- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-1236-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11473-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- L. S., M. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB Šiaulių banko
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1236-538/2013
Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-11473-2012-2)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. birželio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų L. S. ir M. S. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovams L. S. ir M. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamos vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, uzufrukto nustatymo, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kt., atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei K. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamos vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys UAB Šiaulių banko lizingas, UAB MCB Finance, institucija duodanti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) nutraukti 2005-07-30 tarp ieškovės ir atsakovo L. S. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – S.; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10000,00 Lt neturtinės žalos; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 750,00 Lt kiekvienam vaikui kasmėnesinių periodinių išmokų, mokant išlaikymą nuo 2012-06-01 iki vaikų pilnametystės 2025-02-16; 5) pripažinti 2012-09-25 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį tarp L. S. ir M. S. negaliojančiu ir taikyti restituciją; 6) atidalyti atsakovui M. S. priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį L. S., išmokant M. S. 106500,00 Lt kompensaciją, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovui L. S.; 7) atidalyti atsakovui L. S. priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį M. S. išmokant L. S. 66000,00 Lt kompensaciją, o butą priteisti natūra atsakovui M. S.; 8) priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra L. S., nustatyti nepilnamečiams vaikams uzufruktą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės; 9) nustatyti atsakovui priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies priverstinę hipoteką; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui M. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovams M. S. bei L. S. nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra tikimybė, jog atsakovai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti. Dėl to ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Perleidus žemės sklypą tretiesiems asmenims, jie būtų laikomi sąžiningais įgijėjais, iš kurių pagal CK 4.96 str. 2 d. negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Atsakovo M. S. turtinė padėtis nėra žinoma, tikėtina, kad kompensacijos L. S. išmokėjimas, negalint taikyti restitucijos natūra, būtų apsunkintas. Perleidus butus ar kitaip apsunkinus šį turtą, atidalijimas taptų neįmanomas, o negalint patenkinti reikalavimo dėl butų dalių atidalijimo, nebegalėtų būti patenkinamas ir reikalavimas dėl uzufrukto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatymo. Byla kilusi iš šeimos teisinių santykių, o ieškovės reikalavimai, kurių užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra susiję su prioritetiniais vaikų interesais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-22 nutartimi ieškovės K. S. prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui M. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovams M. S. ir L. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą esantį, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovai būdami turto savininkai gali jį parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenimis, o turtą perleidus tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinus, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjama šeimos byla, ieškovės reikalavimai, kurių užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra susiję su vaikų interesais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo M. S. turtui, taikytas 2013 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, bei netenkinti ieškovės K. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. S. turtui. Nurodo, kad ieškovės pradinis ieškinys byloje yra priimtas 2012 m. spalio 4 d., t. y. byla yra nagrinėjama jau pakankamai ilgą laiką ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį jis nesiėmė ir nemanė imtis bet kokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į nekilnojamo turto perleidimą, todėl ieškovės teiginiai nepagrįsti. Teismui taip pat pateikti duomenys apie atsakovo M. S. turtinę padėtį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas M. S. mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atskiruoju skundu atsakovas L. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 metų balandžio 22 dienos nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į šio ieškinio reikalavimo kitų esmę: prašoma panaikinti dovanojimo sandorį, žemės sklypą grąžinti atsakovui, kad jis galėtų jį parduoti ir mokėti ieškovei tam tikrą pinigų sumą. Akivaizdu, kad teismas negali įpareigoti atsakovo parduoti žemės sklypą, todėl tiek pats reikalavimas panaikinti dovanojimo sandorį, tiek taikyti šio žemės sklypo atžvilgiu areštą yra nelogiškas. Teismas taip pat nesvarstė, kiek yra pagrįstas pats ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti šį turtą. Akivaizdu, kad tokiais prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė tik siekia apsunkinti atsakovo padėtį, suvaržyti jo turtines teises, kad registro duomenys teiktų informacija tretiesiems asmenims apie jo turtui taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą ir tai įtakotų atsakovui sprendžiant su bankais ar lizingo bendrovėmis turtinius klausimus. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas ketina jam priklausantį turtą perleisti kitiems asmenims ar jį iššvaistyti, kad būtų teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad būtent šeimos bylų nagrinėjimo specifika ir lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir būtinumą, siekiant apsaugoti ne ieškovės (L. S. nuomone), o šalių nepilnamečių vaikų turtinius interesus, kurie savo interesus gina per savo įstatyminį atstovą - ieškovę K. S.. Atsakovas L. S. 2012-09-25 padovanojo savo broliui M. S. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Šis sandoris buvo sudarytas kelios dienos iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo. Ši aplinkybė aiškiai rodo, kad atsakovas L. S., jau nevesdamas su ieškove K. S. bendro ūkio ir žinodamas apie netrukus prasidėsiantį skyrybų procesą, sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį ir procesiniuose dokumentuose nepagrįstai teigia, jog dėl prastos turtinės ir finansinės padėties negalės teikti vaikams prašomą priteisti išlaikymą. Be to, šalių vaikai yra kreditoriai atsakovo atžvilgiu išlaikymo prievolėje, o atsakovas L. S. yra vaikų atžvilgiu skolininkas. Taigi, atsakovas veikdamas savo nepilnamečių vaikų interesais, neprivalėjo sudaryti finansine prasme nenaudingo sandorio ir tai iš esmės lėmė pablogėjusią atsakovo L. S. turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės K. S. patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti pagrįstomis ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovai, būdami nekilnojamojo turto savininkai, gali nurodytą nekilnojamąjį turtą parduoti ar kitaip perleisti. Taip pat nurodė, kad M. S. pritarimas priimti dovanojamą nekilnojamąjį daiktą aiškiai įrodo, jog tarp brolių, kurie ne vienerius metus dirba kartu vienoje ir toje pačioje notarinėje kontoroje, yra susiklostę pakankamai geri santykiai, kad būtų galima manipuliuoti jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. parduoti, dovanoti ar kokia kita nekilnojamojo turto perleidimo forma perleisti jį. Šias aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningumo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie įrodo, jog 2013-04-02 VĮ „Registrų centras“ atsakovai L. S. ir M. S. įregistravo 2013-03-28 sutartis dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), bei šios sutartys taip pat iš esmės pažeidžia ieškovės K. S. ir atsakovo L. S. nepilnamečių vaikų neturtinio pobūdžio interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininko finansines galimybes, teismas vadovaujasi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Atmestinas apeliantų argumentas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, taip pat kad ieškinys nepagrįstas. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ieškinio iš esmės, t. y. nevertina, ar ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį, o tik taiko laikinąsias apsaugos priemones pareikšto ieškinio ribose. Reikalavimo dydžio pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šiuo atveju ginčas yra dėl konkretaus turto, todėl siekiant išlaikyti esamą padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad atsakovai teigia, kad neketina parduoti ginčo turto, todėl šiuo atveju, nebus pažeistos jų teisės apribojus turto disponavimo teisę, kadangi naudotis bei valgyti minėtą turtą, atsakovai gali.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Išaiškintina apeliantams, kad savo teises ir teisėtus interesus galima ginti bet kurioje proceso stadijoje prašant teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikiant alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (CPK 146, 147, 148 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.