalin. Paėmęs mobiliojo ryšio telefoną, norėjo skambinti policijai, o A. R. telefoną „HUAWEI iY550“ atėmė ir jį perlaužė pusiau, sugadindamas jį nepataisomai. Telefono vertė 80 Eur. Paaiškino, kad jis tikrai A. R. jokio telefono nesudaužė, tą pačią dieną apie 10.00 val. su A. R. plaukiojo Plinkšių ežere ir jam netyčia į vandenį įkrito jo mobilus telefonas, kai jis išsitraukė ir šlapią įjungė, jis nebeveikė. Policiją iškvietė iš mamos telefono, kuris buvo lauke ant stalo, iš A. R. telefono neskambino, nes jis turėjo tik tą vieną telefoną, kurį netyčia įmetė į vandenį. A. R. žalos dėl sudaužyto telefono neatlygino. Kai sulaužė telefoną, vieną kartą su ta pačia lazda kur trenkė mamai, trenkė jam per kairės kojos čiurną, dėl ko iš didelio smūgio ir skausmo nukrito ant žemės, o jis tada, dar kartą su lazda jam trenkė per galvą (kaktą), dėl ko prarado sąmonę. Kai prabudo, labai skaudėjo galvą ir koją, veidas buvo kruvinas ir nežino po kiek laiko atvažiavo policija ir medikai, A. R. jau nebebuvo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra išaiškinta, ją suprato, civilinio ieškinio nereikš. Toliau bendrauja su A. R., jis yra jo draugas, mano, kad taip išėjo, nes buvo neblaivūs. (b. l. 33-35, 37-38);

nukentėjusiosios J. L. parodymais, kuri parodė, kad 2018-05-14 nuo ryto namuose kartu su savo sūnumi J. P. draugu A. R. vartojo alkoholinį alų. Apie 21.00 val. A. R. pradėjo kabinėtis prie jos sūnaus, t. y. jo kojas lenkė prie galvos, po to kelis kartus sudavė į įvairias kūno vietas, tiksliai dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, nes negirdėjo, o tik matė, nes sėdėjo toliau. Kai A. R. pradėjo kibti prie jos sūnaus J. P., kilnoti jo kojas, rankas tampyti, ji neleido to daryti, sudavė ranka A. P. per nugarą, po to atsimena, kad trenkė per veidą ranka, bet tam, kad nemuštų jos sūnaus. Jos toks elgesys A. R. nepatiko ir jis, griebęs šalia esančią lazdą, du kartu trenkė jai, t. y. pirmą kartą trenkė per galvą, o kitą per rankas. Dėl smūgių labai skaudėjo ranką ir galvą, kuri buvo prakirsta, nes bėgo kraujas. Sūnus pribėgo prie jos ir pradėjo gelbėti, neleisdamas A. R. daugiau smūgiuoti, stūmė nuo jos jį šalin. Tada matė, kaip sūnus pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną į rankas, o priėjęs A. R. jį iš jo atėmė ir jį perlaužė pusiau, sugadindamas jį nepataisomai. Sūnus A. R. telefono nesudaužė, A. R. savo telefoną turėjo kišenėje. Po to kai sulaužė A. R. telefoną, J. P. nuo stalo namo kieme, kur ir vyko konfliktas, paėmė jos telefoną ir juo paskambino, kad atvažiuotų policija. Kai A. R. sulaužė telefoną, metė jį ant žemės ir puolė sūnų tam, kad jis iškvietė policiją, todėl vieną kartą su ta pačia lazda, kur trenkė jai, trenkė sūnui per kairės kojos čiurną, dėl ko jis nukrito ant žemės ir iš skausmo pasiėmęs už kojos aimanavo, po to nedelsiant sekė dar vienas A. R. smūgis su lazda sūnui į kaktą, nuo kurio sūnus prarado sąmonę ir iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Sūnų medikai išsivežė į Mažeikių VšĮ ligoninės priimamąjį, kur jam susiuvo kaktą ir paguldė į ligoninę stebėjimui. Kitą dieną jį paleido iš ligoninės. Jai A. R. suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, ją suprato, civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 51-52, 55-56);

2018-05-24 J. P. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018-05-14, jį ir jo mamą J. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu sumušė A. R. (b. l. 1-2);

2018-05-24 J. L. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018-05-14, ją ir jos sūnų J. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu sumušė A. R. (b. l. 5-6);

2018-05-14 informaciniu pranešimu ROIK 0118000242876, kuriame užfiksuota, jog buvo gautas pareiškimas, kad pranešėjo draugas prieš 5 min. trenkė kumščiu į veidą (b. l. 19-21);

2018-05-14 apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta po konflikto (b. l. 22-24, 25-29);

2018-08-01 specialisto išvada Nr. G 1071/2018(04), kurioje nurodyta, kad J. P. padaryti sužalojimai: kaktos muštinė žaizda, kaktos poodinė kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimas. J. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 70);

2018-08-16 daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota alksninė lazda paimta 2018-05-14, įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 73, 75-76).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiesiems. Nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką taip pat nekyla abejonių. A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. R. nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šio nusikaltimo pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiesiems. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis A. R. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 86-87), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 97-101), į priklausomybės ligomis sergančių ir psichiatrinio gydymo asmenų įskaitą neįrašytas (b. l. 104), nedirbantis (b. l. 105, 106). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. R. už padarytą nusikaltimą įstatyme numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – viešuosius darbus 1 metams, dirbant po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, A. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su 2017-07-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 8 mėnesiams, dirbant po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 28 MGL, t. y. 1054,48 Eur dydžio baudą. Be to, 2017-07-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. R. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – lazda, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam viešuosius darbus 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinti su 2017-07-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant ir paskirti A. R. galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui ir 28 (dvidešimt aštuonių) MGL, t. y. 1054,48 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsniu A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – motociklo „S. B. 400“, be valstybinių numerių, konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lazdą, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, sunaikinti.

Išaiškinti A. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.