Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-40/2010

1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.1.9.2.; 2.1.15.1.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. sausio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios V. A. atstoves adv. Ingridos Jurgelevicienes apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. 3 metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. S. bausmes vykdymas atidetas 3 metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 3 metus atlyginti nukentejusiajai turtine žala.

V. S. 1 metams atimta teise vairuoti transporto priemones.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš V. S. nukentejusios V. A. naudai priteista 8 956 litai turtinei ir 30 000 litu neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. S. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus.

Jis, 2008-10-13, apie 18.52 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausanti automobili Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Tuskulenu gatve nuo Rinktines g. link Žirmunu gatves antra eismo juosta, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, ties Tuskulenu g. 40 pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesuletino greicio, nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja”, nepraleido jam iš kaires i dešine pereja ejusios pesciosios G. P. , partrenke ja ir mirtinai sužalojo. Tokiu budu, V. S. pažeide Keliu eismo taisykliu 37 punkto reikalavimus, ir atsiradus minetoms pasekmems, padare nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 5 d.

Nukentejusiosios V. A. atstove adv. I. Jurgeleviciene apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-09-10 nuosprendi, nubausti V. S. laisves atemimu 6 metams, panaikinti nuteistajam bausmes vykdymo atidejima 3 metams, ipareigoti nuteistaji per 2 menesius atlyginti turtine žala, atimti V. S. teise vairuoti transporto priemones 3 metams, civilini ieškini tenkinti pilnai ir priteisti iš V. S. 50000 Lt neturtines žalos nukentejusiosios V. A. naudai, kita nuosprendžio dali palikti nepakeista. Priteisti iš V. S. nukentejusiosios V. A. turetas išlaidas advokato pagalbai apmoketi.

Teismas, taikydamas nuteistojo atžvilgiu bausmes vykdymo atidejima, visiškai neatsižvelge i tai, kad nebuvo taip, jog V. S. nepastebejo ar negalejo pastebeti pesciuju perejos. V. S. puikiai žino kelia, kuriame ivyko eismo ivykis, kadangi juo vyksta iš darbo i namus. V. S. , žinodamas apie pesciuju pereja, neisitikines saugumu (teigia jog buvo apakintas), kirto pesciuju pereja net nemažindamas greicio. Partrenkes pesciaja nestabdydamas nuvažiavo toliau, nors duomenu apie jo šoka byloje nera.

Nukentejusiosios atstove skunde atkreipia demesi i tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neargumentavo, kokios aplinkybes ar irodymai leidžia daryti išvada, jog bausmes tikslai nagrinejamu atveju bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Nuosprendyje apie šia salyga apskritai nepasisakyta.

Teismas sprendima taikyti V. S. atžvilgiu bausmes vykdymo atidejima grinde šiomis aplinkybemis - nusikaltimas neatsargus, yra viena lengvinanti aplinkybe, išnykes teistumas. Tai, kad nusikaltimas neatsargus, dar visiškai nereiškia, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti netaikant realios laisves atemimo bausmes. Tai, jog asmuo teigia, kad gailisi ir prisipažista padares nusikaltima, savaime nereiškia, kad jo realiai bausti nereikia. Kaip ir aplinkybe, jog asmeniui yra išnykes teistumas, pati savaime ir kartu su aukšciau nurodytomis aplinkybemis nereiškia, jog bausmes tikslai bus pasiekti, be realaus bausmes atlikimo. Netaikant realios laisves atemimo bausmes asmeniui tycia, pažeidusiam KET 37 p. reikalavimus, nors ir nesiekusiam kilusiu pasekmiu, apeliantes isitikinimu, šis asmuo liks iš principo jokia forma nenubaustas, jam nebus atimta ar apribota galimybe daryti tokias pacias fatališkas pasekmes keliancias nusikalstamas veikas, nebus jokio prevencinio poveikio.

Teismas, spresdamas, jog už ši nusikaltima V. S. baustinas laisves atemimu 3 metams, skyre mažesne už vidurki bausme, atsižvelgdamas tik i tai, kad nustatyta viena lengvinanti aplinkybe ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Tuo tarpu LR BK 54 str. 2 d. numatyta, kad skirdamas bausme teismas atsižvelgia i 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; 2) kaltes forma ir ruši; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadija; 5) kaltininko asmenybe; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši; 7) atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.

Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, apeliantes nuomone, nebuvo pakankamai ivertintas. Suprantama, kad neatsargus nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei tycinis nusikaltimas, taciau neatsargus nusikaltimai gali sukelti ne mažiau, o neretai ir sunkesnes pasekmes. Istatymu leidejas, numatydamas tik laisves atemimo bausme ir numatydamas itin aukšta šios bausmes riba, vienareikšmiškai ši neatsargu nusikaltima priskiria itin pavojingoms veikoms. V. S. , žinodamas apie pesciuju pereja, jo teigimu, negaledamas matyti yra ar ne pesciuju perejoje, nemažino greicio ir nesustojo prie ženklo „Pesciuju pereja”. Apeliante atkreipia demesi i tai, kad byloje nera jokiu irodymu, jog V. S. pesciosios nemate ir negalejo matyti. Išvadu, jog V. S. nemate ar negalejo matyti pesciosios, nepadare ir teismas. Tokia vairuotojo veika, kai matydamas pestiji vairuotojas nesustoja ir jo nepraleidžia, apeliantes nuomone, reiketu laikyti labai pavojinga, nes tokia veika kelia itin dideli pavoju žmoniu gyvybei ir sveikatai. Tokia veika yra ciniška, chuliganiška, absoliuti nepagarba keliu eismo dalyviams, kuria tiesiogiai keliama gresme žmoniu gyvybei.

Nukentejusiosios ir jos atstoves nuomone, V. S. veikoje turejo buti nustatyta sunkinanti aplinkybe, numatyta LR BK 60 str. 1 d. 3 p. - chuliganiška paskala. V. S. ciniškai pažeide keliu eismo taisykles. V. S. yra jaunas žmogus, neturintis didelio vairavimo stažo, taciau dešimt kartu baustas už KET taisykliu pažeidimus, daugiausia už greicio viršijima ir vairavima neblaiviam. Tai, kad jam daug kartu taikyta administracine atsakomybe ir jis vis tiek daro KET pažeidimus, liudija apie jo požiuri i eismo sauguma, jo chuliganiškas paskatas, jo paties ir jo veikos pavojingumo aukšta laipsni.

Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad teismas kaltininko asmenybe ivertino tik vienu aspektu - išnykusiu teistumu. Detaliau informacijos apie kaltininko asmenybe teismas neanalizavo, nevertino ir tokiu budu pažeide bausmes skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str. 2 d. ir 54 str. 2 d., kaip be pagrindo konstatavo, jog realaus laisves atemimo bausmes netaikymas leis pasiekti bausmes tikslus ir taip atidedamas bausmes vykdyma pažeide LR BK 75 str. 2 d. Kartu skunde pažymima, kad teistumas, nors ir išnykes, ar baustumas administracine tvarka, nors ir išnykes, yra aplinkybes, leidžiancios apibudinti konkretu asmeni, kaip teises pažeideja ir jam taikomu priemoniu realu poveiki (nubaudima) bei prevencija. Šiuo atveju akivaizdu, kad toks jaunas žmogus akivaizdžiai negerbia istatymu reikalavimu, nuolat taikomos poveikio priemones neduoda rezultatu, jo padeties lengvinimas už daromus teises pažeidimus sudaro nebaustinumo ispudi.

Taip pat, be pagrindo, apeliantes nuomone, teismas sureikšmino kaltes forma – neatsarguma. Teismas visiškai neivertino to, kad nusikaltimas padarytas realiai suvokiant galimas jo veikos pasekmes, jog pasekmes kilo tycia nesilaikant taisykles, leidžiancios tu pasekmiu išvengti.

Nepagristai kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe buvo pripažinta aplinkybe, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nukentejusioji mano, kad ir prisipažinimas del padaryto nusikaltimo, ir apgailestavimas nera nuoširdus. Pirmiausia, tokia išvada, jos nuomone, darytina iš ankstesnio nuteistojo elgesio, t.y. šis asmuo ne karta baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ir jokiu išvadu nepadare. Antra, teikdamas savo paaiškinimus, jis siekia sumenkinti savo vaidmeni mirtinai sužalojant žmogu. Nukentejusioji mano, kad nuteistojo aiškinimas, jog žuvusiaja jis pamate likus 3 metrams, yra paneigtas bylos medžiaga. Nukentejusiosios nuomone, nuteistasis sako netiesa apie jo vairuojamos transporto priemones greiti ivykio metu. Be jo paties paaiškinimo byloje nera jokiu duomenu šiuo klausimu. Tuo tarpu teismas, konstatuodamas lengvinancia aplinkybe - prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi, turetu patikrinti, ar jie iš tiesu tokie egzistuoja, vien nuteistojo žodžiai negali to patvirtinti. Nagrinejamu atveju teismas prisipažinima padarius nusikalstama veika prieme kaip formalu kaltininko pareiškima, neatsižvelgdamas, kad kaltininkas teige, jog jis negalejo išvengti susidurimo del blogu matomumo salygu ir skubaus žuvusiosios ižengimo i pesciuju pereja, kurie teismo nuosprendžiu nebuvo nustatyti.

Nukentejusiosios ir jos atstoves nuomone, nuteistojo pripažinimas kaltes padarius nusikaltima ir apgailestavimas nera nuoširdus, salyginiai, paaiškinimais siekiama primesti dali kaltes žuvusiajai, tuo paciu sumenkinant paties kaltininko vaidmeni. Tai klaidina teisma del lengvinancios atsakomybe aplinkybes egzistavimo ir yra formalus.

Nukentejusiosios ir jos atstoves nuomone, tai pat nepagristai skundžiamu nuosprendžiu yra nustatytas minimalus teises vairuoti transporto priemone atemimo terminas, jis yra neadekvatus padarytam nusikaltimui. Sprendžiant klausima del specialios teises atemimo vienu iš pagrindiniu kriteriju turetu buti KET taisykliu pažeidimo pasekmes, kurios šios bylos atveju yra mirtinas žmogaus sužalojimas. Antru kriterijumi turetu buti KET taisykliu pažeidimo pobudis, kuris šiuo atveju net nepriarteja prie atsitiktinio pažeidimo. Be abejones, kriterijumi turi buti ir kaltininko asmenybe. Kartu specialios teises atemimas taip pat turi buti orientuotas i bausmes/poveikio priemones tikslu pasiekima. Nagrinejamu atveju, blaivas asmuo ignoruoja pacia paprasciausia, iš esmes pacia pagrindine pesciuju gyvybe ir sveikata ginancia taisykle ir baudžiamaja tvarka jam taikomas minimalus specialios teises atemimo terminas, visiškai neatsižvelgiant i jo veikos sukeltas pasekmes ir i bausmes/poveikio priemones tikslus. Apeliantes isitikinimu, skiriant specialios teises atemima, buvo pažeista poveikio priemones skyrimo tvarka, paskirtoji neleis pasiekti baudžiamojo persekiojimo tikslu ir nepades igyvendinti bausmes tikslu.

Skunde taip pat nesutinkama su teismo nustatytu terminu turtinei žalai atlyginti. Apeliantes teigimu, teismo nuosprendyje nera jokiu nuorodu, kodel nustatytas pats ilgiausias turtines žalos atlyginimo terminas. Nustatytas 3 metu turtines žalos atlyginimo terminas yra neprotingai ilgas, niekuo nepagristas. V. S. darbingas, sveikas asmuo, duomenu apie sunkia padeti nera, todel prašo turtines žalos atlyginimo termina sutrumpinti iki 2 menesiu. Be to pažymi, kad turtine žala galejo buti atlyginta (nors dalimis) ir iki teismo nuosprendžio, taciau V. S. jokiu žingsniu del žalos atlyginimo nesieme.

Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas nurode, kad vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais bei teismu praktika, taciau jokiu kitu salygu, reikšmingu neturtines žalos dydžio nustatymui nenurode. Nukentejusiosios ir jos atstoves nuomone, teismas priteisdamas neturtines žalos atlyginima, nepakankamai atsižvelge i bendruosius neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia, i sunkias nusikalstamos veikos pasekmes (nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo atimta žmogaus gyvybe). V. S. turtine padetis yra pakankama prašomam turtines žalos priteisimui, byloje nera jokiu duomenu, kad del 50000 lt žalos atlyginimo nuteistajam atsirastu nepriimtinu ir sunkiu pasekmiu (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Teismas visiškai nepasisake del glaudžiu nukentejusiosios ir žuvusiosios ryšiu, nors konstatavo, kad prašomos atlyginti žalos dydis per didelis.

Nukentejusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai isigilino i faktines bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelge i BK 281 str. 5 d. nuostatomis saugomu vertybiu svarba, neteisingai suprato itvirtintus istatyme (CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d.) neturtines žalos ivertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaike be pagrindo sumažindamas priteistina neturtine žala.

LR BPK 305 str. l d. 2 p. numatyta, kad teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi buti išdestyti irodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus irodymus, ko skundžiamose nuosprendžio dalyse skiriant mažesne nei sankcijos vidurkis bausme, atidedant bausmes vykdyma, nustatant specialiosios teises atemimo laikotarpi, nustatant turtines žalos atlyginimo termina, nustatant neturtines žalos dydi nera padaryta, o tik apsiribota dalies aplinkybiu konstatavimu be pagrindimo, ar dalis ju nutylima. Tokiu budu teismas netinkamai pritaike baudžiamojo istatymo nuostatas, numatytas LR BK 54 str. 2 d., 75 str., 60 str. 1 d. 3 p., 61 str. 2 d. ir 4 d. bei CK 6.250 ir 6.251 str.

Teismo posedžio metu nukentejusioji ir jos atstove praše skunda tenkinti, nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda atmesti, prokuroras praše skunda tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiosios V. A. atstoves adv. I. Jurgelevicienes apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentejusioji ir jos atstove sutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria V. S. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. taciau teigia, kad teismas padare nepagrista išvada, jog nuteistojo atžvilgiu bausmes tikslai bus pasiekti, neskiriant jam realios laisves atemimo bausmes, be to, nesutinka su paskirtos laisves atemimo bausmes terminu, bei su turtines žalos atlyginimo terminu, su specialios teises atemimu minimaliam terminui, su priteistos neturtines žalos dydžiu.

Nukentejusiosios atstove skunde nurodo, kad teismai, skirdami nuteistajam V. S. bausme, pažeide baudžiamajame istatyme numatytus bendruosius bausmes skyrimo reikalavimus, nes paskyre jam aiškiai per švelnia bausme ir per mažos trukmes baudžiamojo poveikio priemone. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelge i jo asmenybe bei kitas bylos aplinkybes.

Pagal baudžiamaji istatyma teismas skiria bausme pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatu. Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; kaltes forma ir ruši; padarytos nusikalstamos veikos stadija; kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymetina, jog individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju neturi buti suteikiama išskirtine dominuojanti reikšme.

Baudžiamajame istatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausme, atsižvelgia ir i tai, ar yra nustatyta tik atsakomybe lengvinanciu ar tik atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, ar yra ir atsakomybe lengvinanciu, ir atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, ir ivertina kiekvienos aplinkybes reikšme. Teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas minetas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausme, atsižvelge ne tik i pastarojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe bei jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, bet ivertino ir nusikalstamos veikos pobudi bei pavojingumo laipsni, kaltes forma (nuteistasis padare neatsargu nusikaltima transporto eismo saugumui, kurio metu žuvo žmogus), taip pat teismas atsižvelge i tai, kad nors V. S. anksciau teistas, taciau teistumas yra išnykes (b.l. 53-54). Nagrinejamu atveju, teiseju kolegijos vertinimu taip pat butina atsižvelgti ir i tai, kad nuteistasis iki bylos nagrinejimo apeliacine tvarka visiškai neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos, kita vertus, apeliacines instancijos teismo posedžio metu jis paaiškino, kad taupo pinigus žalai atlyginti, šiuo metu yra sutaupes 1000 litu ir nori geranoriškai atlyginti žala. Pažymetina ir tai, kad nuteistasis nusikalstama veika padare budamas blaivus (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 45). Vertinant nuteistojo asmenybe taip pat atsižvelgtina i tai, kad pastarasis yra dešimt kartu baustas administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, tarp ju šešis kartus už vairavima esant neblaiviam (b.l. 62-65). Atkreiptinas demesys i tai, kad vadovaujantis LR ATPK 36 str. nuostatomis, laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracine nuobauda tik tuo atveju jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracine nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadare naujo administracinio teises pažeidimo. Tokiu budu V. S. administracines nuobaudos yra galiojancios. Pažymetina ir tai, kad V. S. dirba UAB „Atide” vairuotoju.

Atmestini kaip nepagristi apeliacinio skundo argumentai, susije su tuo, kad apylinkes teismas nepagristai nustate V. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, t.y. kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atkreiptinas demesys i tai, kad LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe pripažistama, esant bent vienam iš šiu alternatyviu pagrindu: 1) kaltininkas prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padejo išaiškinti nusikalstama veika; 3) kaltininkas prisipažino ir padejo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismu praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga. „Teismu praktika“ Nr. 27, p. 270–319). Pagal teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra esminiu bylos aplinkybiu pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne del surinktu irodymu. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažista padares baudžiamaja veika, kritiškai vertina savo elgesi, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. S. viso proceso metu prisipažino padares nusikalstama veika, pripažino esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad jis 2008-10-13, apie 18.52 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausanti automobili Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Tuskulenu gatve nuo Rinktines g. link Žirmunu gatves antra eismo juosta, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, ties Tuskulenu g. 40 pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesuletino greicio, nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja”, nepraleido jam iš kaires i dešine pereja ejusios pesciosios G. P. , partrenke ja ir mirtinai sužalojo. Beje, atkreiptinas demesys i tai, kad siekiant isitikinti, jog nuteistasis tikrai prisipažista, padares jam inkriminuojama nusikalstama veika, dalinio irodymu tyrimo metu nuteistasis dar karta buvo apklaustas apeliacines instancijos teisme. Tuo tarpu nuteistojo važiavimo greitis autoivykio metu nagrinejamu atveju nebuvo esmine aplinkybe itakojusi eismo ivykio kilima. Nuteistojo parodymai apie tai, kad jis nepastebejo pesciuju saleleje stovincios nukentejusiosios, ja pastebejo tik tada, kai ji nuejo puse kelio, likus dviems metrams iki jo automobilio, kadangi ji akino priešpriešais važiuojanciu transporto priemoniu žibintu šviesos, nesuteikia pagrindo išvadai, jog V. S. neprisipažino padares jam inkriminuojama nusikalstama veika. Juolab, kad pati nukentejusioji pirmosios instancijos teisme parode, jog tuo metu, kai ivyko eismo ivykis, nebuvo labai tamsu. Taigi, darytina išvada, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesi, nors ir iki šiol neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, taciau geranoriškai tai nori padaryti.

Be to, kolegija daro išvada, kad nera pagrindo nagrinejamu atveju V. S. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažinti tai, jog pastarasis nusikalstama veika padare del chuliganišku paskatu (LR BK 60 str. 1 d. 3 p.). Pažymetina, jog chuliganiškas paskatas apibudina tyciniai asmens veiksmai, šiurkšciai pažeidžiantys viešaja tvarka ir rodantys aišku visuomenes negerbima, elementariu morales bei elgesio normu niekinima. Toks kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamaji požiuri i juos, pasinaudojant savo veiksmais bet kokia, net mažareikšme dingstimi. Tokiu V. S. veiksmu, padarant neatsargu nusikaltima, nenustatyta. Tokiu budu, ivertinus aukšciau aptartu aplinkybiu visuma, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas V. S. , pripažintam kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d., pagristai paskyre triju metu laisves atemimo bausme, kuri nera aiškiai per švelni.

Kita vertus, vertinant aukšciau aptartas aplinkybes, teiseju kolegijos nuomone, nagrinejamu atveju nepagristai V. S. atžvilgiu taikytas bausmes vykdymo atidejimas (LR BK 75 str.).

LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teismui atideti bausmes vykdyma asmeniui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už del neatsargumo padarytus nusikaltimus. Taciau bausmes vykdymas gali buti atidetas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Spresdamas, ar bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, teismas turi atsižvelgti i visas bylos aplinkybes ir ivertinti nusikaltimo pavojingumo laipsni, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybe.

Pažymetina tai, kad bausmes vykdymo atidejimo instituto taikymas visada turi buti pagristas motyvuota teismo išvada, kas skundžiamame nuosprendyje tinkamai nebuvo padaryta. Apylinkes teismas išvada, jog nagrinejamu atveju bausmes tikslai bus pasiekti be realaus laisves atemimo bausmes atlikimo motyvavo tuo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nustatyta kaltininko atsakomybe lengvinanti aplinkybe, nors V. S. anksciau teistas, taciau teistumas išnykes. Kolegijos nuomone, to nepakanka, kad butu pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Butina nagrinejamu atveju atsižvelgti ir i tai, kad kaip jau buvo mineta, V. S. yra dešimt kartu baustas administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, kurie šiuo metu yra galiojantys. Nuteistasis administracine tvarka net šešis kartus baustas už vairavima neblaiviam, pastarajam buvo atimta specialioji teise vairuoti transporto priemone, taciau jis specialiosios teises atemimo laikotarpiu ir toliau neteisetai vairavo transporto priemones. Taigi, šios aplinkybes rodo, jog nuteistasis V. S. nepadare tinkamu išvadu iš administraciniu teises pažeidimu ir toliau pažeidinejo keliu eismo taisykles, kol ivyko 2008-08-10-13 eismo ivykio, kurio metu kilo jau nebepataisomos ir skaudžiausios pasekmes, tai yra ivykio metu žuvo žmogus. Tai, kad po paskutines nuobaudos už KET pažeidimus paskyrimo (2007-05-30 nutarimas) pastarasis nepadare nauju pažeidimu, kolegijos vertinimu, neeliminuoja aukšciau nurodytu aplinkybiu ir nesuteikia pagrindo išvadai, jog nuteistasis pasitaise, nebedarys nauju šiurkšciu Keliu eismo taisykliu pažeidimu bei jo atžvilgiu bausmes tikslai bus pasiekti be realaus jam paskirtos bausmes atlikimo.

Taip pat teiseju kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog nepagristai, byloje nustatytu ir aukšciau aptartu aplinkybiu kontekste, yra paskirtas minimalus uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones terminas. Nustatant baudžiamojo poveikio priemones termina nuteistajam, atsižvelgtina i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes - eismo ivykio metu žuvo žmogus, i tai, kad nusikalstama veika jis padare naudodamasis specialia teise, V. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, pastarojo asmenybe apibudinancius, aukšciau aptartus duomenis ir skirtinas maksimalus triju metu specialios teises vairuoti keliu transporto priemones terminas.

Nukentejusioji ir jos atstove taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistu neturtines žalos dydžiu. Nukentejusiosios atstove apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtines žalos atlyginima, nepakankamai atsižvelge i LR BK 281 str. 5 d. nuostatomis saugomu vertybiu svarba, nepakankamai atsižvelge i bendruosius neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teiseju kolegijos vertinimu, aukšciau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagristi.

Neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dali – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas ipareigoja, kad asmeniui padaryta žala butu atlyginta visiškai, taciau butinai atsižvelgia ir i žala padariusio asmens turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrecioje situacijoje butina vertinti pagal apdairaus, rupestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvacioje situacijoje etalona (CK 1.5.).

Teismo nuosprendžiu nustatyta, jog V. S. buvo neatidus ir neatsargus, nesuletino greicio, nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja”, nepraleido pereja ejusios pesciosios G. P. , partrenke ja ir mirtinai sužalojo. Tokiu budu V. S. pažeide Keliu eismo taisykliu 37 punkto reikalavimus. Nors nuteistojo padarytas Keliu eismo taisykliu pažeidimas ir nepasižymejo ypatingu šiurkštumu, taciau toks visiems vairuotojams, net ir pradedantiesiems, žinomo taisykliu punkto nepaisymas (artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti prieš kelio ženkla ,,Pesciuju pereja“, kad praleistu per pesciuju pereja einanti pestiji), rodo itin dideli jo neatsarguma ir abejinguma kitiems eismo dalyviams. Butent del mineto abejingumo nagrinejamu atveju ir nebuvo išvengta itin skaudžiu bei neatitaisomu pasekmiu.

Apeliacines instancijos teismas neneigia ir to, kad nukentejusioji, išgyvendama motinos mirti, kuri ivyko praktiškai jos akyse, patyre gilias dvasines kancias, emocine depresija, nukentejusioji iki šiol jaucia savo kalte del motinos žuties, kadangi butent ji papraše motinos išeiti prie gatves. Atsižvelgtina i tai, kad nukentejusioji palaike itin glaudžius santykius su žuvusiaja, nuolat bendravo, dvasiniai saitai buvo stiprus. Kita vertus, kaip aukšciau jau buvo mineta, sprendžiant del neturtines žalos atlyginimo, turi buti atsižvelgta ir i kaltininko turtine padeti, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip seka iš nuteistojo parodymu, nors nuteistasis šiuo metu dirba UAB „Atide” vairuotoju, taciau pastarajam yra mokamas minimalus darbo užmokestis. Byloje duomenu, kad nuteistasis turetu kokio nors kito turto, i kuri galima butu nukreipti išieškojima nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti, nera. Tokiu budu, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, daro išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentejusiajai priteistas neturtines žalos dydis atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismu praktika tokio pobudžio baudžiamosiose bylose.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti turetas išlaidas advokato paslaugoms apmoketi. Skundžiamu nuosprendžiu nukentejusiajai proceso išlaidos nebuvo priteistos ir apie jas nuosprendyje nepasisakyta. Pagal LR BPK 106 straipsnio 2 dali, pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šios nuostatos taikomos ir byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme. Taigi, nukentejusiosios turetos atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

nukentejusiosios V. A. atstoves advokates Ingridos Jurgelevicienes apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 10 d. nuosprendi pakeisti dalyje del bausmes vykdymo atidejimo ir baudžiamojo poveikio priemones-uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones termino nustatymo.

Panaikinti V. S. atžvilgiu taikyta bausmes vykdymo atidejima (LR BK 75 str.).

Nustatyti V. S. , pripažintam kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d, paskirta 3 metu laisves atemimo bausme atlikti atviroje kolonijoje.

V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones- uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones termina nustatyti 3 (trejiems) metams.

Priteisti iš V. S. nukentejusiosios V. A. naudai 1500 Lt turetu išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.