Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjos J. Z., R. Š., M. J., R. K. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2D-7473-(19.2) ir 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 2D-9611-(19.2) (toliau – ir sprendimai) bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundus.

2. Pareiškėjos nurodė, kad yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – ir Namas), butų savininkės. Šiame Name yra penki butai, o pirmame Namo aukšte yra parduotuvės patalpos, nuosavybės teise priklausančios A. M. Pastatas yra kultūros paveldo teritorijoje, Šiaulių senojo miesto vietoje. Minėto Namo pirmo aukšto patalpose A. M. atlieka remonto darbus. Pareiškėjų turimais duomenimis, patalpa dalijama į dvi atskiras tarpusavyje nesusisiekiančias patalpas, kurių viena šiuo metu turi du atskirus įėjimus bei sanitarinį mazgą, joje ketinama įrengti kavinę, o kita patalpa, naujai formuojama, neturi nei durų, nei sanitarinio mazgo, ją numatoma naudoti pagal paskirtį, t. y. kaip parduotuvę. Pareiškėjų vertinimu, galimai yra griaunamos pastato laikančios konstrukcijos ir sienos. Pastato pirmo aukšto išorinė laikanti siena iš kiemo pusės yra įskilusi, matosi skylės, jos atsirado dėl neteisėtai atliekamų statybos darbų. Naujai formuojamoje patalpoje iš vidaus pusės į kiemą galimai yra iškirsta dalis laikančios sienos, kad galima būtų įrengti naują įėjimą iš kiemo, o iš gatvės pusės, t. y. pastato fasadinės pusės, vietoje lango, galimai rengiamos durys su tikslu patekti į naujai formuojamą patalpą, šioje patalpoje įrengiamas sanitarinis mazgas, kurį ketinama prijungti prie Namo bendro naudojimo kanalizacijos ir vandentiekio. Ginčo pastatas yra Šiaulių miesto kultūros paveldo teritorijoje, todėl keičiant pastato išvaizdą, vietoje lango įrengiant duris, yra reikalingas projektas.

3. Pareiškėjos kreipėsi į Departamentą su 2018 m. gegužės 23 d. prašymu patikrinti, ar minėtose patalpose teisėtai atliekami statybos darbai. Departamentas 2018 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. 20-7473-(19.20), kuriame nurodė, jog atlikus patalpų patikrinimą, nustatyta, jog atliekamas paprastasis patalpų remontas, todėl statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 d. prašymą, 2018 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-9611-(19.2), kuriame nurodė, kad buvo atliktas patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas, nustatyta, kad prekybos paskirties patalpoje 6-3 išlaužta dalis betoninių grindų, pakeistas jose buvęs 50 mm vidaus diametro nuotekų vamzdis į 100 mm vidaus diametro nuotekų vamzdį, prijungiant jį prie esamo nuotekų vamzdžio, esančio patalpoje 6-2. Departamentas sprendime nurodė, kad patalpų savininkas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame pažymėjo, jog keisti patalpų paskirties neplanuoja, pertvaros iš gipso–kartono plokščių pastatytos nuomininko pageidavimu, kurias, pasikeitus nuomininkui, bus galima išardyti, angos buvusių durų vietoje nekirto, o tik nuėmė buvusią durų angos nišą dengusią gipso–kartono plokštę, apšiltino nišą ir vėl angą užtaisė gipso–kartono plokšte. Departamentas sprendime konstatavo, kad atlikti darbai priskiriami paprastajam remontui, kuriam atlikti statybos leidimas nėra privalomas, statybos darbai atliekami teisėtai.

4. Pareiškėjos, nesutikdamos su minėtu sprendimu, teigė, kad patalpų kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie neva laikinai uždengtą durų angą, priešingai – toje vietoje, kur patalpų savininkas atliko ardymo darbus, nurodyta – laikanti siena. Pareiškėjos manė, kad Departamento pareigūnai netinkamai vertino atliekamos statybos darbus, dėl ko priėmė nepagrįstus sprendimus. Įsitikinusios, kad minėtose patalpose yra atliekamas ne paprastasis, o kapitalinis remontas, todėl pagal galiojančias statybą reglamentuojančias teisės normas laikančių konstrukcijų bei sienų griovimui, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimui prie bendros vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, pastato fasadinėje pusėje vietoje lango, įrengiant duris ir tuo pakeičiant paskirtį, pakeičiant pastato išvaizdą, yra reikalingas projektas bei statybą leidžiantis dokumentas. Visos laikančios konstrukcijos ir sienos priklauso Namo butų bei kitų patalpų namo bendrasavininkams, todėl bet kokie darbai, susiję su laikančių konstrukcijų ardymu, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie bendro naudojimo sistemos turi būti derinami su bendrasavininkais ir iš jų gautas sutikimas šiems darbams atlikti. Tačiau tokie dokumentai remontuojamų patalpų savininkui nebuvo išduoti, su bendrasavininkais derinta nebuvo, taigi akivaizdžiai vykdomi savavališkos statybos darbai. Be to, pareiškėjos nurodė, jog ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose nėra nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) jie yra pagrįsti, nenurodyti jokie sprendimų priėmimo motyvai.

Šalies argumentai

6. Departamentas nurodė, kad pareiškėjos 2018 m. gegužės 23 d. prašymu prašė patikrinti ir įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai atliekami Namo pirmojo aukšto patalpų statybos darbai, atsižvelgiant į tai, kad, pareiškėjų nuomone, keičiama patalpų paskirtis, ketinama įrengti oro vėdinimo sistemą bei dar vienas lauko duris. Departamentas, atsakydamas į minėtą pareiškėjų prašymą, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2D-7473-(19.2) atsakė, kad atlikus patikrinimą, buvo 2018 m. gegužės 25 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. PAK-1232-(19.31), nustatyta, kad patalpose vykdomi paprastojo remonto darbai, kuriais keičiamas patalpų išplanavimas, o pastato išvaizda bei patalpų paskirtis nekeičiama. Atliekant 2018 m. birželio 29 d. papildomą patikrinimą pagal pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 d. prašymą, Departamento specialistas 2018 m. liepos 4 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-965-(19.2). Visos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo nurodytos Departamento 2018 m. liepos 12 d. sprendime Nr. 2D-9611-(19.2). Pareiškėjoms buvo išaiškinta, kad aplinkybės, nustatytos 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu ir fiksuotos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, pasitvirtino. Buvo išaiškinta, kokie teisės aktai reglamentuoja tokius statybos darbus ir kokios teisės aktų nuostatos turi būti taikomos, nustatytos ir išaiškintos visos aplinkybės, atliktos visos reikalingos procedūros. Pareiškėjų prašymai ištirti objektyviai, pilnai ir išsamiai, o atlikus papildomą patikrinimą buvo nustatytos tos pačios aplinkybės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus. Pareiškėjos, nesutikdamos su ginčijamais sprendimais, pateikė tik savo subjektyvų vertinimą, tačiau nenurodė nei vieno sprendimų panaikinimo pagrindo.

Šalies argumentai

8. M. B. nurodė, kad atsakovas aplaidžiai ištyrė pareiškėjų prašymą, atlikęs patikrinimus, netinkamai vertino arba visai nevertino kai kurių atliekamų remonto darbų, padarė neteisingą išvadą, kad A. M. atlieka paprastojo remonto darbus, kurių atlikimui leidimai nėra privalomi. M. B. paaiškino, kad A. M. pakeitė Namo fasado iš (duomenys neskelbtini) g. pusės išvaizdą, t. y. pakeitė fasado elementus, vietoje lango, išėmęs stiklą, iš medžio drožlių plokštės įrengė duris, pro kurias buvo galimas vienintelis įėjimas į perplanuotas patalpas. Šie statybos darbai, atlikti neturint leidimo, turi būti vertinami kaip savavališka statyba. Tačiau atsakovas ginčijamuose sprendimuose apie šiuos statybos darbus visiškai nepasisakė. Atsakovas pripažino, kad fasadinėje sienoje iš kiemo pusės, patalpų viduje, atverta buvusi durų anga. Buvo išardyta laikančioji konstrukcija, tačiau neišsiaiškino, ar atlikus minėtus darbus, nesusilpnėjo laikančioji konstrukcija, nematavo nišos gylio, neatliko kitų matavimų. Atsakovas vadovavosi tiktai patalpų savininko A. M. paaiškinimu, kad angos buvusių durų vietoje nekirto, tiktai nuėmė buvusią durų angos nišą dengusią gipso–kartono plokštę, apšiltino nišą ir vėl angą užtaisė gipso–kartono plokšte. Patalpos kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie laikinai uždengtą durų angą, priešingai – nurodyta, kad tai laikanti siena, ir pagal projektą buvusios durys buvo užmūrytos. Laikančios sienos atstatymas negali būti vertinamas kaip tinkamas, nes gipso–kartono plokštės pagal savo charakteristikas negali atlikti laikančios sienos funkcijos.

9. M. B. pažymėjo, kad 2018 m. liepos 4 d. patikrinimo akte atsakovas nurodė, jog minėtiems darbams atlikti A. M. neturėjo rašytinio bendrasavininkų sutikimo, šį pažeidimą vertino kaip mažareikšmį, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo šiuos darbus vertino kaip kapitalinį remontą, ir, jo nuomone, šiems darbams atlikti buvo reikalingas projektas ir leidimas. Atsakovas patikrinimo akte ir 2018 m. liepos 12 d. sprendime konstatavo, jog patalpoje 6-3 išlaužta dalis betoninių grindų, pakeistas buvęs 50 mm vidaus diametro nuotekų vamzdis į 100 mm vidaus diametro nuotekų vamzdį, prijungiant jį prie esamo bendro nuotekų vamzdžio patalpoje 6-2, tačiau nevertino, ar šiems darbams nereikėjo projekto bei leidimo, bendraturčių sutikimo, ar prieš atliekant šiuos remonto darbus nereikėjo atlikti derinimo veiksmų su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Šiaulių vandenys“.

25. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus bei aplinkybes, dėl kurių jokių įrodymų nebuvo pateikta, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas ne tik nesiaiškino ir netyrė, kokias savo pažeistas teises siekė apginti M. T bei J. Z (pirmojo skundo apimtyje), kurios net nesikreipė į Inspekciją dėl administracinės procedūros pradėjimo, bet nesiaiškino ir to, kokias teisines pasekmes skundžiami sprendimai sukelia kitiems pareiškėjams.

25.2. Iš teismo priimto sprendimo turinio matyti, kad teismas niekaip nevertino ir neatsižvelgė į teismo posėdyje apklausto liudytojo A. P. parodymus, nors jis nurodė esmines aplinkybes apie atlikto patikrinimo eigą bei paaiškino apie tyrimą tų aplinkybių, kurias teismas savo sprendime nurodė kaip visiškai netirtas.

25.3. Teismas savo sprendime neatribojo aplinkybių, kad buvo atlikti du skundų patikrinimai, kuriuos skyrė tam tikras laiko tarpas bei patikrinimų metu nustatytų atliktų statybos darbų apimtis, nedetalizavo, dėl kokių aplinkybių, teismo manymu, turi būti naikinamas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 2D-7473-(19.2), o dėl kokių aplinkybių turi būti naikinamas 2018 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 2D-9611-(19.2), kokie teisės aktai ar procedūros galėjo būti pažeistos tiriant pirmąjį pareiškėjų skundą ir kokie – antrąjį. Kadangi nebuvo fiksuota, kad būtų pertvarkomos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, o nuotekų sistemų pertvarkymui nurodytuose teisės aktuose nėra reikalavimo turėti statybą leidžiantį dokumentą, ką savo paaiškinimuose nurodė liudytojai A. P. ir L. M., bei šios aplinkybės buvo fiksuotos patikrinimo metu, lieka neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad Departamentas 2018 m. liepos 12 d. rašte Nr. 2D-9611-(19.2) nevertino, ar reikalingas šiems darbams statybą leidžiantis dokumentas, ar laikytasi kitų reikalavimų.

25.4. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta, jog patalpos sienoje (į kiemo pusę) pakeitus vieną gipso kartono plokštę kita, būtų susilpninta ar sustiprinta laikančioji konstrukcija. Be to, net jei ir būtų nustatyta kapitalinio remonto požymių, statybą leidžiantis dokumentas privalomas tik tuo atveju, jei keičiama pastato išvaizda (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 4 p.; STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3.1 p.). Kadastrinių matavimų byloje nėra fiksuotas užtaisytos angos medžiagiškumas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad anga buvo užmūryta, o ne užtaisyta kitu būdu. Patikrinimo metu kaip tik buvo fiksuotos kitokios aplinkybės – buvo akivaizdžiai matoma buvusių durų vieta (pateiktos spalvotos nuotraukos į bylą), išlikusi ankstesnių durų sąrama ir tik iš kiemo pusės buvusi durų anga užmūryta. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte nurodyta, jog iš rėmų išimtas lango stiklo paketas, t. y. lango rėmas paliktas, o išimtas tik stiklas, ką vėliau patvirtino liudytojas L. M. Tai, kad atsiradusi kiaurymė lange buvo pridengta medžio drožlių plokšte, kuri neturi durims būdingų privalomų elementų (rankenos, spynos, užrakto, vyrių), nėra pagrindas priimti sprendimą, kad vienas fasado elementas buvo pakeistas kitu fasado elementu. Laikinas angų uždengimas saugos ar kitais tikslais negali būti vertinamas kaip naujo elemento sumontavimas ir fasado išvaizdos keitimas. Departamentui teikiant skundžiamus raštus, fasado lango elementas dar nebuvo pakeistas fasado durų elementu.