Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-08-19 · Byla Nr. ATP-464-768/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-19
Bylos Nr.
ATP-464-768/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00912-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-464-768/2015
Proceso Nr. 4-08-3-00912-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas administracinę bylą, kurioje J. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. birželio 15 d. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vairuotoju-ekspeditoriumi, t.y. vežioti krovinius Lietuvoje ir Baltijos šalyse, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neįregistravus jos į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, jo tapatybę patvirtinančio dokumento darbo pažymėjimo ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą bei nubausti J. S. pagal ATPK 41³ str. 1 d. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti darbo sutarties požymiai: A. M. atliko jam pavestą darbą, t.y. vežė prekes, tempė priekabas, pakluso nustatytai tvarkai, t.y. išvykdavo į reisą, kai tai telefonu nurodydavo darbdavys. Taip pat buvo sutarta, kad už atliekamą darbą A. M. gaus 250 Lt darbo užmokestį už kiekvieną reisą. A. M. dirbo darbdavio naudai ir jam vadovaujant su darbdavio darbo priemonėmis. Mano, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino A. M. rašytinius paaiškinimus, kur jis nurodė, kad dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pradėjo 2014-05-26, su įmonės direktoriumi buvo susitarta dėl vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų ir dėl 250 Lt darbo užmokesčio už reisą, pakluso darbdavio nurodymams, t.y. darbdaviui nurodžius išvykdavo į reisą. Nesutinka, kad A. M. 2014-11-17 ir 2014-12-08 paaiškinimuose nurodytos prieštaringos darbo pradžios datos ir dėl to negalima nustatyti tikslios jo darbo pradžios. Abiejuose paaiškinimuose A. M. nurodo, kad pradėjo dirbti 2014-05-26. Apylinkės teismas neįvertino paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad A. M. atliko darbdavio pavestas vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas ir susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio už reisą. Be to, iš teismo nutarimo neaišku, kodėl buvo vertinami tachografo registracijos lapai už laikotarpį nuo 2014-05-14 iki 2014-05-16, o ne už laikotarpį nuo 2014-05-26 iki 2014-06-15. Apylinkės teismas neįvertino kritiškai ir S. G., kuris tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, parodymų. Atsižvelgdama į visa tai institucija mano, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir priimtas nepagrįstas nutarimas.

Atsiliepimas

J. S. atstovas advokatas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ėmėsi visų galimų priemonių, kad į posėdį atvyktų liudytojas A. M., tačiau šis asmuo piktybiškai vengė atvykti ir jo apklausti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas pažymi, kad nei vienam byloje esančiam įrodymui negali būti suteikiama didesnė įrodomoji galia kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu. Byloje surinktus duomenis būtina įvertinti tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-1192/2009 pažymėjo, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.

Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Teismų praktikoje vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių J. S. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalo surinkti bylos aplinkybes įrodančius duomenis, taip pat duomenis patvirtinančius arba paneigiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas versijas. Asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą negali būti preziumuojama. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad A. M. laikotarpiu nuo 2014-05-16 iki 2014-06-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir tokie jo veiksmai turėjo DK 93 straipsnyje numatytų požymių. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad A. M. pakluso UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkai, kad su juo buvo susitarta dėl atlyginimo už darbą ir, kad jis dirbo realiai. Aukštesnysis teismas A. M. rašytiniuose 2014-11-17 ir 2014-12-08 paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju pradėjo dirbti nuo 2015 m. gegužės 26 d., buvo išvykęs į reisus Lietuvoje ir Baltijos šalyse, dėl darbo tarėsi su J. S. bei sutarė, kad už reisą gaus po 250 Lt, įvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų – pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo S. G., paties J. S. duotų parodymų bei rašytinių įrodymų kontekste, daro išvadą, kad paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nėra detalios ir nuoseklios, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys ir todėl neįrodo J. S. inkriminuoto pažeidimo padarymo fakto. Paminėtina, kad A. M. paaiškinimuose nedetalizuojama, kokios rūšies krovinius jis vežė, kokiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, krovinio gabenimo važtaraščiais) jis disponavo, ar juose priduodamas krovinį pasirašinėjo, ar jo pavardė buvo įtraukta į dokumentų duomenis ir kitos smulkios aplinkybės, kurios leistų įsitikinti tuo, ar A. M. nurodytu laiku dirbo. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, abejonių dėl A. M. paaiškinimų patikimumo kelia ir tai, kad jis, būdamas administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo iniciatoriumi, pats į teismo posėdį atvykti vengė ir įvykio aplinkybių nepaaiškino. Ši aplinkybė teismui nesuteikia pagrindo remtis A. M. administracinėje byloje pateiktais, tačiau dėl objektyvių priežasčių (A. M. vengiant atvykti į teismą) nepatikrintais paaiškinimais, kurie, vertinant visos bylos duomenis laikytini abejotinais. Be A. M. paaiškinimų, pagrindiniu įrodymų šaltiniu Institucija laikė A. M. pateiktus transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tachografo duomenis, tačiau šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra nepatikimi. Byloje pateiktos tik šių dokumentų nepatvirtintos kopijos, todėl nėra aišku, ar Institucijai buvo pateikti originalai, ar kopijos. Be to, 2014-05-26 tachografo lape užfiksuoti transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti 446267 km., kai 2014-05-27 fiksuojamas mažesnis nuvažiuotų kilometrų skaičius 446216 (b.l. 23 – 24). Pateikti ir kiti, tos pačios transporto priemonės, tachografo lapai. Pagal juos 2014-05-25 – 27 šią transporto priemonę vairavo S. G. (b.l. 66, 67). Be to, 2014-05-26 tachografo lape užfiksuoti transporto priemonės nuvažiuoti 445903 km., bei 2014-05-27 nuvažiuotų kilometrų skaičius 446495, skiriasi nuo A. M. pateiktų tachografo lapuose užfiksuotų kilometrų skaičiaus. Taigi nepatikrinus A. M. pateiktų paaiškinimų betarpiškai jį apklausiant teisme, eliminuojama galimybė pašalinti prieštaravimus ir iš to kylančias abejones, todėl visos šios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2015-07-03 priimdamas nutarimą J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisiškai pagrįstas išvadas, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti Institucijos apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis