- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-8495-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07462-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- A. P.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui R. B., išnagrinėjusi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugsėjo 30 d. 11 val. 00 min. Kaune, Ukmergės g. 8, A. P., vairuodamas automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį policijai, palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu A. P. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, teismui paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val. grįžo iš sodo aplankęs savo sergančią žmoną. Statydamas savo automobilį, kliudė ir lengvai nubraukė stovėjusį automobilį Seat Leon, v/n (duomenys neskelbtini) Savo automobilį pastatė šalia apgadintojo. Tada nuskubėjo namo, kadangi reikėjo tuo metu susileisti vaistus. Po procedūrų, grįžo prie savojo ir apgadinto automobilio ir apie 3 valandas laukė nukentėjusio automobilio vairuotojo. Nesulaukęs parašė raštelį, kadangi ieškoti po butus automobilio savininko jam fiziškai būtų buvę per sunku. Kitą rytą tą raštelį rado po savo automobiliu ant žemės. Po kelių dienų paaiškėjo automobilio savininkė, kuri pasakė, kad informacija jau perduota Kelių policijai. Iš įvykio vietos pasitraukė per savo žioplumą, nežinojo kaip elgtis pažeidus Kelių eismo taisykles.
Liudytoja D. T. parodė, kad jai kaimynė pranešė, jog į jos automobilį Seat Leon įvažiavo vyras. Tada ji su kaimyne nuėjo apžiūrėti apgadinimus, apgadinimai buvo pakankamai dideli, ratas pažeistas ir galas įbrauktas. Kaimynė nurodė, kur tas vyras gyvena, todėl ji tą pačią dieną buvo nuėjus ir jo nerado. Ji laukė gal tas žmogus jos ieškos, tačiau nesulaukusi kreipėsi į policiją. Jokio lapelio už jos automobilio tikrai nebuvo užkišta. Žala jai neatlyginta.
Liudytoja V. R. parodė, kad įvykio dieną ji nešė šiukšles ir matė, kad jos kaimynas A. P. parkuojasi aikštelėje. Galvojo, kad parkuosis atbulas, bet paskui padarė lanką ir tiesiai įvažiavo į Seat mašiną, ta mašina net pakilo. Tada ji priėjo, pasakė, kad jis įvažiavo į kitą mašiną. Iš pradžių A. P. sakė kad neįvažiavo, bet paskui suprato, kad įvažiavo ir pasakė, kad žino į kieno mašiną įvažiavo ir pats susiras tą žmogų bei su juo susitars. Prie mašinos jis nebuvo, tuoj pat nuėjo. Kitą dieną po įvykio ji pranešė savininkei, kad į jos automobilį įvažiavo.
Liudytojas A. S. parodė, kad A. P. pažįsta apie 17 metų. Jis vairuoja automobilį jau ilgai. Rugsėjo 30 d. buvo su juo susitikęs, atvažiavo pas jį ir rado jį sėdintį mašinoje. A. P. pasakė, kad nubrozdino mašiną ir jau 2 val. laukia savininko. Matė, kaip jis parašė raštelį ir paskui padėjo ant mašinos.
Liudytojas V. M. parodė, kad yra Kauno AVPK eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis. Šioje byloje jis gavo medžiagą, kurią turėjo ištirti, apklausė liudytojus, nukentėjusiąją, įtariamąjį. Pagal visus liudininkų paaiškinimus, pagal schemą, pagal fotonuotraukas ir priėmė sprendimą. KET numato, jei nėra nukentėjusiojo asmens, privalo išsikviesti policiją ir užregistruoti eismo įvykį. Jei nukentėjęs asmuo yra, tada reikia deklaraciją užpildyti. A. P. pagal liudytojos V. R. paaiškinimą, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
A. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (3 b.l.), fotonuotraukomis (4-7 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio tarnybiniu pranešimu (8 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu (9 b.l.), D. T. paaiškinimu (10 b.l.), A. P. paaiškinimu (11 b.l.), V. R. paaiškinimu (12 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (18 b.l.).
Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad A. P. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. 11 val. 00 min. Kaune, Ukmergės g. 8, A. P., vairuodamas automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė kitą stovintį automobilį, t.y. padarė eismo įvykį. Apie šį eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vertinant situaciją formaliai, tokie A. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus.
Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad palikęs savo automobilį pastatė šalia apgadintojo ir nuskubėjo namo, kadangi reikėjo tuo metu susileisti vaistus, o po to jis grįžo prie savojo ir apgadinto automobilio ir apie 3 valandas laukė nukentėjusio automobilio vairuotojo. Nesulaukęs parašė raštelį, kadangi ieškoti po butus automobilio savininko jam fiziškai būtų buvę per sunku. Šios jo nurodytos aplinkybės sutampa su jo rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (11 b.l.). Šias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S., kuris paaiškino, jog įvykio dieną atvažiavęs pas A. P. rado jį sėdintį automobilyje ir laukiantį apgadinto automobilio savininko, jis taip pat matė, kaip A. P. parašė raštelį, kurį paskui padėjo ant mašinos.
Įvertinus teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. bei liudytojo A. S. parodymus, taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įvykio aplinkybes bei asmens elgesį po eismo įvykio, t.y. į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo susileidęs vaistus grįžo į įvykio vietą, 3 val. laukė apgadinto automobilio savininko, jo nesulaukęs paliko raštelį ant automobilio, taip pat atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens garbų amžių, darytina išvada, jog eismo įvykį sukėlęs A. P. nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajai, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, nuoširdžiai gailėjosi, t.y. asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, o neteisingai įvertindamas susidariusią situaciją ir sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Nenustačius A. P. veiksmuose tyčios, nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. P. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. P. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir dėl jo gailisi, teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 1 p., 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. A. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.