Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam E. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenamoji ir deklaruota vietos (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) neteistas,

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011-03-11 apie 17.00 val., būdamas prie pėsčiųjų tilto, (duomenys neskelbtini)., pastebėjo apsvaigusį nuo alkoholio E. M., kuris prieš tai jo pažįstamą I. N. pavadino necenzūriniu žodžiu, priėjo prie E. M. ir liepė atsiprašyti, šiam nepaklusus, tyčia koja spyrė į šoną ir ranka sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, t.y. panaudojo fizinį smurtą tuo jam atėmė galimybę priešintis, paskui gulinčiam du kartus tyčia spyrė į šoną ir apieškojęs E. M. drabužius iš galinės kelnių kišenės pagrobė 500 litų, tokiu būdu Z. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Z. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, 2011-03-11, dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis, J. S., A. V., S. D. atėjo į Vievio autobusų stotį, susitikti su draugais, o paskui vykti namo. Matė, kad iš autobusų stoties išeina girtas vyriškis, o su juo A. P.. Autobusų stotyje buvo seserys Irina ir J. N. bei P. K.. Būnant stotyje merginos bei P. K. papasakojo, kad į stotį buvo užėjęs vyriškis, kuris būdamas girtas vieną iš merginų vadino negražiais žodžiais. Su P. K. nutarė nueiti pas A. P. ir pasikalbėti su vyriškiu, kad šis atsiprašytų merginų. Nuėjus, duris atidarė girtas A. P. tėvas ir juos išvarė, taip su vyriškiu nepasikalbėję grįžo į stotį. A. V. ar S. D. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nes jie pilnamečiai ir nupirko alaus. Perėjus tiltą, prie betoninio atitvaro kampo stovėjo tas pats girtas vyriškis, kuris kalbėjo telefonu ir žiūrėjo į juos. Atstumas nuo jų iki vyriškio buvo apie 20-30 metrų. Tuo metu prie jų kompanijos prisijungė M. K.. Su P. K. jis nutarė prieiti prie vyriškio ir pasakyti, kad atsiprašytų merginų. Kai priėjo, jis už vienos rankovės, o P. K. už kitos rankovės paėmę bandė vesti vyrą link merginų, tačiau šis nenorėjo eiti ir ranka trenkė P. K. į veido sritį. P. K. ranka sudavė atgal. Vyriškis susvyravo, jis tuo pasinaudojo ir patraukė rankomis vyrą ir šis parkrito ant žemės. Tuo metu dar matė, kad vyras turi rankose mobilaus ryšio telefoną, sidabrinės spalvos, atlenkiamą. Kadangi vyriškis nenorėjo atsiprašyti ir trenkė P. K., jis gulinčiam vyriškiui koja spyrė du kartus į šoną, P. K. vyrui nespyrė. Prie gulinčio vyro pribėgo M. K., J. S., kurie po du kartus vyriškiui spyrė į šoną, buvo pribėgęs A. V., tačiau ar šis spyrė, nematė. S. D. su merginomis stovėjo kiek toliau. M. K., J. S. ir A. V. nuėjo toliau, o jis su P. K. pakelė vyriškį, ar buvo telefonas, nekreipė dėmesio. Sumušimo žymių bei kraujo nematė. Vyrą privedė prie merginų, šis atsiprašė. Tuomet vieni pradėjo eiti link „Akmenų muziejaus“, kiti link „Maximos“. Jis, J. S. ir A. V. nuo vyriškio nuėjo apie 10 metrų, atsisukęs pastebėjo vyrą atsirėmusį į betoninį atitvarą. Tuomet priėjo prie vyriškio, apžiūrėjo priekyje esančias kelnių kišenes, paskui gale, ir vienoje iš jų rado 15 litų, kuriuos pasiėmė ir nuėjo link „Akmenų muziejaus“. Eidamas pasisakė, kad iš kišenės ištraukė 15 litų, tai galėjo girdėti J. S., A. V., S. D.. „Akmenų“ muziejuje pradėjo gerti nupirktą alų, vėliau atėjo P. K. su merginomis. Išėjus iš „Akmenų“ muziejaus sustojo policijos automobilis, į kurį įsodino J. S.. 15 litų išleido alui. Jokio mobilaus telefono neėmė, jis galėjo likti iškritęs įvykio vietoje, pagrobė tik 15 litų, dėl to gailisi. Kaltas prisipažįsta iš dalies, kadangi nukentėjusysis nukrito ne dėl jo suduotų smūgių į šoną ir į veidą, o jį patraukė rankomis ir šis parkrito ant žemės, taip pat nukentėjusį apieškojo tuomet, kai jis jau stovėjo, o ne gulintį ir pagrobė ne 500 litų kaip nurodyto nukentėjusysis, o tik 15 litų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. M. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-03-11 nuo pat ryto vartojo alkoholį. Dienos metu buvo užėjęs į Vievio autobusų stotį, čia turėjo žodinį konfliktą, kurio metu vieną iš merginų pavadino necenzūriniu žodžiu. Apie 17.00 val. išėjo iš A. P. namų, į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti cigarečių, rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną Nokia- 150 litų vertės, galinėje kelnių kišenėje 500 litų kupiūromis po 50 litų ir po 100 litų.. Priėjus prie pėsčiųjų tilto, pastebėjo stovinčias tas pačias dvi merginas ir keturis vaikinus, visi jauno amžiaus. Vienas iš jų, buvęs autobusų stotyje, jam liepė atsiprašyti jo draugės, klauptis ant kelių. Prašymo neįvykdė. Tada šis jaunuolis sudavė 2 smūgius kumščiu į veidą, jis sudavė atgal, priėjęs antrasis, kurio veido bruožų neįsidėmėjo koja spyrė į dešinį šoną ir kumščių sudavė į veidą dėl ko parkrito ant žemės. Telefono jau nebeturėjo, kažkur nukrito. Link savęs jis pastebėjo ateinančius dar 2 jaunuolius, todėl rankomis užsidengė veidą. Buvo suduoti kojomis 3 spyriai į veidą ir du spyriai į šoną. Paskui trys jaunuoliai nuėjo, o likęs ketvirtasis gal būt iš kelnių galinės kišenės ištraukė 500 litų ir nuėjo link savo kompanijos. Ar tikrai kaltinamasis ištraukė pinigus jis dabar pasakyti negali – nėra dėl to tikras, galėjo būti, kad pinigus jis pametė, kadangi buvo neblaivus ir visų įvykio aplinkybių tiksliai nebeprisimena. Pasikėlus įvykio vietoje telefono nepastebėjo. Nuėjus pas A. P. jai pasakė, kad buvo pagrobti pinigai ir telefonas. Atvykus policijos pareigūnams buvo nuvykę į įvykio vietą, kur rado savo mobilaus telefono akumuliatorių. Kaltinamasis atsiprašė dėl įvykdyto nusikaltimo ir jis jam atleido.

Liudytoja A. P. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-03-10 į namus atvyko draugas E. M., kuris liko nakvoti. Kitą dieną E. M. vartojo alkoholį, apie 16.00 val. ėjo į parduotuvę nupirkti cigarečių. Ji nematė, kad E. M. turi vienoje kupiūroje 500 litų ir apskritai kiek jis turėjo pinigų, nežino. Nuėjus į parduotuvę matė, kad E. M. pirkdamas cigaretes padavė 50 litų vienoje kupiūroje. Išėjus iš parduotuvės sakė, kad važiuoja namo, todėl ji nuėjo namo. Po 10 minučių pradėjo skambinėti E. M., kuris prašė ateiti į autobusų stotį ir sakė grįš namo. Stotyje matė dvi jauno amžiaus merginas ir jaunuolį. Jokio konflikto nematė. Pusvalandžio bėgyje, kai jau E. M. miegojo, pasibeldė į duris. Per langą pamatė merginą, kuri buvo stotyje, du vaikinus, iš kurių vienas iš jų taip pat buvo autobusų stotyje. Jos tėvas, būdamas girtas, atidarė duris ir kompaniją išvarė. Atsibudo E. M., klausinėjo kas vaikšto, papasakojo, jog autobusų stotyje buvo konfliktas, kurio metu merginą pavadino necenzūriniu žodžiu. Paskui jis nieko nesakęs išėjo. Maždaug po 5 minučių paskambino E. M., bet nieko nekalbėjo, girdėjo jaunuolio balsą, kuris liepė klauptis ir atsiprašyti, po ko telefonas išsijungė. Į namus E. M. grįžo po 10 minučių nubrozdintu veidu ir ranka. Egidijus pasakė, kad pagrobė telefoną ir pinigus.

Liudytoja I. N. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-03-11 su seserimi Julija buvo Vievio autobusų stotyje, atėjo P. K., vėliau užėjo girtas vyriškis, kuris prisistatė Egidijumi. Su juo buvo konfliktas, kurio metu jos seserį pavadino necenzūriniu žodžiu ir Egidijus su drauge išėjo. Po kurio laiko atėjo į autobusų stotį Z. G., S. D., A. V., J. S.. P. K. draugams papasakojo apie incidentą. Paskui nutarė eiti į „Akmenų“ muziejų, kad nesėdėti autobusų stotelėje. Einant prie parduotuvės „Maxima“, prisijungė M. K.. Apie 8 metrų atstumu pastebėjo stovintį prie betoninio atitvaro Egidijų. Link jo nuėjo Z. G., paskui M. K., ką jie ten veikė nematė, nes vaizdą užstojo medžiai ir krūmai, paskui nuėjo P. K.. Sesuo stovėjo užsisukusi ir kalbėjo mobiliuoju telefonu. Paskui pasirodė M. K., kuris su seserimi nubėgo link autobusų stotelės, o ji A. V. ir S. D. ėjo link „Akmenų“ muziejaus. A. V. pasakė, kad nenori patekti į nemalonią situaciją. Nueinant atsigrįžo ir pastebėjo, kad prie Egidijaus vėl artėja Z. G.. A. V. liepė jai eiti. Kas ten vyko nematė. Paskui susirašius žinute su seserimi pasakė, kad yra prie „Akmenų“ muziejaus ir ji su M. K. atėjo. Maždaug 20 minučių atėjo Z. G., P. K. ir J. S.. Kadangi reikėjo važiuoti namo ji su seserimi, Z. G. ir P. K. ėjo link autobusų stotelės, o kiti buvo gerokai atsilikę. Atsisukusi matė, kad prie draugų buvo sustojęs policijos automobilis. Apie tai, kad pas Egidijų kas nors iš draugų pagrobtų telefoną, pinigus, jai nieko nėra žinoma, niekas nesigyrė.

Liudytoja J. N. teisminio tyrimo metu parodė, kad 20-03-11 su seserimi Irina buvo Vievio autobusų stotyje, atėjo P. K., vėliau užėjo girtas vyriškis, kuris prisistatė Egidijumi. Su juo buvo konfliktas, kurio metu seserį pavadino necenzūriniu žodžiu ir su drauge išėjo. Po kurio laiko atėjo į autobusų stotį Z. G., S. D., A. V., J. S.. P. K. draugams papasakojo apie incidentą. Paskui nutarė eiti į „Akmenų muziejų“. Z. G. pastebėjo prie betoninio atitvaro stovintį Egidijų, link kurio nubėgo. Kadangi jai paskambino, ji nusisuko į kitą pusę ir kas ką veikė, nematė. Kalbėjosi ilgokai, kai atsisuko matė gulintį vyriškį, prie jo buvo Z. G., P. K., J. S., kurie kojomis sudavė vyriškiui. Nuo vyriškio apie 12 metrų atstumu stovėjo A. V. ir S. D.. Pastebėjo ateinantį M. K., kuris paklausė kur draugai, atsakiusi kur, toliau nusisukusi kalbėjo telefonu. Kadangi pamatė bėgant M. K., pradėjo bėgti ir ji. Apie tai kas galėjo pagrobti telefoną ir pinigus, nieko nežino.

L. P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė , kad 2011-03-11 su Irina ir J. N. buvo Vievio autobusų stotyje. Apie 14.00 val. į stotį užėjo girtas vyriškis, kuris Iriną pavadino necenzūriniu žodžiu. Paskui atėjo A. P., kuri vyriškį išsivedė. Dar vėliau į stotį atėjo Z. G., J. S., S. D., A. V., kuriems jis papasakojo apie incidentą. Z. G. pasiūlė nueiti pas A. P. namo, kad vyriškis atsiprašytų. Jis su Z. G. nuėjo, tačiau buvo išvaryti ir sugrįžo į autobusų stotį. Kompanija nutarė eiti pasivaikščioti. Priėjus prie parduotuvės „Maxima“ perėjo per pėsčiųjų tiltą į kitą kelio pusę. Čia prie betoninio atitvaro pastebėjo stovintį tą patį girtą vyriškį, kuris kalbėjo telefonu. Link vyriškio nuėjo Z. G., atrodo su J. S., tikslu liepti atsiprašyti. Matė kaip Z. G. bandė tempti vyrą, tačiau šis nesileido, todėl vyriškį pargriovė ir spardė kojomis. Paskui vyrą pakelė ir vedė. Vyriškis nieko nesakęs jam trenkė kumščiu į veidą, todėl jis sudavė atgal ar tai pastūmė ir pasišalino. Vėliau Z. G. pasisakė, kad iš vyriškio pagrobė 15 litų, juos ištraukė iš kišenės, kokiu momentu pagrobė pinigus, jis nežino. Apie telefono dingimo aplinkybės nieko nežino. (b.l. 28-29)

L. S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-03-11 su Z. G., J. S., S. D., A. V. atėjo į Vievio autobusų stotį, kur buvo Irina ir J. N. su P. K.. Visi išėjo pasivaikščioti, prisijungė M. K.. Iš draugų girdėjo pokalbį, kad kažkoks vyriškis I. N. pavadino necenzūriniu žodžiu. Perėjus į kitą pėsčiųjų tilto pusę, prie atitvaro pastebėjo kalbantį telefonu vyriškį. Z. G. pasakė, kad tai tas pats vyriškis. Link jo nuėjo Z. G., o paskui P. K., J. S., M. K., matė kaip vyrą mušė, tuomet jis pasišalino. Po kiek laiko vėl susitiko, suprato, kad viskas įvyko dėl to, kad merginą pavadino necenzūriniu žodžiu. Apie tai, kad pagrobti pinigai ir telefonas, jis nieko nežino. (b.l. 31-32)

Liudytojas J. S. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-03-11, jis, Z. G., P. K., S. D., A. V. ir seserys Irina bei J. N. buvo autobusų stotyje. Visi nutarė nueiti į „Akmenų“ muziejų. Einant dar sutiko M. K.. Pėsčiųjų tilto gale, prie betoninio atitvaro kampo pastebėjo stovintį girtą vyriškį, kuris vieną iš merginų buvo pavadinęs necenzūriniu žodžiu. P. K. ir Z. G. nuėjo link vyriškio, sakė, kad jam lieps atsiprašyti. Matė, kad vyriškis mosavo rankomis ir sudavė P. K.. Iš pradžių vyriškį pastūmė P. K., paskui Z. G., vėliau nuėjo S. D., kuris sudavė kelis smūgius, tuomet nuėjo jis ir taip pat liepė vyriškiui atsiprašyti. Kas galėjo pagrobti vyriškio telefoną jis nežino. Jis matė kaip Z. G. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė pinigus, tai buvo metaliniai pinigai apie 15-18 litų, kadangi tuos pinigus Z. G. suskaičiavo jo akivaizdoje.

L. M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-03-11 jam draugai parašė žinutę, kad ateitų į „Akmenų“ muziejų. Antroje dienos pusėje susiruošė ir ėjo link pėsčiųjų tilto, paskui į „Akmenų“ muziejų. Jokio konflikto nematė. Kai susitiko su draugais, sužinojo, kad P. K., Z. G. ir J. S. mušė vyriškį, o Z. G. sakė, kad iš kišenės paėmė 15 litų. (b.l. 44-45)

Liudytojas A. V. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-03-11 buvo Vievio autobusų stotyje kartu su Z. G., P. K., S. D., J. S. ir seserimis Irina bei J. N.. Kažkas iš merginų papasakojo apie stotyje buvusį incidentą. Vėliau nutarė eiti pasivaikščioti. Priėjus pėsčiųjų tiltą, prie betoninio atitvaro pastebėjo stovintį girtą vyriškį. Link vyriškio nuėjo Z. G., J. S., kurie sudavė po kelis smūgius į galvos sritį, jis priėjęs koja spyrė į šoną, kadangi šis nenorėjo atsiprašyti merginų. Įvykio vietoje atsirado M. K., kuris kartą įspyrė. Kad vyriškį liestų S. D. ir P. K. nematė. Kadangi vyriškis atsiprašė, nuo šio nuėjo, liko Z. G. ir J. S.. Po kiek laiko susitikus, Z. G. sakė, kad iš vyriškio kišenės pagrobė 15 litų. Kodėl taip pasielgė, nežino, nes nė vienas neturėjo tikslo užvaldyti turtą. Apie vyriškio dingusį telefoną, jam nieko nėra žinoma, telefono apskritai nematė.

Iš 2011-03-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas- vieta prie pėsčiųjų tilto, vedančio per kelią Vilnius- Kaunas, netoli autobuso sustojimo link Kauno. Sniege rastas mobiliojo telefono „Nokia“ akumuliatorius. (b.l. 3-4)

Atliktos akistatos metu tarp įtariamojo Z. G. ir nukentėjusiojo E. M., abu liko prie savo parodymų, tik nukentėjusysis patvirtino, jog pinigai buvo užvaldyti jam gulint ant žemės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Kaip plėšimas kvalifikuojami veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo metu grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų (atskirtų) turtą iš nukentėjusiojo. Tačiau visais atvejais grasinimas, susijęs su reikalavimu perduoti turtą, kaip vagystė negali būti kvalifikuojamas. (LAT nutartis 2007-04-20 Nr.2K-731-2007)

Taigi, šioje byloje kaltinamojo Z. G. kaltė dėl įvykdyto plėšimo yra grindžiama ne tik nukentėjusiojo parodymais bet ir daliniu paties kaltinamojo bei liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros bei kita bylos medžiaga. Teismas vertindamas kaltinamojo parodymus atsižvelgia į tai, kad jis tik iš dalies pripažino savo kaltę – neneigia paties plėšimo įvykdymo fakto, o tik neigia pagrobtų pinigų dydį. Tokiu būdu teismas mano, kad kaltinamojo parodymai dėl bylos aplinkybių t.y. dėl paties plėšimo fakto yra teisingi ir sutampa su kitų įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų parodymais. Taip pat teismas vertina ir paties nukentėjusiojo elgesį kuris buvo pravakuojantis ir sukėlė konfliktinę situaciją būdamas neblaivus ir užgauliodamas liudytoją I. N. dėl ko vėliau kilus konfliktui buvo sumuštas ir apiplėštas.

Dėl nukentėjusiojo pareikšto 500 litų civilinio ieškinio.

Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. LR CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Kaip matyti šioje byloje kaltinamasis Z. G. pripažindamas plėšimo faktą neigia, kad iš nukentėjusiojo pagrobė 500 litų, o nurodo, kad iš kišenės išėmė tik 15 litų. Tokius parodymus jis davė pirmos apklausos metu ir jų laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir liudytojai P. K., J. S., M. K., A. V.. Pats gi nukentėjusysis E. M. pirminiuose parodymuose ir protokole – pareiškime apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą teigė, kad iš jo kelnių kišenės yra ištrauktas mobilus telefonas „Nokia“ ir 500 litų (vienoje kupiūroje). Iš 2011-06-27 Trakų rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje matyti, kad plėšimo būdu iš E. M. buvo pagrobti tik pinigai. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos nėra pagrindo konstatuoti, kad iš nukentėjusiojo E. M. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas Nokia 150 litų vertės. Iš nukentėjusiojo, įtariamojo Z. G. bei liudytojų parodymų matyti, kad telefonas galėjo būti pamestas muštynių metu. Tą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūros metu rasta E. M. telefono akumuliatoriaus baterija. (b.l. 68,69).

Teisminio tyrimo metu nukentėjusysis nepatvirtino fakto, kad būtent kaltinamasis ištraukė pinigus 500 litų sumoje ir nurodė, kad tiksliai negali nurodyti pinigų dingimo fakto, o be to nurodė, kad 500 litų buvo skirtingų kupiūrų – 50 ir 100 litų nominalų vertės. Liudytoja A. P. teisminio tyrimo metu parodė, kad ji nematė, kad nukentėjusysis turėtų 500 litų. Ji matė, kad pas jį buvo smulkesnių pinigų.

Teismas vertindamas bylos aplinkybes kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus mano, kad nėra įrodyta, kad nukentėjusysis turėjo nurodytą 500 litų sumą, todėl ieškinį dėl 500 litų priteisimo tenkina iš dalies t.y. priteisia nukentėjusiajam 15 litų dėl kurių plėšimo prisipažįsta kaltinamasi ir tai patvirtina kiti liudytojai.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad yra pilnai įrodyta, kad 2011-03-11 apie 17.00 val., būdamas prie pėsčiųjų tilto, Kauno gatvėje, Vievio m., Elektrėnų sav., pastebėjo apsvaigusį nuo alkoholio E. M., kuris prieš tai jo pažįstamą I. N. pavadino necenzūriniu žodžiu, priėjo prie E. M. ir liepė atsiprašyti, šiam nepaklusus, tyčia koja spyrė į šoną ir ranka sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, t.y. panaudojo fizinį smurtą tuo jam atėmė galimybę priešintis, paskui gulinčiam du kartus tyčia spyrė į šoną ir apieškojęs E. M. drabužius iš galinės kelnių kišenės pagrobė 15 litų, tokiu būdu Z. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo Z. G. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, padarė tyčinį nusikaltimą, kuris (pagal LR BK 180 str.1 d.) priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11str. 4 d.), Kaip matyti iš Elektrėnų socialinių paslaugų centro buities tyrimo akto Nr. 13-10-07 Z. G. mokosi Elektrėnų jaunimo mokykloje. Jaunuolis yra probleminio elgesio, įtrauktas į linkusių nusikalsti nepilnamečių vaikų sąrašą policijoje. Žinoma, kad bendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, piktnaudžiaujančiais alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, grįžusiais iš įkalinimo įstaigų. (b.l. 87) Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Z. G. nusikaltimą įvykdė būdamas nepilnametis. Teismas sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatė, o lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi..

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo nepilnamečiams principais (LR BK 91 str.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcija, kuri numato ir laisvės atėmimo bausmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant Z. G. laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei šio straipsnio sankcijos vidurkis, bausmės vykdymą atidedant.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo telefono „Nokia“ akumuliatorius pridėtas prie bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., 2d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z.G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 82 str. Z.G. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą. Įpareigoti Z.G. 5 mėnesius nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę Z. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią Z. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš Z. G. 15,00 Lt (penkiolika litų) turtinės žalos civilinio ieškovo E. M. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo telefono „Nokia“ akumuliatorių pridėtą prie bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti E. M...

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.