Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Ričardas Juodis Baudžiamoji byla Nr. 1A-642-348/2015;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00509-2015-9;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuteistojo J. T. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, J. T. paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeitė 30 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. T. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo, visiškai pridėjo 2014 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo ir 2014 m. gegužės 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintą ir neatliktą 2 metų 7 mėnesių ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskyrė – 2 (du) metus 8 (aštuonis) mėnesius ir 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, o sau vartoti, įgijo ir būdamas (duomenys neskelbtini) gyvenamoje patalpoje, savo dėvimų kelnių kišenėje laikė paslėpęs 0,7872 g metamfetamino miltelius, kuriuose yra 0,1086 g (13,8%) gryno metamfetamino, iki kol 2015 m. sausio 14 d. 21.20 val. pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. R. atliekamos dalinės kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė.

Nuteistasis J. T. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašė nuteistojo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė Jolanta Petraitytė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas J. T. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

Skunde apeliantas nurodo, jog jau nuo pirmos apklausos visiškai prisipažino, davė parodymus, nevilkino bylos, nuoširdžiai gailėjosi, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta lengvinanti aplinkybė. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, leidžia paskirti jam švelnesnę bausmę.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę J. T., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad, J. T. anksčiau teistas šešis kartus, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti nuteistajam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą – arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

Nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistojo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms taisyklėmis, bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir dviem dienom, bausmę atliekant pataisos namuose. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, juo labiau, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. T., išlaidas sudaro 31,85 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

J. T. apeliacinį skundą atmesti.