Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. Š. ir įkeistų daiktų savininko E. J. atskiruosius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-619-570/2012 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų E. J., R. Š., R. J. ir L. Š., kuria tenkintas kreditoriaus pareiškimas dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

2006-11-23 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), R. Š., E. J. ir R. J., užtikrindami skolininkui R. Š. suteikto kredito pagal 2006-11-22 kredito sutartį Nr. 06-092424-IN su esamais ir būsimais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,1549 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą-laisvalaikio centrą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 3623,71 kv.m. ploto, esančius Druskininkų m. (duomenys neskelbtini). Bendra įkeičiamų daiktų vertė sandorio sudarymo metu 7 250 000,00 Lt. Tai pačiai prievolei užtikrinti, įkeisto daikto savininkė L. Š. sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 1,3597 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Sandorio sudarymo metu įkeičiamo žemės sklypo vertė 845.000 Lt.

Skolininkui neįvykdžius 2006-11-22 kredito sutarties Nr. 06-092424-IN reikalavimų ir iki 2010-05-13 negrąžinus kredito, nesumokėjus palūkanų ir kt. mokėjimų, kreditorius, pretenziniais raštais paraginęs skolininką bei daikto savininkus dėl galimo priverstinio skolos išieškojimo ir skyręs jiems terminą iki 2011-11-25 sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti bei skolininkui per nustatytą papildomą terminą visiškai nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, kreipėsi į hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Apelianto nuomone, kreditorius neturėjo teisės reikšti reikalavimo, o teismas jo patenkinti dėl netesybų - delspinigių priteisimo pilnoje 245 602,67 EUR sumoje. Kreditorius, remdamasis tarp šalių pasirašytos kredito sutarties 7.2 punktu, priskaičiavo ir prašo teismą priteisti 0,08 procentus dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Kredito sutartis (su visais jos pakeitimais) pasibaigė 2011 m. birželio 14 d. Skolininkas skolą ir kitus mokėjimus privalėjo grąžinti 2011-06-17. Skolininkui R. Š., negrąžinus skolos, kreditoriui atsirado teisė nuo 2011 m. birželio 18 d. skaičiuoti sutartimi sulygtus delspinigius. Pagal pateiktus paskaičiavimus kreditorius delspinigius paskaičiavo nuo 2011-06-17 iki 2012-06-11 už visą pradelstą laikotarpį, neatsižvelgdamas į Civiliniame kodekse numatytą ieškinio senaties terminą. Įstatymas nustato ribotą laiko tarpą, kuomet kreditorius nevaržomai gali reikšti tokius reikalavimus. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnį ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, o kreditoriaus reikalaujami delspinigiai yra reiškiami už visą uždelstą atsiskaityti laiką, t.y. daugiau kaip už 6 mėn., kas prieštarauja šioms normoms. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Kreditorius reikalavimą dėl delspinigių priteisimo reiškia nors ir supaprastinta, bet teismine tvarka. Šiuo atveju turėtų atsirasti skolininko teisė reikalauti teismą taikyti ieškinio senatį, tačiau tokio pareiškimo iki nutarties priėmimo dėl skolos iš hipoteka įkeisto turto išieškojimo Civilinio proceso kodekso normos nereglamentuoja. Todėl teismas, tenkindamas kreditoriaus reikalavimą išieškoti skolą iš įkeisto turto, privalo patikrinti ar kreditoriaus pareikštas reikalavimas atitinka pateiktiems dokumentams ir įstatymų reikalavimams. Ne pagal sutartį ir/ar įstatymų reikalavimus reikalaujami išieškoti delspinigiai negali būti tenkinami ir toks kreditoriaus reikalavimas neturi būti priimamas. Dėl delspinigių, priskaičiuotų pažeidus ieškinio senaties terminą, t.y. viršijančių leistinas įstatymo nustatyto termino ribas, kreditorius, o ne skolininkas, turėtų kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimą dėl likusios delspinigių sumos priteisimo. Hipotekos teisėjas tokį kreditoriaus reikalavimą turėtų netenkinti, kaip hipoteka neapsaugotą skolinį įsipareigojimą, kuris gali būti išspręstas tik ginčo teisenos tvarka. Skaičiuojant delspinigius pagal Civilinio kodekso normas, t.y. už 180 dienų, išieškotina kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai iš įkeisto turto delspinigių suma būtų per pusę mažesnė. Dėl šios priežasties hipotekos teisėja negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros iš įkeisto turto visa kreditoriaus reikalaujama skolos apimtimi, bet privalėjo kreditoriaus prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių (šioje byloje – atskirųjų) skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Kartu apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar nėra absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas skolininkas R. Š. atskirajame skunde nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai tenkino kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes kreditorius praleido CPK 558 straipsnyje nustatytą terminą pakartotiniam pareiškimui paduoti. CPK 558 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius pakartotinai nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi areštavo hipoteka įkeistą turtą. Minėta nutartis skolininkui R. Š. buvo įteikta 2012-02-15. Kreditorius su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo į Marijampolės rajono apylinkės teismą kreipėsi 2012-06-12, t.y. praleidęs CPK 558 straipsnio 3 dalyje numatytą dviejų mėnesių terminą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi apjungė priverstinį skolos išieškojimą pagal sutartinės hipotekos lakštus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius ne tik skolininkui R. Š., bet ir įkeistų daiktų savininkams E. J., R. J. ir L. Š.. Šiems asmenims paminėta teismo 2012 02 13 nutartis buvo įteikta ne tuo pačiu metu, kaip skolininkui, paskutiniajai įkeistų daiktų savininkei R. J. ji (nutartis) įteikta tik 2012 04 25 (b.l. 125-126, t. I). Todėl kreditorius „Swedbank“, AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo 2012 06 18 pateikė nepraleidęs CPK 558 straipsnyje nustatyto termino.

Apeliantas skolininkas R. Š. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad kreditorius neturėjo teisės reikšti reikalavimo, o teismas jo patenkinti dėl netesybų - delspinigių priteisimo pilnoje 245 602,67 EUR sumoje, kadangi pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnį ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kreditorius delspinigius paskaičiavo už ilgesnį nei 6 mėnesiai laikotarpį.

Su šiuo atskirojo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti taip pat negalima. Apskųstosios nutarties priėmimo metu galiojusios redakcijos CK 4.192 straipsnio 1 dalis nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, o CK 4.174 straipsnio 1 dalis nustatė, kad hipoteka užtikrinamas ir pagrindinio reikalavimo įvykdymas, ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Taigi, skolininko procesinės garantijos gali būti įgyvendinamos kitame, su hipotekos sutarties ginčais susijusiame procese, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad skolininko R. Š. atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįsto išieškomų delspinigių dydžio nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti.

Apeliantas įkeisto turto savininkas E. J. teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-619-570/2012 yra neteisėta, nes teismas priėmė šią nutartį nesujungęs šios bylos su byla Nr. 2-620-570/2012, tokiu būdu išskaidydamas vieną išieškojimo iš to paties įkeisto turto procesą į du atskirus, be to ši nutartis pažeidžia jo kaip įkeisto turto savininko turtinius interesus, kadangi pardavus jam priklausančio turto dalį būtų atsiskaitoma išimtinai tik pagal kito skolininko R. Š. prievoles.

Nagrinėjančiam šį skundą apeliacinės instancijos teismui yra pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis žinoma, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme yra užvesta ir apelianto E. J. nurodyta civilinė byloje Nr. 2-620-570/2012 pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko E. J., ir kurioje įkeistų daiktų savininkai E. J., R. J., R. Š., L. Š.. Civilinėje byloje Nr. 2-620-570/2012 Marijampolės rajono apylinkės teismas apjungė priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko E. J. pagal sutartinės hipotekos lakštus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie sudaryti 2006-11-22 kredito sutarties Nr. 06-092418-IN įvykdymui užtikrinti; areštavo tą patį kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-619-570/2012 įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,1549 ha ploto žemės sklypą ir pastatą – laisvalaikio centrą, esančius Druskininkų m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. J., R. J. bei R. Š., ir 1,3597 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklausantį L. Š.; įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Civilinėje byloje Nr. 2-620-570/2012 Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) ,,Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo paliko nenagrinėtu, panaikino 2012 m. vasario 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi civilinėje byloje Nr.2-620-570/2012, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą - 1549 ha ploto žemės sklypui ir pastatui – laisvalaikio centrui, esantiems Druskininkų m., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems E. J., R. J., R. Š. ir 1,3597 ha ploto žemės sklypui, u/n (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklausančiam L. Š..

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto E. Š. atskirajame skunde dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties teisėtumo nurodytų argumentų, konstatuoja, kad nėra pagrindo šią apskųstąją nutartį pripažinti nepagrįsta ar neteisėta. Hipotekos teisėjas, gavęs ne vieną, o du ar kelis pareiškimus dėl priverstinio kelių skolininkų skolų išieškojimo iš įkeisto to paties turto, neprivalo bylų pagal tokius pareiškimus sujungti, nuspręsti, kad išieškojimas turi būti vykdomas tuo pačiu metu, kadangi hipotekos kreditoriaus reikalavimai turi būti tenkinami laikantis įstatyme – CK 4.193 straipsnyje – nustatyto eiliškumo. Todėl negalima pripažinti, kad apskųstoji nutartis yra neteisėta ir pažeidė apelianto E. J. teises ar teisėtus interesus.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abiejų atskirųjų skundų argumentai nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti apskųstąją Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teismas

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.