Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), L. S. ir Ramunės Čeknienės,

dalyvaujant prokurorei Janinai Ražanskienei, įtariamojo E. B. gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo E. B. gynėjo Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria įtariamajam E. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vieno mėnesio laikotarpiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi įtariamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo nustatytas vienam mėnesiui.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais suėmimo pagrindais, nurodytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjo nuomone, įtariamajam suėmimas taikytas vadovaujantis tik formaliais teiginiais: įtariamas padarė sunkias nusikalstamas veikas dėl ko gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, skunde nurodoma, jog gresianti laisvės atėmimo bausmė, negali būti lemiantis kriterijus skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, gynėjo nuomone, turėjo būti atsižvelgta į kitas aplinkybes, tokias kaip įtariamojo šeimyninė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas.

Skunde nurodoma, kad E. B. kardomoji priemonė buvo paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tačiau mano, kad paskyrus bausmę už BK 178 str. 3 d., gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, kurios numato galimybę netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, gynėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog E. B. slapstysis nuo Lietuvos Respublikos ar Prancūzijos teisėsaugos pareigūnų ar teismo.

Teismo posėdyje įtariamojo E. B. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundu bei prokurorės pateikta medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir pripažįsta, kad kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam E. B. paskirtas pagrįstai.

BPK 17¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog iš Prancūzijos Respublikos gautame Europos arešto orderyje nėra esminių turinio trūkumų, kurie reikalautų papildomos informacijos. Jame nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje Europos arešto orderio turiniui keliamus reikalavimus. Europos arešto orderyje suprantamai išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta.

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderio nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderio šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš Europos arešto orderį išdavusiosios teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji Europos arešto orderį valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Europos arešto orderio „e“ dalyje ir 2016-09-30 Respublikos prokuratūros prie Ren' o (Rennes) didžiosios instancijos teismo pateiktoje papildomoje informacijoje, susijusioje su Europos arešto orderiu, nurodyta, kad E. B. įtariamas tuo, jog dalyvavo organizuotoje grupuotėje, kuri laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. Prancūzijos Respublikos Bretanės regiono įvairiose vietovėse vykdė laivų variklių vagystes. Atliekant tyrimą buvo nustatytas ryšys tarp E. B. ir kitų asmenų, dalyvavusių nusikalstamų veikų padaryme, kuomet buvo patikrinti jų kelionių maršrutai ir viešbučių rezervacijos. E. B. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, įvykdė laivų variklių vagystes laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. Kot Darmoro (Cotes d'Armor) ir Morbian (Morbihan) departamentuose, Prancūzijos Respublikoje.

Patikrinusi teismui pateiktą medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam E. B. pagrįstumu ir teisėtumu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. B. išduotame Prancūzijos Respublikos Reno apygardos teismo prokuratūros 2016-09-27 Europos arešto orderyje, bei kitoje teismui pateiktoje medžiagoje – Reno apygardos prokuratūros pateiktoje informacijoje apie E. B., Prancūzijos Respublikos tarptautinės teisinės pagalbos prašymuose - yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad E. B. įtariamas sunkių nusikaltimų, veikiant organizuota grupe, iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, padarymu. Už šių nusikaltimų padarymą tiek Lietuvos, tiek užsienio šalies, kurioje jis įtariamas padaręs šią veiką, įstatymai numato griežtesnę, negu 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad Prancūzijos Respublikoje Reno apygardos teismo prokuratūros 2016-09-27 išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio E. B. perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nusikalstamos veikos, numatytos Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 311-1, 311-9, 132-71, 321-1, 321-2, 450-1 yra įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų 2002 m. birželio 13 d. Europos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašą, dėl kurių taikoma abipusio baudžiamumo taisyklė. Už arešto orderyje nurodytus nusikaltimus, įtvirtintus Prancūzijos Respublikos baudžiamajame kodekse, numatomas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – penkiolika metų. Taigi jau vien E. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis, būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, tuo labiau sužinojęs, jog jo atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis. Įtariamojo gynėjas skunde teisingai nurodo, kad nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Panevėžio miesto apylinkės teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, kartu gyvena su nepilnamete dukra, žmona dirba Norvegijoje, tačiau vertinant šias aplinkybes kartu su pirmiau nustatytomis, darytina išvada, kad E. B. siejantys socialiniai ryšiai negali būti lemiantys sprendimui dėl suėmimo skyrimo. Tokią išvada daroma dėl to, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu įtariamasis niekur nedirbo (duomenų byloje nėra), nors teismo posėdžio metu nurodė, kad verčiasi automobilių prekyba, akivaizdu, kad legalių pajamų, pragyvenimo šaltinio neturėjo, taip pat bylos duomenimis anksčiau buvo teistas Švedijos Respublikoje ir tai liudija jo ryšius kitose valstybėse, o tai padidina pasislėpimo tikimybę. Paminėtos aplinkybės apylinkės teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog E. B., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinės instancijos teismui pateikti suimtąjį charakterizuojantys duomenys pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia.

Taip pat gynėjo skunde dėstomos prielaidos ir svarstymai apie Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų neišnaudotas kitas galimybes susisiekti su įtariamuoju bei apie galimą pasinaudojimą jo asmens duomenimis yra objektyviai nepagrįsti ir jie sprendimui dėl kardomosios priemonės taikymo lemiamos reikšmės neturi.

Nors skunde gynėjas nurodo, kad šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio nuostatos numato galimybę E. B. netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo klausimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o kardomoji priemonė – suėmimas - ir jos tikslai nėra tapatūs bausmės tikslams.

Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes, daroma išvada, jog apylinkės teismas įvertino visus duomenis, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skiriant E. B. suėmimą BPK 122 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria E. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas - vienam mėnesiui.

Nutartis neskundžiama.