Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ravita“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. galutinio sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ravita“ bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Erra ir KO“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė ir bylos proceso eiga

Apeliacinį skundą dėl teismo 2010 m. lapkričio 9 d. galutinio sprendimo padavė ieškovo BUAB „Ravita“ bankroto administratorius, kuriuo prašė panaikinti teismo galutinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo aplinkybės, kurios sudarė pagrindą spręsti, jog ieškovas laikytinas pasitraukusia iš bylos šalimi dėl jo, kaip juridinio asmens, pabaigos likvidavimo būdu (CK 2.95 str. 1 d., 2.106 str. 2 p.).

BUAB „Ravita“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimu BUAB „Ravita“ pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Sprendimas įsiteisėjęs. VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra informacija apie tai, kad BUAB „Ravita“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.). Tokiu būdu, ieškovas BUAB „Ravita“ nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro momento, tai yra nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. laikytinas iš nagrinėjamos bylos pasitraukusia proceso šalimi (CPK 48 str. 1 d.).

Paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovas ir apeliantas laikytinas pasitraukusiu iš bylos dalyviu dėl jo, kaip juridinio asmens likvidavimo, teismas aiškinosi, ar nėra įvykęs materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, kuris sudarytų pagrindą svarstyti procesinių teisių perėmimo šioje byloje klausimą. Buvęs ieškovo bankroto administratorius pateikė pranešimą, kad 2011 m. gegužės 4 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bankrutavusi UAB „Ravita“ reikalavimo teises į skolininko UAB „Erra ir KO“ 26 497,41 Lt dydžio skolą perleido naujam kreditoriui UAB „Archyvavimo sprendimai“. Prie pranešimo pateikta Reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopija.

Gavęs informaciją ir įrodymus apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, teismas informavo šių teisių perėmėją UAB „Archyvavimo sprendimai“ apie procesinę galimybę įstoti į bylą vietoje pradinio ieškovo BUAB „Ravita“. Iš UAB „Archyvavimo sprendimai“ negauta pareiškimo, kuriuo būtų išreikštas šio juridinio asmens teisinis interesas įstoti į bylos procesą vietoje pradinio ieškovo.

Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (šios bylos atveju – dėl juridinio asmens pabaigos), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą byla gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu, likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo bylos šalis, jo teisių ir pareigų niekas neperima. Jeigu po juridinio asmens likvidavimo jo teises ir pareigas perima kiti asmenys, civilinės bylos šiuo pagrindu negalima nutraukti. Tokiu atveju į bylą turi įstoti likviduoto juridinio asmens teisių perėmėjas.

Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). CPK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Tai reiškia, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio.

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, kiekvienas asmuo turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl perleidimo sutarties pagrindu materialiąsias teises įgijęs asmuo gali laisvai pasirinkti savo elgesio modelį ir nuspręsti, ar tas teises ginti, ar ne, bei kokios gynybos reikalauti. Toks asmuo gali įstoti arba atsisakyti įstoti į procesą bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl jo įgytų teisių. Nagrinėjamu atveju UAB „Archyvavimo sprendimai“, kuriai 2011 m. gegužės 4 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi BUAB „Ravita“ perleido reikalavimo teises į skolininko UAB „Erra ir KO“ 26 497,41 Lt dydžio skolą, neišreiškė valios perimti procesines BUAB „Ravita“ teises šioje civilinėje byloje.

Paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovas ir apeliantas laikytinas pasitraukusiu iš bylos dalyviu dėl jo, kaip juridinio asmens likvidavimo, o UAB „Archyvavimo sprendimai“ neišreikė valios perimti procesines BUAB „Ravita“ teises šioje byloje, laikytina, jog UAB „Archyvavimo sprendimai“ neturi teisinio suinteresuotumo įstoti į šios bylos procesą vietoje pradinio ieškovo. Perleidimo sutarties pagrindu materialiąsias teises įgijęs asmuo neišreiškė valios įstoti į procesą bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl jo įgytų teisių, todėl procese likus tik vienai ginčo šaliai, civilinės bylos nagrinėjimas tapo negalimas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, nes likvidavus ieškovą BUAB „Ravita“ materialiąsias teises įgijęs asmuo UAB „Archyvavimo sprendimai“ neišreiškė valios įstoti į bylą vietoje pradinio ieškovo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Procese likus vienai šaliai – atsakovui UAB „Erra ir KO“ civilinės bylos ginčo teisena procesas neįmanomas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. galutinį sprendimą, o civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ravita“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui UAB „Erra ir KO“ dėl įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždarosios akcinės bendrovės „Erra ir KO“ (j. a. kodas 179904964, buveinės adresas Melioratorių g. 5, Tauragė) turto ir lėšų areštą.