Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-11-26 · Administracinė byla Nr. I-1131-624/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-11-26
Bylos Nr.
I-1131-624/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00003-2009-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Liudmila Zaborovska, Liuda Arlauskienė
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Pareiškėjas
UAB „Baltfela“
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1131-624/2009(Proceso Nr. 3-61-3-00003-2009-7)Procesinio sprendimo kategorija 9.1; 9.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Igoriui Janavičiui, trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Mariui Neverauskui, nedalyvaujant pareiškėjos UAB „Baltfela“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltfela“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Baltfela“ skunde prašo panaikinti 1) Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2009-01-12 sprendimą Nr. S-6 (7-290/2008), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2008-10-13 sprendimas Nr. 69-199, kuriuo nurodyta sumokėti į biudžetą 1 916 326 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 956 013 Lt PVM delspinigių ir 958 181 Lt PVM baudą bei nuspręsta pareiškėjos skundą dalyje dėl Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje dėl VMI prie LR FM 2008-10-13 sprendimo Nr. 69-199 nurodymo sumokėti į biudžetą 945 604 Lt GPM, 465 623 Lt GPM delspinigių ir 472 802 GPM baudą, panaikinimo palikti nepakeistu; 2) VMI prie LR FM 2008-10-13 sprendimą Nr. 69-199; 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2008-07-15 sprendimą Nr. (04)-K3-296 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Nurodo, kad 2008-05-15 gavo Kauno AVMI 2008-04-25 patikrinimo aktą Nr. AU16-17, kuriame nurodyta, jog UAB „Baltfela“ patikrinimo metu papildomai apskaičiuota - 4.283.602,00 Lt, iš jų 1.421.636,00 Lt PVM bei GPM mokesčių delspinigiai (33,2 % visos sumos). Dėl patikrinimo akto teikė rašytines pastabas ir Kauno AVMI 2008-07-15 sprendimu Nr. (04)-K3-296 patvirtino 2008-04-25 patikrinimo aktą Nr. AU16-17, kuriuo papildomai apskaičiavo į valstybės biudžetą: 1.916.362,00 Lt PVM; 956.013,00 Lt PVM delspinigių; 945.604,00 Lt GPM; 465.623,00 Lt GPM delspinigių bei skyrė 958.181,00 Lt PVM baudą ir 465.623,00 Lt GPM baudą. Iš viso papildomai apskaičiuota 5.714.585,00 Lt, iš kurių 2.861.966,00 Lt PVM ir GPM mokestis ir 2.852.619,00 Lt baudos bei delspinigiai, t. y. baudų ir delspinigių suma sudaro pusę papildomai į valstybės biudžetą apskaičiuotos mokėtinos sumos. Pastabose išdėstyti argumentai nebuvo įvertinti. Nesutikdama su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pareiškėja 2008-08-04 padavė skundą, kuriuo centrinio mokesčių administratoriaus prašė patikrinti skundžiamo sprendimo bei juo patvirtinto patikrinimo akto ir mokestinio patikrinimo atlikimo tvarkos atitikimą Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) bei kitų teisės aktų reikalavimams; vadovaujantis MAĮ 154 str. 4 d. 5 p. pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, įvertinant visas pateiktas pastabas ir įpareigojant pateikti mokesčių mokėtojui visus patikrinimo akte bei skundžiamame sprendime nurodytus, paminėtus, cituotus ir kt. dokumentus, kuriais remiantis yra padarytos patikrinimo akto išvados; sustabdyti mokestinį ginčą iki Inspekcija nepateiks Mokesčių mokėtojui aukščiau minėtų dokumentų. VMI prie LR FM 2008-10-13 sprendimu Nr. 69-199 nusprendė patvirtinti Kauno AVMI 2008-07-15 sprendimą Nr. (04)-K3-296. Sprendime nebuvo įvertinti pareiškėjo skundo argumentai, formaliai perrašytas Kauno AVMI sprendimas. Nesutikdama su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pareiškėja pateikė skundą MGK prie LRV, kuri 2009-01-12 sprendimu Nr. S-6 (7-290/2008) nusprendė patvirtinti VMI prie LR FM 2008-10-13 sprendimo Nr. 69-199 dalį dėl nurodymų pareiškėjai sumokėti į biudžetą 1 916 326 Lt PVM, 956 013 Lt PVM delspinigius ir 958 181 Lt PVM baudą bei sprendimą dalyje dėl nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 945 604 Lt GPM, 465 623 Lt GPM delspinigių ir 472 802 GPM baudą ir skundą šioje dalyje perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Sutinka su MGK prie LRV sprendimo dalimi, kuria panaikintas VMI prie LR FM 2008-10-13 sprendimas Nr. 69-199 dalyje dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 945 604 Lt GPM, 465 623 Lt GPM delspinigių ir 472 802 GPM baudą, tačiau laiko neteisėtu ir nepagrįstu sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjos skundas perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su teritorinio bei centrinio mokesčių administratorių sprendimais, nes jie yra neteisėti, nepagrįsti įrodymais, išvados prieštaringos ir grįstos prielaidomis, neįvertintos bei netinkamai įvertintos pastabos bei skundų motyvai ir argumentai, prašymai. VMI prie LR FM tik perrašė pareiškėjos skundą ir Kauno AVMI sprendimą ir nepasisakė dėl skundo argumentų, motyvų, jų neanalizavo. Pareiškėjai nebuvo pateikti mokestiniame patikrinime naudoti bei sprendimuose cituoti dokumentai, tuo grubiai pažeista pareiškėjos teisė ginčyti skundžiamus sprendimus.

Dėl išvadų, kurios grįstos mokestinėje byloje nesančiais dokumentais, nurodo, kad mokestinėje byloje nėra pateikta Kauno AVMI 2005-12-20 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno AVMI 2008-02-12 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), jos nebuvo pateiktos mokesčių mokėtojui kaip Patikrinimo akto priedas, taip pat nebuvo pateikti ir šių specialistų išvadų priedai. Pareiškėja prašė pateikti dokumentus, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai buvo atsisakyta juos pateikti. Esant šiai situacijai pareiškėja negali tinkamai įgyvendinti savo teisės ginčyti Mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus, kadangi nedisponuoja dokumentais, kurių pagrindu yra daromos sprendimo išvados ir tuo pažeidžiamas MAĮ 67 str. Kauno AVMI sprendimo išvados grindžiamos kitais dokumentais, kurių taip pat nėra mokestinėje byloje, jų neturi pareiškėja, dėl ko negali su juose esančia informacija sutikti ar/ir jos paneigti, būtent: ikiteisminio tyrimo medžiaga; UAB „Baltfela“, medienos pardavėjų, kitų asmenų apklausos baudžiamojoje byloje; minėtos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jų priedais; Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro UAB „Pajūrio mediena“ specialisto 2007-09-26 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos priedais; Kauno AVMI 2005-03-29 sprendimo Nr. 14-14-2231, dėl 259 423,96 Lt dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo; medienos pirkimo-pardavimo sąsiuvinių Nr. „507“, „508“, „509“, „510“, „511“, „512“, „513“, „514“, „517“, „518“, bei juose esančių duomenų; medienos pervežimo krovinio važtaraščių; PVM sąskaitos-faktūros dėl medienos pardavimo UAB „Pajūrio mediena“ ir UAB „Stora Enso miškas“; UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonės (UAB „Astinijus“), A. K. įmonės, UAB „Res Rara“, UAB „Sumerimus“, UAB „Voruvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“, UAB Prekybos namai „Kamfis“ patikrinimo aktai bei mokesčių administratoriaus priimti sprendimai šių bendrovių atžvilgiu, taip pat kitų apskričių VMI raštai-pranešimai susiję su šiomis įmonėmis; Lietuvos kriminalinės policijos biuro 3-osios valdybos 2007-10-30 rašto Nr. 38-S-2-3582. Visi minėti dokumentai yra cituojami, minimi sprendimuose, jais remiantis konstatuojama, daromos išvados ir grindžiami sprendimai. Nežinant šių dokumentų turinio, negalima jų nei pakomentuoti, nei įsitikinti juose esančios informacijos atitikimu tam, kas nurodyta sprendime. Sprendimai, kurie priimti remiantis mokestinėje byloje nesančiais dokumentais, yra ne kas kitą kaip frazių rinkinys, kurių neįmanoma patikrinti. Mano, jog vien šiuo pagrindu sprendimai naikintini, o mokestinė byla perduota tirti iš naujo (MAĮ 154 str. 4 d 5 p.), įpareigojant Kauno AVMI perduoti visą mokestiniame ginče naudotą tyrimo medžiagą mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjai. Pažymėjo, kad pareiškėja Kauno AVMI neturėjo ir nepateikė nei vieno dokumento, kurių pagrindu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas. Visi įmonės buhalteriniai ir kiti dokumentai – sutartys, aktai, banko, kasos dokumentai, teritorinių mokesčių administratorių pažymos apie komercijos partnerių patikimumą, ir kt. – buvo paimti 2004-05-25 kartos metu. Taigi, Kauno AVMI surašė patikrinimo aktą bei jį patvirtino remiantis tik tais dokumentais, kurie jai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o ne mokesčių mokėtojo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai perdavė ne visus kratos metu paimtus dokumentus. Šią išvadą grindžia Kauno AVMI pateiktais kratos protokolais bei lydraščiu, iš kurio matyti, kiek segtuvų buvo perduota Kauno AVMI, bei sulyginus segtuvų bei lapų juose skaičių. VMI prie LR FM bei MGK prie LRV šios aplinkybės nepatikrino. MAĮ 66 str. 2 d. pažymėta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčiu mokėtojo pateiktomis mokesčiu deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. MAĮ 72 str. 1 d. nurodyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Bet kuriuo atveju, tai nepaneigia MAĮ 66 str. nuostatos, kad mokesčių administratorius patikrinimą atlieka tik pagal mokėtojo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Pareiškėja neteikė jokių dokumentų Kauno AVMI, nežino kiek ir kokie dokumentai buvo pateikti, kokie ir kiek nepateikti, ir kokiais remiantis buvo padarytos akto bei skundžiamo sprendimo išvados. Akivaizdu, kad visų dokumentų, kurie buvo paimti kratos metu mokesčių administratorius neturėjo. Visi šie argumentai patvirtina, kad mokesčių administratorius nepagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, objektyviai negali pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. 1 ir 2 d.). Mokesčių teisėje galioja principas, jog mokėtojui nustatyta pareiga įrodyti, kad mokestis apskaičiuotas ir sumokėtas teisingai. Šios pareigos nustatymas suponuoja pareigą mokesčių administratoriui pateikti mokėtojui visus dokumentus, kurių pagrindu yra priimtas sprendimas, nes priešingu atveju mokėtojas negali įgyvendinti jam nustatytos įrodinėjimo pareigos (MAĮ 67 str. 2 d.). Dokumentų nepateikimas mokesčių mokėtojui pažeidžia ir riboja jo teisę ginčyti priimtą sprendimą bei pareigą pagrįsti nesutikimą su papildomai apskaičiuotais mokesčiais. Pareiga patekti dokumentus, kuriais grindžiamas Patikrinimo aktas, Inspekcijai nustatyta minėtomis MAĮ nuostatomis bei Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-871, kurio 80, 81 punktuose pasakyta, kad pažeidimo nustatymo faktas turi būti pagrindžiamas įrodymais, kuriais remdamasis pareigūnas konstatuoja pažeidimu. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, prie mokėtojui įteikiamo patikrinimo akto turi būti pridedami pažeidimo nustatymo faktą pagrindžiantys įrodymai, t. y. visi priedai, jei juose nėra valstybes paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal MAĮ laikomos informacijos apie kitą mokėtoją. Mokesčių administratorius pažeidė minėtų teisės aktų imperatyvius reikalavimus, todėl skundžiami sprendimai yra neteisėti ir naikintini, o mokestinis ginčas perduotinas nagrinėti iš naujo, įpareigojant Kauno AVMI pateikti mokesčių mokėtojui visą mokestinės bylos medžiagą, kad šis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę ginčyti patikrinimo akto bei sprendimų išvadas. Dėl sprendimo išvadų nepagrįstumo nurodo, kad nesutinka su Kauno AVMI sprendime nurodyta išvada, kad patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Baltfela“ buhalterinėje apskaitoje nepagristai užfiksavo medienos įsigijimą iš įmonių, kurių apskaitos dokumentai, pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-00056-04 metu surinktą medžiagą, buvo neteisėtai naudojami įforminant medienos pardavimą UAB „Baltfela“, nes faktiškai mediena buvo įsigyta iš fizinių asmenų. Tokios išvados yra paremtos institucijos raštu, kuri nėra kompetentinga tokią išvadą duoti, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-00056-04 nėra baigtas, t. y. nėra priimtas joks sprendimas, kuris patvirtintų ar paneigtų ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis apie galimą nusikalstamą veiką/as, be to, Kauno AVMI pati nenustatė šių aplinkybių ir, sutinkamai su MAĮ 72 str. 3 d. nuostatomis, pati MAĮ nustatyta tvarka nepatikrino, ar mokestis apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas teisingai, taip pat rašte nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos absoliučiai jokiais mokestinėje byloje esančiais dokumentais (patikrinimo akto priedais). Pažymėjo, kad Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2005-12-20), kuri buvo performinta patikrinimo aktu, yra padarytos kardinaliai priešingos išvados, kas liečia papildomai apskaičiuotas mokesčių sumas: GPM - 1.272.098,00 Lt, vietoj - 945.604,00 Lt; PVM 1.461.822,16 Lt, vietoj -1.916.362,00 Lt. Skirtumai akivaizdūs, nors tirtos buvo tos pačios aplinkybės, tie patys dokumentai. Yra ir kitų esminių skirtumų: dėl pirktos ir parduotos medienos kiekių, skirtumai tarp pervežtos ir parduotos medienos kiekių ir eilė kitų prieštaravimų, kurie iš esmės turėjo įtakos sprendimams priimti bei išvadoms duoti. Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (2005-12-20) surašė ir pasirašė Kauno AVMI vyresn.specialistas V. L. Tas pats specialistas pasirašė ir 2008-04-25 patikrinimo aktą Nr. AU16-17, kuris patvirtintas skundžiamu sprendimu. Daro išvadą, kad tas pačias aplinkybes tiriantis specialistas vienu atveju duoda vienokias, kitu atveju kitas išvadas, kurios dėl nepaaiškinamų priežasčių yra skirtingos. Tai tik dar kartą sustiprina abejones dėl patikrinimo akto teisingumo bei juo papildomai apskaičiuotų sumų tikrumo, todėl yra būtina iš esmės patikrinti visas patikrinimo akte bei Kauno AVMI sprendime išdėstytas aplinkybes, netvirtinant skundžiamo sprendimo.

Taip pat nurodo, kad Kauno AVMI, apibendrinusi UAB „Baltfela“ patikrinimo metu surinktus faktus ir faktines aplinkybes, kurios pareiškėjai nežinomos, padarė išvadą, jog UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonė (UAB „Astinijus“), A. K. įmonė, UAB „Res Rara“, UAB „Sumerimus“, UAB „Voruvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antinis“, UAB Prekybos namai „Kamfis“ realiai medienos pareiškėjai nepardavė medienos, užfiksuotos minėtų įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, todėl laikė, kad minėtų įmonių vardu išrašyti buhalteriniai apskaitos dokumentai nepatvirtina 92 371,88 m3 medienos pardavimo už 12 715 918,65 Lt fakto ir pripažino jas neturinčiomis juridinės galios. Dėl pareiškėjos sandorių su minėtomis įmonėmis nurodo, kad Kauno AVMI sprendimo 1.3.1 - 1.3.13 punktuose aprašyti UAB „Baltfela“ sandoriai su minėtomis įmonėmis bei padarytos išvados: „atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, specialisto išvadoje konstatuota, kad ūkinės operacijos įformintos XXXX vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis realiai nevyko bei atsiskaitymas grynais pinigais, įformintas kasos pajamų orderiais, nebuvo atliktas. Mediena buvo perkama iš fizinių asmenų, o PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai buvo išrašomi XXXX vardu“. Šia žodžių kombinacija baigiasi visi Kauno AVMI sprendimo 1.3.1 - 1.3.13 punktuose aprašyti UAB „Baltfela“ medienos pirkimo sandoriai. Pažymėjo, kad darant išvadas remiamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nei mokesčių mokėtojui, mokesčių administratoriui, nėra žinoma ir neprieinama. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, o jo metu nustatytos aplinkybės nei patvirtintos nei paneigtos, todėl jomis remtis nėra pagrindo. VMI prie LR FM ir MGK prie LRV nurodė, jog informacija gauta „... patikimo šaltinio...“, t. y. LKPB NTVV, todėl Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai ja vadovavosi. Tokios išvados yra neteisėtos, nes UAB „Baltfela“ taip pat yra patikimas informacijos šaltinis ir dešimties lapų skunde argumentuotai pareiškė, jog faktinės aplinkybės yra priešingos nei teigia LKPB NTVV. Pareiškėja nėra pripažinta kalta dėl įvykdyto nusikaltimo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad bendrovės argumentai yra mažiau patikimi, nei LKPB NTVV. Pareiškėjai nesuteikiama galimybė nei baudžiamojoje, nei mokestinėje byloje įrodyti savo tiesą, jos argumentai net nevertinami, nepateikiami dokumentai, neva tai patvirtinantys mokesčių administratoriaus išvadas.

Dėl sandorio su UAB „Pjūvio forma“ nurodo, kad su šia įmone sandorius turėjo 2003 m. liepos - rugsėjo mėn. Vilniaus apskrities VMI informavo, kad nuo 2004-01-01 UAB „Pjūvio forma“ PVM deklaracijų neteikia, o nuo 2004-06-09 išregistruota iš PVM mokėtojų. Aplinkybės, kurios būtų leidusios suabejoti UAB „Pjūvio forma“ kaip patikimu komercijos partneriu, atsirado daug vėliau nei buvo atliktas paskutinis medienos pirkimo sandoris, todėl ir pagrindo abejoti šios įmonės atstovų veiksmų teisėtumu nebuvo pagrindo. Tuo metu kai vyko sandoriai su UAB „Pjūvio forma“, ji buvo teisėtai įsteigta ir veikianti įmonė, teikianti deklaracijas bei mokanti mokesčius. UAB „Baltfela“ turėjo pasirašytą medienos pirkimo sutartį, reikalaudavo, kad pardavėjai pateiktų teritorinės mokesčių inspekcijos pažymą apie neturėjimą skolų valstybės biudžetui, ir šias pažymas visi pardavėjai (įskaitant UAB „Pjūvio forma“) pateikdavo. UAB „Pjūvio forma“ turėjo antspaudą, išrašydavo teisingai užpildytą PVM sąskaitą-faktūrą bei kasos pajamų orderį, taip pat realiai parduodavo medieną, už ką realiai gaudavo atsiskaitymą. Matomai ikiteisminio tyrimo institucija nepateikė Kauno AVMI sutarčių, VMI pažymų ir kitų kratos metu paimtų dokumentų, kurie patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi visų tuo metu įmanomų veiksmų, kad patikrinti komercijos partnerio patikimumą. Su UAB „Sardona“ pareiškėja sandorius vykdė 2003 m. liepos - 2004 m. balandžio mėn., atsiskaitymus vykdė grynaisiais bei per banką. Kauno AVMI tik 2007-06-22 atliko patikrinimą ir surašė aktą, kad UAB „Sardona“ ekonominės veiklos nevykdė. Nesutinka su tokia išvada, nes vien bankinės operacijos leidžia teigti apie realią ekonominę veiklą, o taip pat leidžia patikrinti ir nustatyti asmenis veikusius šios įmonės vardu, kurie disponavo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pareiškėja su UAB „Translogus“ sandorius vykdė 2003 m. spalio mėn., o nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. UAB „Translogus“ PVM deklaracijų nepateikė, išregistruota tik 2004-06-30. Pirkimai buvo vykdomi tik iš tų juridinių asmenų, kurie pateikdavo pažymas iš VMI apie neturėjimą skolų biudžetui. Tokias pažymas teikė ir UAB „Translogus“, Inspekcija jas išdavinėjo, iš PVM mokėtojų neišregistravo, nors jau 2003 m. rugpjūčio mėn. deklaracijų neteikė. Teritorinio mokesčių veiksmai (neveikimas) suklaidino mokėtoją, dėl komercijos partnerio patikimumo, tuo tarpu mokėtojas ėmėsi visų priemonių siekiant nustatyti atliekamos ūkinės operacijos tikrumą. Sandoriai su A. S. įmone /UAB „Asintijus“ buvo vykdomi 2003 m. liepos mėn. - 2004 m. vasario mėn. A. S. įmonės turtas neatskirtas nuo savininko turto bei savininko asmens, todėl abejoti šios įmonės tikrumu nebuvo pagrindo. Sudarant sandorius, įmonė buvo pertvarkyta į UAB, tačiau tai nekeičia buvusio savininko asmeninės atsakomybės už sandorius iki pertvarkymo. Akivaizdu, kad nustatytas konkretus atsakingas asmuo A. S., todėl jam turi kilti prievolė sumokėti PVM, kurį gavo iš UAB „Baltfela“. Nesuprantama, kaip ir kodėl konkretus asmuo nepateikė VMI buhalterinės apskaitos dokumentų. Su A. K. įmone sandoriai buvo vykdomi 2003 m. lapkričio mėn. - 2004 m. balandžio mėn. Kaip ir A. S. įmonė, A. K. įmonės turtas neatskirtas nuo savininko turto bei jo asmens. Sprendime nurodyta, kad ji veikė kaip tarpininkė, t. y. realiai pardavė medieną ir vykdė tarpininkavimo veiklą, apmokestinamą PVM, todėl šis juridinis asmuo ir turi prievolę mokėti gautą PVM iš UAB „Baltfela“. Sandoriai su UAB „Res Rara“ buvo vykdomi 2003 m. gruodžio mėn. - 2004 m. balandžio mėn. Įmonė šiuo laikotarpiu buvo PVM mokėtoja, teikė pažymas apie skolų neturėjimą biudžetui, kurias išdavė teritorinis mokesčių administratorius, buvo pasirašytos sutartys, įsitikinta pardavėjo tikrumu bei vykdomos ūkinės operacijos teisingumu. Sandoriai su UAB „Sumerimus“ buvo vykdomi 2003 m. gruodžio mėn. - 2004 m. sausio mėn. Klaipėdos AVMI tik informavo, jog ši įmonė nepateikė dokumentų, tačiau tai nereiškia, jog dokumentų nėra ir/ar buvo imtasi visų priemonių juos surasti, nustatyti įmonės atstovus ir pareikalauti jų paaiškinimų. Sandoriai su UAB „Voruvona“ buvo vykdomi 2003 m. gruodžio mėn. - 2004 m. balandžio mėn. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog ši įmonė veikė kaip tarpininkė, t. y. realiai vykdė ekonominę veiklą, o vėliau konstatuojama, jog realios veiklos nevykdė. Tokios išvados nesuderinamos ir prieštaringos. Be to, šias išvadas duoda tas pats teritorinis mokesčių administratorius, kurio sprendimas skundžiamas -Kauno AVMI. Sandoriai su UAB „Latorijos cechas“buvo vykdomi 2004 m. kovo - gegužės mėn. Įmonė buvo PVM mokėtojų registre, teikė pažymas apie neturėjimą skolų biudžetui, buvo pasirašyta sutartis, realiai pardavė medieną. Su UAB „Izokvanta“. Sandoriai buvo vykdomi 2004 m. balandžio - gegužės mėn. Įmonė buvo PVM mokėtojų registre, teikė pažymas apie neturėjimą skolų biudžetui, buvo pasirašyta sutartis, realiai pardavė medieną. Joks teritorinis mokesčių administratorius šios bendrovės netikrino ir nebuvo tirta šios įmonės veikla. Išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios nėra šioje mokestinėje byloje, ir yra nepagrįstos. Sandoriai su UAB „Piruba“. buvo vykdomi 2003 m. gruodžio mėn. - 2004 m. kovo mėn. Nustatyti šios įmonės darbuotojai L. B. ir L. P. patvirtino, jog pasirašydavo dokumentus, kuriuos pateikdavo akcininkas V. K., kuris vadovavo medienos prekybai. Taigi, realiai veikla buvo vykdoma, mediena buvo perkama ir parduodama. Teigti, kad realiai sandoriai nevyko, nėra pagrindo. Su UAB „Antitus“ sandoriai buvo vykdomi 2003 m. rugsėjo - lapkričio mėn. PVM deklaracijas teikė iki 2003-12-31, t. y. jau po to, kai nebuvo vykdomi sandoriai. Pažymėjo, kad UAB „Antitus“ nustatyta mokesčių nepriemoka, vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 str., todėl apskaičiuoti mokesčiai bus išieškoti, o atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Iš pareiškėjos nepagrįstai reikalaujama ta pati mokesčių suma, kuri deklaruota ir išieškoma iš UAB „Antitus“. Patikrinimo akto 16 psl., yra pažymėta, kad „pinigus už medieną A. Č. perduodavo UAB „Asintijus“ atstovui, medieną paimdavo iš fizinio asmens“. Akivaizdu, kad pagal šiuos cituojamus paaiškinimus galima konstatuoti, kad mediena buvo perkama iš UAB „Asintijus“, šios įmonės atstovui sumokant pinigus, o ne iš fizinio asmens. Dėl sandorių su UAB Prekybos namais „Kamfis“ nurodo, kad įmonė buvo PVM mokėtojų registre, teikė pažymas apie neturėjimą skolų biudžetui, buvo pasirašyta sutartis, realiai pardavė medieną, todėl pripažinti, kad sandoriai realiai nevyko ir PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad mokestinėje byloje nėra aukščiau minėtų įrodymų, kurias remiasi Kauno AVMI darydama išvadas, taip pat pareiškėja savo žinioje neturi buhalterinių apskaitos dokumentų. Kauno AVMI ir VMI prie LR FM neapklausė liudytojais asmenų, kurių parodymais grindžiamos išvados. Nesant įrodymų, kuriuos galima būtų vertinti darant išvadas dėl ūkinės operacijos turinio, negalimos ir nepagrįstos skundžiamo sprendimo išvados, kad ūkinė operacija atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose realiai neįvyko. Pažymėjo ir tai, kad sprendime Kauno AVMI pažymi, jog dauguma atvejų UAB „Baltfela“ vairuotojai medieną pirko iš fizinių asmenų, o PVM sąskaitos faktūros formaliai įforminamos juridinių asmenų vardu, fiksuojant medienos įsigijimą tiesiogiai iš tam tikro juridinio asmens ar per tarpininką. Tokios išvados neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog mediena visais atvejais buvo perkama iš fizinių asmenų, o įforminta kaip pirkta iš aukščiau minėtų trylikos įmonių. Minėtos įmonės galimai veikė kaip tarpininkės, t. y. realiai nupirkdavo medieną iš fizinių asmenų, ir iš karto parduodavo UAB „Baltfela“. Šių įmonių atliekamos ūkinės operacijos pirkimo pardavimo vietoje, nesudarė pagrindo manyti, jog šios įmonės medienos neįgijo, nes ji buvo perkama iš fizinių asmenų.

Dėl medienos tiekimo sandorių nurodė, kad Kauno AVMI skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai daro išvadą, kad UAB „Baltfela“ vairuotojams atvežus medieną į UAB „Pajūrio mediena“ ir į UAB „Stora Enso miškas“ sandėlius, medieną priimantys darbuotojai ją apmatuodavo, padidindavo jos kiekį, pagerindavo rūšį. LR Aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 pavirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse yra leidžiamos medienos matavimo paklaidos, kurios nei vienu atveju nebuvo viršytos. Kauno AVMI nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo šiuo teisės aktu nustatant pirktos ir atvežtos medienos kiekius. Apie tai buvo nurodę pastabose dėl patikrinimo akto, tačiau apie šio argumento įvertinimą ar jo atmetimą skundžiamame sprendime nepasisakyta. Kauno AVMI nepagrįstai ir neteisėtai pirktos medienos kiekius skaičiuoja pagal kokius tai medienos pirkimo pardavimo sąsiuvinius Nr. „507“, „508“, „509“, „510“, „511“, „512“, „513“, „514“, „517“, „518“. Pažymėjo, kad tai nėra oficialus buhalterinės apskaitos dokumentas ir šiuose sąsiuviniuose esantys duomenys nėra žinomi bendrovei. Šie sąsiuviniai negali būti laikomi pagrindu iškreiptoms ar slepiamoms aplinkybėms patvirtinti, nes juose esantys duomenys nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, juo labiau - jų nėra mokestinėje byloje. VMI prie LR FM nurodė, kad buvo vadovaujamasi baudžiamojoje byloje esančiais įtariamųjų apklausos protokolais, kurie neva tai teigia, jog už atlygį medieną priimantys darbuotojai padidindavo medienos kiekį ir rūšį. Asmenys, byloje apklausti kaip įtariamieji, neįspėjami apie atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl jų parodymai nėra patikimi be to įtariamieji byloje buvo apklausiami po keletą kartų, buvo atliktos akistatos, parodymai skiriasi ir yra priešingi nei pirminiai, taip pat mokestinėje byloje nėra nei vieno apklausos protokolo, todėl remtis ir daryti išvadą tuo, ko nėra - negalima. Visos šios aplinkybės turi būti įvertintos ir ištirtos, nepakanka remtis LKPB NTVV raštu ar prieš penketą metų įtariamųjų apklausos protokolais, juo labiau, reikalinga atsižvelgti į dokumentus, kurie patvirtina atvežtos medienos kiekius ir kokybę, kas įvertinus leistinas paklaidas yra teisinga.

Dėl bendrovei apskaičiuotų delspinigių nurodo, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjai apskaičiuoti GPM bei PVM mokesčių delspinigiai. Pagal MAĮ 98 str. 2 d. delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Delspinigiai šiuo atveju apskaičiuoti MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kuris nurodo, kad MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 str. 2 d. nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Kompleksiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad delspinigiai negali būti apskaičiuoti daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Kaip matyti iš patikrinimo akto priedų, delspinigiai apskaičiuoti daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų, todėl patikrinimo aktas negali būti tvirtinamas. Nesutinka su MGK prie LRV išvadomis aiškinant įstatymą, kad delspinigiai skaičiuojami iki sprendimo, kuriuo patvirtinami patikrinimo rezultatai įsiteisėjimo dienos. Delspinigių skaičiavimo terminas tiesiogiai priklauso nuo mokesčių administratoriaus, t. y. kuo ilgiau bus skaičiuojami mokesčiai (atliekamas patikrinimas), tuo daugiau bus priskaičiuota delspinigių. Tai nenormali situacija, juo labiau, kad delspinigių sumos sudaro pusę papildomai priskaičiuotų mokesčių sumos, o pareiškėjos patikrinimas buvo atliekamas daugiau nei metus laiko. Mokestinis patikrinimas, kurio metu taip pat buvo skaičiuojami delspinigiai, buvo tęsiamas ne vieną kartą, ir nei karto, pratęsiant patikrinimo terminą, nebuvo pranešta apie tai bendrovės vadovui raštu (pasirašytinai), kaip kad nustato teisės aktai. Todėl mano, kad neteisėta skaičiuoti delspinigius be pagrindo, neteisėtai tęsiant patikrinimą, nes dėl užtęsto mokestinio tyrimo nėra mokesčių mokėtojo kaltės. Taip pat pažymėjo, kad patikrinimo rezultatai MGK prie LRV sprendimu dalyje yra pripažinti neteisėtais ir mokestinė byla perduota iš naujo tirti. Tai reiškia, kad pagal MKG prie LRV įstatymo aiškinimą, delspinigiai pareiškėjai toliau skaičiuojami, nepaistant to, kad dėl to yra kalta Kauno AVMI ir VMI prie LR FM, patvirtinusi neteisingą patikrinimo aktą. Dėl bendrovei paskirtų baudų nurodo, kad paskirtos GPM ir PVM baudos yra maksimalios. Kauno AVMI sprendime nurodyta, jog skiriant baudą atsižvelgiama į tai, kad mokėtojas siekdamas mokestinės naudos buhalterinėje apskaitoje užfiksavo žinomai melagingus duomenis. Tačiau ši aplinkybė yra visiškai nepagrįsta. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra baigtas, ir jokiu aktu (sprendimu, nuosprendžiu) ir/ar įrodymų visuma nėra nustatyta bendrovės ar jos darbuotojų kaltė, ir juo labiau žinomai melagingų duomenų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje aplinkybių. MGK prie LRV sprendime nurodo, kad buvo nustatytos baudą didinančios aplinkybės, t. y. pareiškėja elgėsi nesąžiningai, mokestinių pažeidimų mastas yra didelis (kartotinumo, dažnumo, žalos biudžetui dydžio prasme). Šios išvados nepagrįstos: mokestiniame ginče buvo pateikti dokumentai, liudijantys, kad pareiškėja ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių įsitikinti pardavėjų patikimumu ir buvo sąžiningas. Pažeidimo mąsto vertinimas, kaip baudą didinanti aplinkybė, yra neteisėta, nes baudos dydis išreiškiamas procentu nuo papildomai priskaičiuotų mokesčių sumos, kas apsprendžia mastą. Kauno AVMI sprendime bei juo tvirtintame akte yra nurodyti 9 mokestiniai pažeidimai. Visi jie yra skirtingi ir praktiškai pagal visus juos papildomai apskaičiuoti mokesčiai. Skirdama maksimalią baudą, Inspekcija nevertino kiekvieno iš nustatytų pažeidimų padarymo aplinkybių, turinčių įtakos nustatant baudos dydį (b. l. 3-12).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI prie LR FM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos teisės atskaityti 1 861 886 Lt prekių pirkimo PVM pagal 2003-07-01-2004-05-31 laikotarpiu UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonė (UAB „Astinijus“), A. K. įmonė, UAB „Res Rara“, UAB „Sumerimus“, UAB „Voruvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“, UAB Prekybos namai „Kamfis“ vardu išrašytas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėja taip pat nesutinka su MGK prie LRV sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pareiškėjos skundą dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 945 604 Lt GPM, 465 623 Lt GPM delspinigius ir 4 752 802 Lt GPM baudą perduoti VMI prie LR FM nagrinėti iš naujo. Apmokestinimas PVM yra reglamentuotas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu (toliau – ir PVMĮ), kurio 64 str. nustatyta, jog atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos PVM sąskaitose faktūrose arba kituose apskaitos dokumentuose, turinčiuose visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. To paties įstatymo 80 str. 1 dalyje nustatyta, jog PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. Apmokestinimą pelno mokesčiu reglamentuoja Pelno mokesčio įstatymas (toliau – ir PMĮ), kurio 11 str. 1 d. nustato, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, o šio straipsnio 4 dalis nustatė, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. To paties įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Teisinių santykių, dėl kurių kilo šis ginčas, metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. (galioja nuo 2002-01-01) nustatė reikalavimus, keliamus apskaitos dokumentams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, išanalizavęs PVM sistemos esmę, mokesčio atskaitos vietą šioje sistemoje bei buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų reikšmę, konstatavo, jog privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai - teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Todėl aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teismas konstatavo, jog, ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos (dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Konstatuota, kad svarbu turėti omenyje, jog vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 dalyje nurodytos sąnaudos faktiškai nėra patirtos. Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir naujojo 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo 10 str., kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Teismas padarė išvadą, jog tik realus ūkinės operacijos atlikimas ir šios operacijos turinį leidžiantis nustatyti įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentais yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad pirkėjas turi teisę į PVM atskaitą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2003-2004 metais vykdytos medienos įsigijimo ūkinės operacijos pagal patikrinimo akte išvardintas UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonė (UAB „Astinijus“), A. K. įmonė, UAB „Res Rara“, UAB „Sumerimus“, UAB „Voruvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“, UAB Prekybos namai „Kamfis“ vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose atvaizduotos ūkinės operacijos būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, neįvyko. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į minėtas teises normas ir susiformavusią teismų praktiką, yra reikšmingos realizuojant pareiškėjos teisę į PVM atskaitą, nes pareiškėja turi (turėjo) teisę traukti į PVM atskaitą pirkimo PVM sumas tik pagal juridinę galią turinčius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtintų, kad ūkinė operacija įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos šiuose dokumentuose ir tarp tų ūkio subjektų, kurie nurodyti šiuose dokumentuose. Kauno AVMI, nagrinėdama pareiškėjos teisės į PVM atskaitą klausimą, įvertino jos sandorių su minėtomis įmonėmis aplinkybes.

Nurodo, kad Pagal UAB „Pjūvio forma“ vardu išrašytas 82 PVM sąskaitas faktūras, pareiškėja 2003 m. liepos - rugsėjo mėn. užfiksavo 9356,95 m³ medienos įsigijimą už 1 140 861,87 Lt, apmokestinamoji vertė 966 857,81 Lt, pirkimo PVM suma 174 004 Lt. Apmokėjimas už medieną įformintas grynais pinigais pagal UAB „Pjūvio forma“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. UAB „Pjūvio forma“ vardu 2003-07-02-2003-09-09 laikotarpiu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose pasirašęs direktorius R. Z. šioje bendrovėje dirbo nuo 2002-09-10 iki 2003-07-01, o nuo 2005-11-21 R. Z. mokesčių mokėtojų registre nurodytas direktoriumi. Vilniaus AVMI 2006-06-23 raštu Nr. (11.16)-46-16297 informavo, kad UAB „Pjūvio forma“ nuo 2004-01-01 mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų neteikia, nuo 2004-06-09 išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Pagal Vilniaus AVMI turimą informaciją UAB „Pjūvio forma“ akcijos 2003-08-27 parduotos Baltarusijos piliečiui H. S.

Pagal UAB „Sardona“ vardu išrašytas 124 PVM sąskaitas faktūras, pareiškėja 2003 m. liepos - 2004 m. gegužės mėn. užfiksavo 10 790,97 m³ medienos įsigijimą už 1 458 738 Lt, apmokestinamoji vertė 1 236 305 Lt, pirkimo PVM suma - 222 535 Lt. Apmokėjimas iš viso 1 468 320,95 Lt įformintas grynais pinigais pagal UAB „Sardona“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus (1 449 878,57 Lt) ir mokėjimo pavedimais per banką (2004 m. balandžio ir gegužės mėn. – 18 442,38 Lt). Pareiškėja PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2004 m. gegužės mėn. (1060,64 m3 medienos už 158 135,35 Lt, apmokestinamoji vertė 134 013,01 Lt, pirkimo PVM suma 24 122 Lt) UAB „Sardona“ vardu patikrinimui nepateikė, buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo, 24 122 Lt pirkimo PVM pagal šias PVM sąskaitas faktūras nedeklaravo. 2004-06-02 įtariamojo apklausos protokole buvęs UAB „Sardona“ direktorius A. G. parodė, kad susitaręs su pareiškėjos vadybininkais S. D., P. P. ir E. B. pagal jų pateiktus duomenis (medienos kiekius ir bendrovių pavadinimus, iš kurių neva vežė medieną), įformindavo medienos pardavimo pareiškėjai dokumentus, nors realiai mediena būdavo perkama iš fizinių asmenų. Už minėtų dokumentų įforminimą A. G. sumokėdavo 18 procentų nuo dokumentuose nurodytos sumos. Buvęs UAB „Sardona“ direktorius A. K. 2004-05-26 įtariamojo apklausos protokole parodė, kad UAB „Sardona“ vienintelio akcininko A. L. sprendimu 2003-09-24 buvo paskirtas jos direktoriumi. A. G. šioje firmoje dirbo vadybininko pareigose. Visi UAB „Sardona“ dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai, važtaraščiai ir įmonės antspaudas buvo laikomi A. K. namuose. A. K. toliau paaiškino, kad A. G. nurodymu į UAB „Sardona“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų ir išlaidų orderius) įrašydavo A. G. pateiktus duomenis apie medienos pirkimo - pardavimo sandorius ir šiuos dokumentus patvirtindavo savo parašu ir įmonės antspaudu. Po to minėtus dokumentus atiduodavo A. G.. Jokių įmonės pinigų neturėjo, kai rašydavo kasos pajamų orderius apie gaunamus pinigus, jų realiai nematė, taip pat ir rašant išlaidų orderius jokių pinigų niekam neišlaidavo nes jų neturėjo. Pinigus visoms reikalingoms įmonėms išlaidoms (sumokėti mokesčius, nupirkti PVM sąskaitas faktūras, sumokėti nuomos mokestį) gaudavo iš A. G.. Medienos pardavimas UAB „Sardona“ vardu dažniausiai būdavo forminamas pareiškėjai. Kauno AVMI atliko UAB „Sardona“ patikrinimą už 2003-02-03-2004-05-31 laikotarpį. Patikrinimo rezultatai įforminti 2007-06-22 patikrinimo aktu Nr. 18-04-10-1001 ir patvirtinti 2007-08-01 sprendimu Nr. (18)-K3-274. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Sardona“ ekonominės veiklos nevykdė, o buvo naudojama kaip tarpinė grandis neteisėtai veiklai vykdyti, t. y. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos. UAB „Sardona“ įformintais apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis) buvo siekiama įteisinti iš anksto suplanuotus, realiai neįvykusius sandorius, tokiu būdu sudarant galimybę kitiems Lietuvos ūkio subjektams (tame tarpe ir pareiškėjai) suformuoti PVM atskaitą.

Pagal UAB „Translogus“ vardu išrašytas 10 PVM sąskaitų faktūrų pareiškėja 2003 m. spalio mėn. užfiksavo 1380,88 m³ medienos įsigijimą už 189 772 Lt, apmokestinamoji vertė 160 824 Lt, pirkimo PVM suma - 28 948 Lt. Apmokėjimas, iš viso 189 772,17 Lt, įformintas grynaisiais pinigais pagal UAB „Translogus“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Kauno AVMI atliko UAB „Translogus“ vizitavimą (2004-05-21 vizito ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu nuvykus bendrovės registracijos adresu bendrovė nerasta. UAB „Translogus“ direktorius K. A., atvykęs į Kauno AVMI, 2004-05-21 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad bendrovė iki 2003 m. birželio mėn. vykdė ekspedijavimo paslaugas, o nuo 2003 m. birželio mėn. veiklos nevykdo, sandorių su kitais ūkio subjektais neturi. UAB „Translogus“ PVM deklaracijos už 2003 m. birželio ir liepos mėn. buvo teikiamos be veiklos rezultatų, o nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. bendrovė PVM deklaracijų neteikė. Kauno AVMI Mokesčių apskaitos skyriaus duomenimis UAB „Translogus“ pagal pateiktas finansines ataskaitas 2004-11-25 biudžetui skolinga 4067,34 Lt. UAB „Translogus“ Kauno AVMI sprendimu nuo 2004-06-30 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes per paskutiniuosius 12 mėnesių neteikė PVM deklaracijų. Liudytojo apklausos protokole 2005-06-28 UAB „Translogus“ direktorius K. A., parodė, kad mediena UAB „Translogus“ vardu pagal jo įgaliojimą užsiiminėjo tarpininkas A., kuris UAB „Translogus“ įdarbintas nebuvo. Medienos pirkime, pardavime, pasikrovime K. A. nedalyvaudavo, nes jo dalyvavimas buvo tik formalus, t. y. jis pasirašydavo dokumentuose (medienos pirkimo - pardavimo sutartis bei A. atvežtas jau užpildytas PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius). K. A. negalėjo pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių UAB „Translogus“ sandorius su pareiškėja, nes, jo teigimu, 2004-08-30 Vilniuje iš jo buvo pagrobta rankinė, kurioje buvo visi UAB „Translogus“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tame tarpe sutartys, sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai.

Pagal A. S. įmonės (nuo 2004-02-24 reorganizuota į UAB „Asintijus“) vardu išrašytas 129 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2003 m. liepos mėn. - 2004 m. vasario mėn. užfiksavo 10 402,13 m³ medienos įsigijimą už 1 332 514 Lt, apmokestinamoji vertė 1 129 249 Lt, pirkimo PVM suma 203 265 Lt. Pareiškėja 1 331 744,87 Lt apmokėjimą A. S. įmonei įformino grynaisiais pinigais pagal šios įmonės vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus ir 756,04 Lt - banko pavedimais (iš viso 1 332 500,91 Lt). Kauno AVMI nurodo, kad pagal UAB „Asintijus“ vardu išrašytas 65 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2004 m. vasario - gegužės mėn. užfiksavo 3834,93 m3 medienos įsigijimą už 569 044 Lt, apmokestinamoji vertė 482 241 Lt, PVM suma 86 803 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėja PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2004 m. gegužės mėn. (1011,36 m3 medienos už 149 808,81 Lt, apmokestinamoji vertė 126 956,63 Lt, PVM suma 22 852 Lt) UAB „Asintijus“ vardu patikrinimui nepateikė, buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo, 22 852,18 Lt pirkimo PVM pagal šias PVM sąskaitas faktūras nedeklaravo. Apmokėjimas UAB „Asintijus“ sumoje 569 044,06 Lt įformintas grynais pinigais pagal UAB „Asintijus“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Kauno AVMI atliko UAB „Asintijus“ PVM patikrinimą už 2001-02-01-2004-05-31 laikotarpį ir konstatavo, kad pardavimo ūkinės operacijos, nurodytos UAB „Asintijus“ (iki 2004-02-24 A. S. įmonė) vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose, šiuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis realiai neįvyko, nes UAB „Asintijus“ buvo naudojama neteisėtai veiklai vykdyti - ši bendrovė sudarė sąlygas kitiems ūkio subjektams nepagrįstos 381 411 Lt PVM atskaitos (tame tarpe 267 215,97 Lt pareiškėjos) suformavimui.

Pagal A. K. įmonės vardu išrašytas 44 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2003 m. lapkričio mėn. - 2004 m. balandžio mėn. užfiksavo 3213,14 m³ medienos įsigijimą už 454 317 Lt, apmokestinamoji vertė 385 015 Lt, pirkimo PVM suma 69 302 Lt. Apmokėjimas A. K. įmonei sumoje 454 316,97 Lt įformintas grynaisiais pinigais pagal A. K. įmonės vardu įformintus kasos pajamų orderių kvitus. Kauno AVMI atliko A. K. įmonės mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad ūkinės operacijos, nurodytos A. K. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose realiai neįvyko, o buvo tik surašyti apskaitos dokumentai. Nevykdydama ūkinių operacijų ir veikdama kaip tarpininkė, A. K. įmonė dalyvavo sandoriuose, kurie sudarė formalias sąlygas kitiems ūkio subjektams teisę į PVM atskaitą. A. K. įmonė buvo naudojama kitokiai nei įmonės steigimo dokumentuose nurodytai veiklai ir siekė ne ūkinės veiklos, o savanaudiškų, visuomenei priešiškų tikslų. Pagal A. K. įmonės vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras prekių, kaip PVM objekto nebuvo, o pridėtinė vertė nurodytomis sąlygomis nebuvo sukurta. A. K. įmonės išrašytais apskaitos dokumentais siekta įteisinti iš anksto suplanuotus, apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusius sandorius, tokiu būdu padedant kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą.

Pagal UAB „Res Rara“ vardu išrašytas 105 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2003 m. gruodžio mėn. - 2004 m. balandžio mėn. užfiksavo 18 403,57 m³ medienos įsigijimą už 2 752 563 Lt, apmokestinamoji vertė 2 332 681 Lt, pirkimo PVM suma 419 882 Lt. Apmokėjimas UAB „Res Rara“ įformintas grynaisiais pinigais sumoje 2 868 329,99 Lt pagal UAB „Res Rara“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Atlikus UAB „Res Rara“ PVM mokestinį patikrinimą už 2003-12-01 iki 2004-09-30 laikotarpį padaryta išvada, kad UAB „Res Rara“ tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė jokios realios ekonominės veiklos, o buvo naudojama kaip priemonė visuomenei priešiškiems, neteisėtiems tikslams pasiekti. Pagal UAB „Res Rara“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo sudaryta galimybė kitiems Lietuvos Respublikos PVM mokėtojams nepagrįstos PVM atskaitos sukūrimui.

Pagal UAB „Sumerimus“ vardu išrašytas 6 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2003 m. gruodžio mėn. - 2004 m. sausio mėn. užfiksavo 1209,31 m³ medienos įsigijimą už 164 535 Lt, apmokestinamoji vertė 139 437 Lt, pirkimo PVM suma 25 098 Lt. Apmokėjimas UAB „Sumerimus“ sumoje 164 535,14 Lt įformintas grynaisiais pinigais pagal UAB „Sumerimus“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Liudytojo apklausos 2005-05-10 protokole UAB „Sumerimus“ direktorė M. Č. parodė, kad UAB „Sumerimus“ mediena neprekiavo, tačiau paprašyta pažįstamo V. K. sutiko, kad jos vadovaujama įmonė būtų tik kaip tarpininkė parduodant medieną tarp UAB „Piruba“ ir UAB „Baltfela“. V. K. nurodymu ji tik išrašinėjo UAB „Sumerimus“ vardu medienos pardavimo dokumentus. Už minėtų dokumentų įforminimą ji gaudavo 2 proc. atlygį nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos medienos vertės. Klaipėdos AVMI 2006-08-02 raštu Nr. (7.9)-D2-10315 informavo, kad 2006 m. gegužės mėn. buvo atliktas UAB „Sumerimus“ operatyvus patikrinimas, kurio metu bendrovė buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė. Buvusi įmonės direktorė M. Č. (dirbo nuo 2003-12-10 iki 2005-04-19) pateikė 2005-02-15 ir 2005-03-15 akcijų pardavimo sutartis JAV kompanijai „Industrial Works L.L.C.“, atstovaujamai Č. G., bei buhalterinės apskaitos dokumentų už 2003-2005 m. perdavimo aktus akcininkui A. B. (laikotarpiu nuo 2005-04-19 iki 2005-11-10 buvo direktoriumi). Patikrinimo metu A. B. nesurastas, nes jis gyvenamosios vietos nedeklaruoja, o Č. G., atvykęs į Klaipėdos AVMI, nurodė, kad įgaliojimo atstovauti JAV kompanijai „Industrial Works L.L.C.“ neturėjo, tokios kompanijos jis nežino. Klaipėdos AVMI dėl PVM skirtumo grąžinimo už 2004 m. liepos - gruodžio mėnesius atliko UAB „Sumerimus“ 8 mokestinius tyrimus, kurių metu nustatyta, kad UAB „Sumerimus“ vykdė prekybą dėvėtais rūbais, sandoriai su pareiškėja nenustatyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-12-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažino UAB „Sumerimus“ direktorę M. Č. kalta dėl UAB „Sumerimus“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų panaudojimo sukčiavimui - UAB „Baltfela“ be dokumentų įsigytos 1209,31 m³ medienos už 164 535,14 Lt,tame tarpe 25 098,57 Lt PVM, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų fizinių asmenų, legalizavimui.

Pagal UAB „Varuvona“ vardu išrašytą 191 PVM sąskaitą faktūrą pareiškėja 2003 m. gruodžio mėn. - 2004 m. gegužės mėn. užfiksavo 8865,75 m3 medienos įsigijimą už 1 257 317 Lt, apmokestinamoji vertė 1 065 523 Lt, pirkimo PVM suma 191 794 Lt. Apmokėjimas UAB „Varuvona“ sumoje 1 257 316,98 Lt įformintas grynaisiais pinigais pagal UAB „Varuvona“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Pareiškėja PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2004 m. gegužės mėn. UAB „Varuvona“ vardu patikrinimui nepateikė, buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo, 23 391 Lt pirkimo PVM pagal šias PVM sąskaitas faktūras nedeklaravo. Atlikus UAB „Varuvona“ teminį PVM patikrinimą, padaryta išvadą, kad UAB „Varuvona“ tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė jokios realios ekonominės veiklos, tačiau buvo naudojama kaip priemonė visuomenei priešiškiems, neteisėtiems tikslams pasiekti - bendrovės vardu ir įsigytais SAD blankais buvo pasinaudota kaip tarpininke įforminant pardavimo dokumentus kitiems Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems vienetams tikslu sudaryti galimybę nepagrįstos PVM atskaitos sukūrimui. Kauno rajono apylinkės teismas 2006-07-10 teismo baudžiamuoju įsakymu UAB „Varuvona“ direktorių R. Ž. pripažino kaltu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2004-03-17 iki 2004-09-23, įgaliotas vadovauti šiai bendrovei, siekdamas padėti legalizuoti be apskaitos dokumentų įgytą medieną bei neteisėtai atskaityti PVM iš biudžeto, UAB „Varuvona“ vardu išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie medienos pardavimą pareiškėjai.

Pagal UAB „Latorijos cechas“ vardu išrašytas 32 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2004 m. kovo - gegužės mėn. užfiksavo 4831,65 m³ medienos įsigijimą už 723 776 Lt, apmokestinamoji vertė 613 369 Lt, pirkimo PVM 110 407 Lt. Apmokėjimas UAB „Latorijos cechas“ įformintas grynaisiais pinigais – 747 032,85 Lt, pagal UAB „Latorijos cechas“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Pažymėjo, kad 4947 Lt pirkimo PVM, išskirto 2004 m. gegužės mėn. UAB „Latorijos cechas“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose pareiškėja 2004 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo. Pagal iš Vilniaus AVMI gautą informaciją UAB „Latorijos cechas“ buvo atliktas PVM patikrinimas už laikotarpį nuo 2004-01-27 iki 2004-07-12. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Latorijos cechas“ tikrinamuoju laikotarpiu ekonominės veiklos nevykdė, PVM sąskaitose faktūrose įformintų ūkinių operacijų faktiškai neatliko, jos vardu įsigytais blankais buvo įformintos realiai neįvykusios operacijos.

Pagal UAB „Izokvanta“ vardu išrašytas 3 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2004 m. balandžio - gegužės mėn. užfiksavo medienos įsigijimą už 19 033 Lt, apmokestinamoji vertė 16 930 Lt, pirkimo PVM suma 2103 Lt. Apmokėjimas UAB „Izokvanta“ įformintas grynaisiais pinigais už 206 278,86 Lt, pagal UAB „Izokvanta“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Pareiškėja 1707 Lt pirkimo PVM, išskirto 2004 m. gegužės mėn. UAB „Izokvanta“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose 2004 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo. Kauno AVMI atliko UAB „Izokvanta“ teminį PVM patikrinimą, kurio metu, nustatyta, jog UAB „Izokvanta“ tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė jokios realios ekonominės veiklos, tačiau buvo naudojama kaip priemonė visuomenei priešiškiems, neteisėtiems tikslams pasiekti - pagal bendrovės vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudaryti galimybę kitiems mokesčių mokėtojams nepagrįstos PVM atskaitos sukūrimui, tame tarpe ir pareiškėjai.

Pagal UAB „Piruba“ vardu išrašytą 21 PVM sąskaitą faktūrą pareiškėja 2003 m. gruodžio - 2004 m. kovo mėn. užfiksavo 5043,46 m³ medienos įsigijimą už 702 022 Lt, apmokestinamoji vertė 594 934 Lt, pirkimo PVM suma 107 088 Lt. Apmokėjimas UAB „Piruba“ įformintas grynaisiais pinigais už 701 621,79 Lt pagal UAB „Piruba“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. UAB „Piruba“ buvo atliktas mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2003-10-01 iki 2004-12-31 ir nustatyta, jog UAB „Piruba“ įregistruotos veiklos rūšys: drabužių ir avalynės didmeninė prekyba (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)), avalynės ir odos gaminių mažmeninė prekyba (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)) ir drabužių mažmeninė prekyba (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)). Nuo 2004-09-24 UAB „Piruba“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos. Patikrinimui bendrovė buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, motyvuodama, kad jos akcijos 2004-07-12 buvo parduotos ir perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai Rusijos piliečiui M. K. kurio buvimo vieta nenustatyta. Patikrinimas atliktas remiantis surinkta priešpriešine informacija. Patikrinimo metu bendrovės darbuotojos (direktorė L. B. ir buhalterė L. P.) nurodė, kad bendrovės veikla buvo prekyba dėvėtais drabužiais, kad prekybai mediena vadovavo akcininkas V. K., tačiau jos niekada nematė medienos, o tik pasirašydavo V. K. pateiktuose dokumentuose. Patikrinimo metu UAB „Piruba“ medienos įsigijimo šaltiniai nenustatyti. Liudytojo apklausos 2006-10-19 protokole UAB „Piruba“ direktorė L. B. parodė, kad vadovaudama UAB „Piruba“ ji pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kuriuos jau užpildytus jai duodavo V. K. ir kuriuose būdavo nurodyta, kad UAB „Piruba“ neva parduoda medieną pareiškėjai. Ar realiai vyko medienos pardavimas, L. B. nežinojo, niekada nematė medienos, kuri buvo įforminta medienos pardavimo dokumentuose. Be to, UAB „Piruba“ neturėjo jokių medienos sandėliavimo patalpų bei transporto medienos pervežimui. Liudytojo apklausos 2006-11-16 protokole buvusi UAB „Piruba“ buhalterė L. P. parodė, kad kartą per savaitę į namus V. K. atnešdavo jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus. Minėtuose dokumentuose būdavo nurodyta medienos, kanceliarinių prekių, kompiuterių bei dėvėtų rūbų pardavimas, tačiau nei UAB „Piruba“ prekių (medienos), nei tiekėjų bei pirkėjų ji nėra mačiusi. Taip pat nurodė, kad UAB „Piruba“ vardu išrašytuose kasos pajamų orderių kvituose, kuriuose nurodytas pinigų gavimas iš pareiškėjos, parašas yra ne jos, šių kvitų ji neišrašė, kvituose nurodytų piniginių lėšų negavo, ar minėtos pinigų sumos apskaitytos UAB „Piruba“ kasoje, nežino. Įtariamojo apklausos 2005-09-23 protokole buvęs UAB „Piruba“ akcininkas V. K. parodė, kad jis, paprašytas jam nepažįstamo asmens R. M., sutiko įsigyti UAB „Piruba“ akcijas. Pagal R. M. pateiktus duomenis jis užpildydavo UAB „Piruba“ vardu dokumentus neva UAB „Piruba“ parduoda medieną pareiškėjai. Visus tuos dokumentus, pasirašytus UAB „Piruba“ direktorės L. B., V. K. perduodavo R. M., o jis jam sumokėdavo 2 proc. nuo sandorio sumos. R. M. taip pat atveždavo įvairių įmonių (kurių pavadinimų neatsiminė) jau užpildytus dokumentus, iš kurių UAB „Piruba“ neva įsigijo medieną, kurios pardavimas vėliau būdavo forminamas pareiškėjai.

Pagal UAB „Antitus“ vardu išrašytas 77 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2003 m. rugsėjo - lapkričio mėn. užfiksavo 10 737,78 m³ medienos įsigijimą už 1 411 089 Lt, apmokestinamoji vertė 1 195 838 Lt, pirkimo PVM suma - 215 251 Lt. Apmokėjimas UAB „Antitus“ įformintas grynaisiais pinigais sumoje 1 411 586,6 Lt pagal UAB „Antitus“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Pagal iš Vilniaus AVMI gautą informaciją, UAB „Antitus“ vadovas R. R. kviečiamas į Vilniaus AVMI neatvyksta. UAB „Antitus“ PVM deklaracijas teikė iki 2003-12-31, tačiau PVM nemokėjo. Nuo 2004-03-19 išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Vilniaus AVMI informacinės duomenų bazės duomenimis 2006-05-04 UAB „Antitus“ apskaitos kortelėje buvo 1 809 740,83 Lt mokesčių į biudžetą nepriemoka (tame tarpe 1 666 682 Lt PVM nepriemoka). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apskrities skyrius informavo, kad 2003-05-02 dėl UAB „Antitus“ veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00063-03 pagal nusikaltimo požymius, numatytus LR BK 219 str., 220 str., 182 str. Ikiteisminio tyrimo metu dėl minėtos įmonės veiklos nustatyta, kad realiai veiklą vykdė kiti asmenys. Liudytojo apklausos 2008-01-14 protokole buvęs UAB „Antitus“ direktorius R. R. parodė, kad T. T. paprašytas apie 2000 m. kovo mėn. tapo UAB „Antitus“ direktoriumi, tačiau faktiškai įmonei vadovavo T. T., o jis tik pasirašinėjo dokumentus. Pradžioje UAB „Antitus“ veikla buvo galvijų odų supirkimas ir pardavimas. Apie 2003 m. rugsėjo mėn. R. R. susipažino su pareiškėjos vadybininku A. (pavardės neprisiminė), kuris už atlygį pasiūlė UAB „Antitus“ vardu forminti medienos pardavimo dokumentus pareiškėjai. PVM sąskaitas faktūras, kuriose būdavo nurodyta neva UAB „Antitus“ parduoda medieną pareiškėjai ir kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose būdavo nurodyta neva pareiškėja apmoka už medieną, R. R. užpildydavo pagal Artūro pateiktus duomenis. Užpildytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus R. R. pasirašydavo ir atiduodavo Artūrui. R. R. teigimu, UAB „Antitus“ realiai medienos pareiškėjai nepardavė ir pinigų, nurodytų kasos pajamų orderių kvituose, pareiškėja UAB „Antitus“ nemokėjo.

Pagal UAB Prekybos namai „Kamfis“ vardu išrašytas 38 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja 2003 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais užfiksavo 4124,16 m³ medienos įsigijimą už 540 337 Lt, apmokestinamoji vertė 457 913 Lt, pirkimo PVM suma - 82 424 Lt. Apmokėjimas UAB Prekybos namai „Kamfis“ įformintas grynaisiais pinigais sumoje 540 306,72 Lt pagal UAB Prekybos namai „Kamfis“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus. Buvo atliktas UAB Prekybos namai „Kamfis“ mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2004-07-20, kurio metu padaryta išvada, kad UAB Prekybos namai „Kamfis“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos (tame tarpe ir medienos pardavimas pareiškėjai) faktiškai nebuvo atliekamos. UAB Prekybos namai „Kamfis“ buvo naudojama ne įmonės steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, jos vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis kiti juridiniai asmenys nepagrįstai atskaitė PVM (tame tarpe ir pareiškėja). Įtariamojo papildomos apklausos 2007-02-28 protokole pareiškėjos vairuotojas P. P. ir 2007-03-13 įtariamojo papildomos apklausos protokole pareiškėjos vairuotojas A. Č. parodė, kad UAB Prekybos namai „Kamfis“ patalpose niekada nebuvo ir medienos Vilniuje niekada nesikrovė, UAB Prekybos namai „Kamfis“ direktoriaus P. F. V. nepažįsta. Taip pat parodė, kad medieną pirkdavo iš fizinių asmenų, tačiau krovinio gabenimo važtaraštyje (pagal G. A. nurodymą) nurodydavo, kad medieną perka iš įmonių, tarp jų buvo ir UAB Prekybos namai „Kamfis“. Medienos pirkimui pinigus gaudavo iš direktoriaus G. A.. Byloje nustatyta, kad įtariamųjų apklausos protokoluose pareiškėjos vairuotojai Č. Š., A. Č., E. B., R. B., P. B., P. P., S. D., R. V., A. B. visais atvejais nurodė, jog medieną pirko iš fizinių asmenų, o krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodydavo, kad medieną įsigydavo iš įmonių, tokių kaip UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonė (reorganizuota į UAB „Asintijus“), A. K. įmonė, UAB „Res Rara“, UAB „Sumerimus“, UAB „Varuvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“ bei UAB prekybos namai „Kamfis“. Vairuotojai taip pat nurodė, kad krovinio važtaraščius pildydavo pagal iš anksto pareiškėjos komercijos direktoriaus G. A. pateiktas pirkimo-pardavimo sutartis, įformintas tarp pareiškėjos ir aukščiau minėtų įmonių. Pareiškėjos komercijos direktorius G. A. 2004-05-26 įtariamojo apklausos protokole taip pat patvirtino, kad pareiškėjos vairuotojai pirkdavo medieną iš fizinių asmenų, jiems jokių dokumentų neišrašydavo, o išrašydavo krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose pardavėju nurodydavo minėtas bendroves. Pinigus vairuotojams medienai pirkti duodavo G. A.. Krovinio važtaraščiuose būdavo nurodoma, kad mediena parduodama ir vežama pas pareiškėją, nors realiai medieną vairuotojai veždavo tiesiai į UAB „Pajūrio mediena“, o pakeliui, G. A. nurodymu, išrašydavo jau naują krovinio gabenimo važtaraštį, kur siuntėja jau būdavo pareiškėja, o gavėjas - UAB „Pajūrio mediena“. G. A. ir pareiškėjos direktoriaus A. R. nurodymu medienos kiekio į krovinio gabenimo važtaraščius vairuotojai neįrašydavo. Pažymėjo, kad Kauno AVMI pagrįstai atsižvelgė į liudytojų parodymus, gautus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojų parodymų davimo metu užfiksuotiems duomenims teiktinas prioritetas, nes tie duomenys gauti suprantant jų davėjams apie galimą gresiančią atsakomybę, jei jie būtų melagingi ar iškraipyti kitiems asmenims nenaudinga linkme. Liudytojų parodymai nėra paneigti kitais įrodymais, todėl mokesčių administratorius negalėjo jų ignoruoti. Pažymėjo, kad tokios pat nuomonės laikėsi ir LVAT 2008-12-19 nutartyje adm. byloje Nr. A556-2049/2008). Taip pat nurodo, kad be byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos, faktą, jog UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonė (reorganizuota į UAB „Asintijus“), A. K. įmonė, UAB „Res Rara“, UAB „Sumerimus“, UAB „Varuvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“ bei UAB prekybos namai „Kamfis“ realiai pareiškėjai medienos nepardavė, patvirtina ir atliktų minėtų įmonių mokestinių patikrinimų bei mokestinių tyrimų metu nustatytos aplinkybės, jog šios įmonės prekybos mediena veiklos nevykdė bei neturėjo resursų šiai veiklai vykdyti. Byloje nustatyta, kad minėtų įmonių atstovai arba nieko nežinojo apie sandorius su pareiškėja, arba nurodė, kad pasirašydavo iš anksto kitų asmenų užpildytus dokumentus už tam tikrą atlygį, o apie realų medienos pardavimą pareiškėjai jokios informacijos neturėjo. Pažymėjo, kad beveik visi apmokėjimai buvo įforminami grynaisiais pinigais. Duomenų, kad pareiškėja būtų realiai sumokėjusi už medieną minėtoms įmonėms, nėra. Ištyrus minėtų įmonių veiklą, nustatyta, kad šios įmonės buvo naudojamos neteisėtai veiklai vykdyti, t. y. sudarė sąlygas kitiems ūkio subjektams (tame tarpe pareiškėjai) neteisėtos PVM atskaitos suformavimui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prekės nebuvo gautos iš UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonė (reorganizuota į UAB „Asintijus“), A. K. įmonė, UAB „Res Rara“, UAB „Sumerimus“, UAB „Varuvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“ bei UAB prekybos namai „Kamfis“ ir pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų paneigti šias mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Tai reiškia, kad ūkinės operacijos vyko ne tarp minėtų ūkio subjektų ir ne tokiomis aplinkybėmis, kurios įformintos minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pažymėjo, kad ūkinės operacijos realumas suponuoja, kad ši ūkinė operacija buvo atlikta būtent tarp PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ūkio subjektų. Teisę į PVM atskaitą mokesčio mokėtojas įgyja tik tuo atveju, jeigu prekes įgyja iš PVM mokėtojo, kuris pagal įstatymus privalo sumokėti šias mokesčio sumas. Tai įpareigoja mokesčių mokėtoją, pageidaujantį pasinaudoti šia teise, imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikintų, jog PVM sąskaitos faktūros atspindi tikrąjį ūkinių operacijų turinį, jog sandorį sudaro būtent su šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytu ūkio subjektu (LVAT 2007-02-26 nutartis adm. byloje Nr. A6-206-2007). Nors minėtos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pareiškėja grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, tačiau turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitose faktūrose, todėl vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja neturi teisės į PVM atskaitą. Šiuo atveju pareiškėjos sąžiningumo vertinimas, sprendžiant klausimą dėl teisės į PVM atskaitą, neturi jokios reikšmės.

Dėl 186 371 Lt sumažinto pardavimo PVM nurodo, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2003-07-01-2004-05-25 laikotarpiu įsigytą medieną pardavinėjo kitoms įmonėms. Byloje nustatyta, kad pagrindiniai pareiškėjos įsigytos medienos pirkėjai buvo UAB „Pajūrio mediena“ ir UAB „Stora Enso miškas“. Kauno AVMI 2008-02-12 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad buvo atliktas tyrimas pagal pareiškėjos vairuotojų medienos pirkimo-pardavimo sąsiuviniuose „507“, „508“, „509“, „510“, „511“, „512“, „513“, „514“, „517“, „518“ fiksuotus duomenis, pareiškėjos vardu išrašytus UAB „Pajūrio mediena“ ir UAB „Stora Enso miškas“ krovinio gabenimo važtaraščius ir medienos pardavimo dokumentus, PVM sąskaitas faktūras bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007-09-26 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Pagal minėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad pareiškėjos vairuotojams atvežus medieną į UAB „Pajūrio mediena“ ir UAB „Stora Enso miškas“ sandėlius, medieną priimantys darbuotojai ją apmatuodavo ir už atlygį padidindavo jos kiekį bei pagerindavo rūšį. Tokią išvadą taip pat patvirtina įtariamojo apklausos protokoluose pateikti pareiškėjos vairuotojų (A. Č., Č. Š., P. P., S. D.), pareiškėjos komercijos direktoriaus G. A. bei UAB „Pajūrio mediena“ rūšiuotojo A. V. parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-07-01-2004-05-25 laikotarpiu pareiškėja, išrašydama pardavimo PVM sąskaitas faktūras UAB „Pajūrio mediena“, prirašyto medienos kiekio verte 995 797,81 Lt padidino apmokestinamąją vertę ir 179 244 Lt pardavimo PVM sumą, o išrašydama pardavimo PVM sąskaitas faktūras UAB „Stora Enso miškas“, prirašyto medienos kiekio verte 39 596,71 Lt padidino apmokestinamąją vertę ir 7127 Lt pardavimo PVM sumą. Todėl mokesčių administratorius, nustatęs minėtas aplinkybes, pagrįstai 186 371 Lt (179 244 Lt + 7127 Lt) pareiškėjai sumažino pardavimo PVM.

Dėl 243 228 Lt padidinto pardavimo PVM nurodo, kad byloje nustatyta, kad pareiškėja 2004-05-25-2004-05-31 laikotarpiu į UAB „Pajūrio mediena“ atvežė 1253,305 m³ medienos. Tačiau PVM sąskaitą faktūrą IND Nr. (duomenys neskelbtini) minėtos atvežtos medienos kiekiui (212 211,43 Lt apmokestinamoji vertė, 38 198 Lt pardavimo PVM) išrašė tik 2004-10-19. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pardavimo PVM, išskirto minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje 2004 m. gegužės mėn. nedeklaravo, mokesčių administratorius pareiškėjai 38 198 Lt suma pagrįstai padidino pardavimo PVM. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja nedeklaravo pardavimo PVM pagal 2004 m. gegužės mėn. PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Stora Enso miškas“ ir UAB „Pajūrio mediena“. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai 198 623 Lt padidino pardavimo PVM už 2004 m. gegužės mėn. Byloje nustatyta, kad pareiškėja atgabeno į UAB „Stora Enso miškas“ 405,166 m³ medienos, kurią priėmė šios įmonės priėmėjai. Tačiau pareiškėja PVM sąskaitų faktūrų šiam medienos kiekiui neišrašė. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai 6407 Lt padidino pardavimo PVM. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos (toliau – ir LKPB NTVV) 2004-06-08 užduotį ir 2004-10-05 papildomą užduotį baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00056-04 Kauno AVMI atlikto pareiškėjos ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir surašė 2005-12-20 Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal LKPB NTVV 2007-03-23 užduotį dėl papildomų objektų tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00056-04 Kauno AVMI atliko tyrimą ir surašė 2008-02-12 Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaudamasis minėtomis specialisto išvadomis, mokesčių administratorius atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius taip pat rėmėsi LKPB NTVV pateiktais pareiškėjos kratos metu išimtais buhalteriniais apskaitos dokumentais, kita iš aukščiau minėtos teisėsaugos institucijos gauta papildoma informacija (kuri buvo pateikta 2005-12-20 Specialisto išvados surašymui) bei iš Vilniaus ir Klaipėdos apskričių VMI gauta informacija. Pažymėjo, kad MAĮ 72 str. 1 d. numatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, mokestis šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos MAĮ nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo. Pareiškėjos mokestinio patikrinimo atlikimas pagal aukščiau minėtų valstybės institucijų surinktą medžiagą ir kitus duomenis, mokesčių administratoriui yra įstatymo leistinas, todėl minėtame patikrinimo akte nustatyti duomenys teisėti sprendžiant mokestinį ginčą. Mano, kad Kauno AVMI ginčijamame sprendime teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje medžiaga bei duomenys mokesčių administratoriaus buvo naudojami patikrinimo metu nustatytam PVM apskaičiavimo pažeidimui pagrįsti, o ne fizinių asmenų kaltumui konstatuoti, todėl baudžiamosios bylos baigtis šiuo atveju nėra būtina sprendžiant šį mokestinį ginčą. Pareiškėjos teiginiai, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jai apskaičiuotus delspinigius skaičiavo ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų bei nepagrįstai paskyrė 50 proc. dydžio PVM baudą yra nepagrįsti, nes pagal MAĮ 97 ir 98 str. delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą ir skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dienos. Taigi 180 dienų maksimalus delspinigių skaičiavimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo delspinigių skaičiavimo pradžios dienos, o nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dienos. Pagal MAĮ 105 str. nuostatas mokesčių administratoriui atsiranda teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime, mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu, arba kai mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi atsižvelgiant į šias nuostatas, nagrinėjamu atveju teisė išieškoti mokestines nepriemokas atsiras ir 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas bus pradėtas skaičiuoti tuomet, kai įsiteisės šį mokestinį ginčą išsprendžiantis galutinis sprendimas ir pareiškėjai atsiras prievolė sumokėti į biudžetą jai apskaičiuotą PVM. PVMĮ 123 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Minėto straipsnio 4 d. nustatyta, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčių mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių administratorius, skirdamas pareiškėjai PVM baudą, nustatė pareiškėjos baudą didinančias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjos padarytų mokestinių pažeidimų mastas yra didelis (tiek kartotinumo ir dažnumo, tiek padarytos žalos biudžetui prasme). Mokesčių administratorius kaip pareiškėjos baudą didinančias aplinkybes taip pat vertino tai, kad pareiškėja, siekdama mokestinės naudos, buhalterinėje apskaitoje užfiksavo žinomai melagingus duomenis ir PVM atskaitai pagrįsti pateikė dokumentus, neturinčius juridinės galios. Taigi, nustatęs pareiškėjos baudą didinančias aplinkybes ir nenustatęs baudą mažinančių aplinkybių, mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai skyrė 50 proc. 958 181 Lt PVM baudą. Pareiškėja teismui pateiktame skunde nesutinka su MGK prie LRV sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos nurodymų sumokėti į biudžetą 945 604 Lt GPM, 465 623 Lt GPM delspinigius ir 4 752 802 Lt GPM baudą perduoti VMI prie LR FM nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad MAĮ 155 str. 4 d. nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija pagal savo kompetenciją turi teisę priimti sprendimą perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Taigi įstatymų leidėjas Mokestinių ginčų komisijai suteikė teisę, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, perduoti mokesčių mokėtojo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Kaip matyti iš minėto Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, ginčą nagrinėjanti institucija nustatė, jog centrinis mokesčių administratorius savo sprendime nepagrįstai konstatavo, kad apskaičiuojant pareiškėjos GPM bazę ir mokėtinų mokesčių sumas taikytinos MAĮ 69 str. 1 d. nuostatos, nes šiuo atveju taikytinos MAĮ 70 str. bei Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos. MGK prie LRV konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad pareiškėja buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksavo medienos įsigijimą iš UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonė (reorganizuota į UAB „Asintijus“), A. K. įmonė, UAB „Res Rara“, UAB „Sumerimus“, UAB „Varuvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“ bei UAB prekybos namai „Kamfis“ nors realiai visa mediena buvo įsigyta iš fizinių asmenų, leidžia teigti, jog pareiškėja slėpė realiai įvykusiais ūkines operacijas, t. y. medienos įsigijimą iš fizinių asmenų. Todėl mokesčių administratoriui atsirado pagrindas nustatyti pareiškėjos mokestinę prievolę taikant MAĮ 70 str. nuostatas. Konstitucinis Teismas 2003-11-17 nutarime pažymėjo, kad tuo atveju, kai mokesčio bazės negalima nustatyti (apskaičiuoti) mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, mokesčių administratorius ne tik turi teisę, bet ir privalo nustatyti (apskaičiuoti) mokesčio bazę netiesiogiai. MGK prie LRV pažymėjo, kad LVAT, aiškindamas iki 2004-04-30 galiojusio MAĮ 262 ir 271 str. (dabar galiojančio 2004-04-12 MAĮ Nr. DC-2112 atitinkamai 69 str. 1 d. ir 70 str.) normų turinį (LVAT 2005-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-495/2005) yra pažymėjęs, kad „MAĮ 271 str. nurodyti atvejai, kuriems esant galimas mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodų taikymas, rodo, kad šiuos metodus galima taikyti tada, kai yra duomenų, jog mokesčių mokėtojas slepia mokesčius. Mokesčių slėpimo atveju mokesčių bazė sumažinama slepiant realiai įvykusias ūkines operacijas, buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas, fiksuojant kitokio turinio, nei realiai įvyko, ūkines operacijas ir kitais būdais, neleidžiančiais mokesčių bazės apskaičiuoti tiesiogiai. Skirtingai nuo mokesčių bazės netiesioginio nustatymo metodų taikymo, MAĮ 262 str. 2 d. reglamentuoja mokesčių administratoriaus teises mokesčių vengimo atveju. Mokesčių vengimas skiriasi nuo mokesčių slėpimo tuo, jog vengiant mokesčių realiai atliekamos ūkinės operacijos, kurios, neiškreipiant jų turinio, atvaizduojamos buhalterinėje apskaitoje. Tačiau šių ūkinių operacijų pagrindinis tikslas yra ne realios ūkinės-komercinės veiklos vykdymas, o mokestinės naudos gavimas piktnaudžiaujant mokesčio įstatymu. Be to, tokios ūkinės operacijos ir mokesčių mokėtojų elgesys negali būti pateisinamas nei ekonominės logikos, paprastai pasireiškiančios pelno siekimu, nei kitomis svarbiomis aplinkybėmis“. MGK prie LRV konstatavo, kad centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas šioje dalyje mokestinį ginčą, neteisingai pritaikė teisės normas bei netinkamai įvertino visas minėtas su GPM apskaičiavimu susijusias aplinkybes, todėl mokesčių administratoriaus sprendimo nurodymai pareiškėjai sumokėti į biudžetą 945 604 Lt GPM, 465 623 Lt GPM delspinigius ir 472 802 Lt GPM baudą naikintini ir pareiškėjos skundas šioje dalyje perduodamas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad VMI prie LR FM šios MGK prie LRV sprendimo dalies ABTĮ nustatyta tvarka neginčijo (b. l. 97-108).

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Aplinkybė, kad patikrinimo akte minimų įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos ūkinės operacijos nevyko, t. y. pareiškėja nepirko iš minėtų įmonių medienos, o pirko ją iš fizinių asmenų, patvirtina į bylą pateiktų įrodymų visuma. PVM suma paskaičiuota pagal PVM sąskaitose faktūrose išskirtas sumas, gauta naujų duomenų, nustatyta papildomų pažeidimų, todėl specialisto išvadoje minimos sumos gali ir nesutapti su patikrinimo akte nurodytomis sumomis.

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai užfiksavo medienos įsigijimą iš įmonių, kurių apskaitos dokumentai pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimų vyriausiosios valdybos ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00056-04 surinktą medžiagą buvo neteisėtai naudojami įforminant pardavimą pareiškėjai, nes faktiškai mediena buvo įsigyta iš fizinių asmenų, neišrašant medienos įsigijimo dokumentų. MGK prie LRV pagrįstai konstatavo, kad įvertinus bylos medžiagą pakanka įrodymų, kad pareiškėja, dalyvaudama ginčijamose ūkinėse operacijose, elgėsi nesąžiningai, o mokesčių pažeidimų mastas yra didelis (tiek kartotinumo ir dažnumo, tiek padarytos žalos biudžetui prasme). Pareiškėja, siekdama mokestinės naudos, buhalterinėje apskaitoje užfiksavo žinomai melagingus duomenis ir mokesčių atskaitai pateikė dokumentus, neturinčius juridinės galios (b. l. 94-95).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą bei atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Mokestinis ginčas kilo dėl Kauno AVMI atlikto mokestinio patikrinimo, kurio metu, patikrinus pareiškėjos UAB „Baltfela“ PVM ir GPM laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-05-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, konstatuoti pareiškėjos padaryti šių mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir nurodyta sumokėti 1 916 362 Lt PVM ir 945 604 Lt GPM sumas, paskaičiuotos šių mokesčių delspinigių sumos (I tomas, MGK bylos l. 67-117). Pareiškėja nesutinka su vietinio ir centrinio mokesčių administratorių sprendimais, kuriais savo ruožtu patvirtintas patikrinimo aktas, paskirtos baudos ir paliktas nepakeistas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat MGK sprendimu dalyse, kuriose patvirtintas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas dalyje dėl nurodymo sumokėti PVM ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos sumas, taip pat nuspręsta pareiškėjos skundą dalyje dėl nurodymo sumokėti GPM ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos sumas perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Bylai reikšmingu laikotarpiu – nuo 2003-07-01 iki 2004-05-01 – galiojusios redakcijos PVMĮ 58 str. 1 d. 1 p. (2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 redakcija) ir 64 str. 1 d. (2003-03-13 įstatymo Nr. IX-1364 redakcija) numatė, kad: PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir paslaugos yra skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti (išskyrus kasos aparato kvitą, kuriame nurodytas pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų, ir žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitą, išrašytą žemės ūkio produkcijos, už kurią PVM apskaičiuojamas pagal specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, tiekimui įforminti). Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus šiam blankui. Tuo metu galiojusio LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d. nustatė, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 str. 7 d. nurodytas dokumentas. Šio įstatymo 13 str., kurio 1 d. 1 – 6 p. nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, 2 d. numatė, kad kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai, o reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė. Privalomi PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai numatyti PVMĮ 80 str. 1 d., o 2002-05-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 780 Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo 2 p. patvirtinta Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarka, kurios 1 p., be kita ko, numato, kad jos reikalavimai privalomi visiems veiklą, apibrėžtą LR pelno mokesčio įstatyme, vykdantiems Lietuvos vienetams, taip pat ekonominę veiklą, apibrėžtą LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, vykdantiems Lietuvos apmokestinamiems asmenims, o 3.1. ir 3.1.3. p. nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra juridinės galios neturi ir pagal tokius dokumentus išlaidos sąnaudomis ir pirkimo PVM atskaitomu PVM negali būti pripažįstami, jeigu nėra visų teisės aktuose nustatytų privalomų rekvizitų.

Nuo 2004-05-01 įsigaliojusios redakcijos LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 58 str. 1 d. 1 p. ir 64 str. 1 d. numato, kad: PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir paslaugas, jeigu šios prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenumatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio įstatymo 80 str. 1 d. 1-16 p. nurodyti rekvizitai), o jei šio dokumento forma rašytinė, - šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti šiam blankui keliamus teisės aktų reikalavimus. Bylai reikšmingu laikotarpiu galiojusios redakcijos LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d. nustatė, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 str. 7 d. nurodytas dokumentas. Šio įstatymo 13 str., kurio 1 d. 1-6 p. nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, 2 d. numatė, kad kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai, o reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė. Privalomi PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai numatyti LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. 1 d., o 2002-05-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 780 Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo (LR Vyriausybės 2004-04-09 nutarimo Nr. 407 redakcija) 1 p. patvirtintos Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės, kurių 1 p., be kita ko numato, kad jų reikalavimai privalomi visiems veiklą, apibrėžtą LR pelno įstatyme, vykdantiems Lietuvos vienetams, taip pat ekonominę veiklą, apibrėžtą LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, vykdantiems Lietuvos apmokestinamiems asmenims, o 2.1. p. nustatyta, kad sąskaita faktūra ir PVM sąskaita faktūra juridinės galios neturi ir pagal jas išlaidos negali būti pripažintos sąnaudomis, o pirkimo PVM – atskaitomu PVM pagal PVM sąskaitą faktūrą, jeigu jose nėra visų teisės aktuose nustatytų privalomų rekvizitų, išskyrus atvejus, nustatytus šiuo nutarimu patvirtintose Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse.

Administracinių teismų praktika dėl teisės į PVM atskaitą realizavimo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija konstatavo bendrąją taisyklę, kad teisė į PVM atskaitą yra vienas iš esminių pridėtinės vertės mokesčio sistemos elementų, kuri paprastai negali būti ribojama. Teisė į PVM atskaitą gali būti įgyvendinama esant jos prielaidai – realiai mokesčio mokėtojo atliktiems prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmams (mokesčio mokėtojas turi prekę ar paslaugą įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą; sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti) bei tinkamo realizavimo sąlygai – įstatymo reikalavimus atitinkančiai PVM sąskaitai faktūrai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija minėtoje nutartyje akcentavo, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Savo ruožtu aplinkybė, jog mokesčio mokėtojo turimoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai dar pati savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko būtent tokio turinio ūkinė operacija, kuri atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad vietinio ir centrinio mokesčių administratorių bei MGK sprendimai, kad ūkinių operacijų, nurodytų UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonės, 2004-02-24 reorganizuotos į UAB „Asintijus“, A. K. įmonės, UAB „Res Rara“, UAB „Sunerimus“, UAB „Varuvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“, UAB Prekybos namai „Kamfis“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, turinys yra ne toks, koks nurodytas minėtose PVM sąskaitose – faktūrose, yra pagrįstas, o aplinkybes, kad patikrinimo akte minimų įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko, t. y. pareiškėja nepirko iš minėtų įmonių medienos, patvirtina mokesčių administratoriaus surinkti ir bylos nagrinėjimo metu gauti įrodymai: Vilniaus AVMI pateikti duomenys apie UAB „Pjūvio forma“ veiklą tuo metu, kai buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros dėl medienos pardavimo UAB „Baltfela“ (III tomas, MGK bylos l. 57-58); Kauno AVMI 2007-06-22 UAB „Sardona“ patikrinimo aktas ir sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, iš kurių matyti, kad nuo 2003-02-03 iki 2004-05-31 minėta įmonė realiai jokios ekonominės veiklos nevykdė ir iš esmės buvo naudojama sudaryti sąlygas jos vardu išrašytose PVM sąskaitose nurodytiems medienos pirkėjams nepagrįstam PVM atskaitos suformavimui (V tomas, MGK bylos l. 95-177; VI tomas, MGK bylos l. 1-51); UAB „Translogus“ akcininko ir direktoriaus K. A. parodymai, iš kurių matyti, kad ši įmonė dokumentų, patvirtinančių medienos įsigijimą pateikti negali, taip pat negali nurodyti jos tiekėjų, kadangi realiai tokią veiklą įmonės vardu vykdė asmuo, kuris įmonėje nebuvo įdarbintas, įmonės direktoriaus dalyvavimas šiose ūkinėse operacijose apsiribodavo tik dokumentų pasirašymu (III tomas, MGK bylos l. 137-139; VII tomas, MGK bylos l. 33-35); Kauno AVMI 2007-07-09 A. S. įmonės, 2004-02-24 reorganizuotos į UAB „Asintijus“, patikrinimo pažyma ir 2007-06-22 patikrinimo aktas, iš kurių matyti, kad 2003 m. liepos mėn. – 2004 m. gegužės mėn. minėta įmonė medienos nebuvo įsigijusi, atitinkamai – negalėjo jos perleisti UAB „Baltfela“ (I tomas, MGK bylos l. 52-104); Kauno AVMI 2007-03-05 A. K. įmonės patikrinimo aktas ir 2007-04-18 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, iš kurių matyti, kad nuo 2003-05-21 iki 2004-05-31 minėta įmonė realiai ekonominės veiklos, kuri atsispindi jos vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nevykdė, medienos įmonėms, tame tarpe ir UAB „Baltfela“, nepardavė (VI tomas, MGK bylos l. 110-167); Kauno AVMI 2005-02-23 UAB „Res Rara“ patikrinimo aktas, 2005-02-25 patikrinimo pažyma, iš kurių matyti, minėta įmonė medienos neįgijo ir UAB „Baltfela“ nepardavė (VII tomas, MGK bylos l. 9-32); Klaipėdos AVMI 2006-05-04 UAB „Sunerimus“ priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-28 Teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1254-659/2006, iš kurių matyti, kad UAB „Sumerimus“ neįgijo ir 2003 m. gruodžio – 2004 m. sausio mėn. realiai nepardavė UAB „Baltfela“ medienos (b. l. 190-194; III tomas, MGK bylos l. 185-190); Kauno AVMI 2007-01-31 UAB „Varuvona“ patikrinimo aktas, 2007-03-26 patikrinimo pažyma ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006-07-10 Teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-097/2006, iš kurių matyti, minėta įmonė medienos neįgijo ir UAB „Baltfela“ nepardavė (b. l. 166-171; V tomas, MGK bylos l. 47-84, 85-94); Vilniaus AVMI 2006-06-01 UAB „Latorijos cechas“ patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad nuo 2004-01-01 iki 2004-07-31 minėta įmonė realiai ekonominės veiklos nevykdė, medienos neįgijo ir UAB „Baltfela“ jos parduoti negalėjo (III tomas, MGK bylos l. 41-53); Kauno AVMI 2006-12-20 UAB „Izokvanta“ patikrinimo aktas ir 2007-01-12 patikrinimo pažyma, iš kurių matyti, kad nuo 2004-01-01 iki 2004-07-31 minėta įmonė realiai ekonominės veiklos nevykdė, medienos neįgijo ir UAB „Baltfela“ jos parduoti negalėjo (VI tomas, MGK bylos l. 168-196); Klaipėdos AVMI 2005-04-05 UAB „Piruba“ patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad UAB „Piruba“ nepateikė didesnės dalies prekių, tame tarpe ir medienos, įsigijimą patvirtinančių dokumentų, medienos tiekėjų jos vadovė L. B. negalėjo nurodyti (III tomas, MGK bylos l. 63-92); Vilniaus AVMI pateikti duomenys apie UAB „Atitus“ veiklą ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-11-17 Teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1389-536/2008, iš kurių matyti, minėta įmonė medienos neįgijo ir UAB „Baltfela“ nepardavė (b. l. 174-189; III tomas, MGK bylos l. 36-38); Vilniaus AVMI 2007-07-19 UAB Prekybos namai „Kamfis“ mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita, iš kurios matyti, kad tyrimo metu nenustatyta, kad minėta įmonė būtų įgijusi prekes, kurias ji nurodė perleidusi kitiems ūkio subjektams, tarpe – medieną UAB „Baltfela“ (III tomas, MGK bylos l. 2-35), o laikotarpiu 2003 m. liepos – rugpjūčio mėn. UAB Prekybos namai „Kamfis“ vadovu nurodytas ir PVM sąskaitas faktūras dėl medienos pardavimo UAB „Baltfela“ pasirašęs P. F. V., apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje teigė, kad šios įmonės veikloje nedalyvavęs (III tomas, MGK bylos l. 144-147). Šiuos įrodymus vertinant kartu su Kauno AVMI 2005-12-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais UAB „Baltfela“ dirbusių vairuotojų Č. Š., A. Č., E. B., R. B., P. B., P. P., S. D., R. V., A. B., UAB „Baltfela“ komercijos direktoriaus G. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo eigoje, apklausų duomenimis apie tai, kad mediena realiai buvo įsigyjama ne iš minėtų įmonių, o iš fizinių asmenų, taip pat kitų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymais, tiek mokesčių administratorius, tiek MGK turėjo pagrindą konstatuoti minėtą aplinkybę - ūkinių operacijų, nurodytų UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonės, 2004-02-24 reorganizuotos į UAB „Asintijus“, A. K. įmonės, UAB „Res Rara“, UAB „Sunerimus“, UAB „Varuvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“, UAB Prekybos namai „Kamfis“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, turinys yra ne toks, koks nurodytas minėtose PVM sąskaitose faktūrose – esant nustatyta.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjos skundo teiginiai, susiję su mokesčių administratoriaus sprendimu 186 371 Lt sumažinti pardavimo PVM: duomenys, kad laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-05-25 UAB „Baltfela“, padedamai UAB „Pajūrio mediena“ darbuotojų, vietoje įsigyto ir realiai pirkėjui UAB „Pajūrio mediena“ pateikto medienos kiekio – 97 320,3815 m³ – nurodžius 106 379,9587 m³, t. y. pateiktos medienos kiekį padidinus 9059,5772 m³, taip pat pirkėjui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose „prirašyto“ medienos kiekio verte – 995 797,81 Lt – padidinus medienos apmokestinamąją vertę, buvo nepagrįstai apskaičiuota didesnė pardavimo PVM suma – 179 243,54 Lt, taip pat, kad tuo pačiu laikotarpiu pirkėjui UAB „Stora Enso miškas“ „prirašyto“ medienos kiekio verte – 39 596,71 Lt – padidinus medienos apmokestinamąją vertę, buvo nepagrįstai apskaičiuota didesnė pardavimo PVM suma – 7127,41 Lt, nustatyti įvertinus Kauno AVMI 2005-12-20 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas, MGK bylos l. 21-195), Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2008-02-12 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (IV tomas, MGK bylos l. 107-132), kuriose nurodytos išvados savo ruožtu padarytos pagal pareiškėjos vairuotojų medienos pirkimo-pardavimo sąsiuviniuose „507“, „508“, „509“, „510“, „511“, „512“, „513“, „514“, „517“, „518“ fiksuotus duomenis, pareiškėjos vardu išrašytus UAB „Pajūrio mediena“ ir UAB „Stora Enso miškas“ krovinio gabenimo važtaraščius ir medienos pardavimo dokumentus, PVM sąskaitas faktūras, taip pat pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007-09-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis (I tomas, MGK bylos l. 127-152). Pareiškėjos teiginiai, LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 631 patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatyto taisyklėse numatytos leidžiamos medienos matavimo paklaidos, kurios, atsižvelgiant į nustatytus medienos kiekių skirtumus, šiuo atveju nėra viršytos, nėra reikšmingi, kadangi šiuo atveju skirtumai susidarė ne dėl galimų medienos kiekio matavimo paklaidų, o dėl tikslingo nustatyto medienos kiekio padidinimo.

Pareiškėjos skundo teiginiai, susiję su delspinigių skaičiavimo trukme bei skirtos baudos dydžiu, yra nepagrįsti: LR mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 1-3 p. numato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) (1 p.); už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) (2 p.); už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos) (3 p.). LR mokesčių administravimo įstatymo 97 str., reglamentuojančio delspinigių skaičiavimo pradžią, 1-3 d. numato, kad: šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą; šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo; šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kai tokia permoka buvo grąžinta (įskaityta). LR mokesčių administravimo įstatymo 98 str., reglamentuojantis delspinigių skaičiavimo trukmę, 1 d. numato, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: 1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba 2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais, o 2 d. numato, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 str. 1 d. nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, pareiškėjos teiginys, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų, yra nepagrįstas: LR mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 2 d. numatytas delspinigių skaičiavimo terminas taikomas tik nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o iki to momento delspinigių skaičiavimo terminą reglamentuoja LR mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 1 d. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad skiriant baudas mokesčių administratorius nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų: LR mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. nustato, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Šiuo atveju mokesčių administratorius, skirdamas PVM baudą (pareiškėjos skundas dėl GPM baudos dydžio perduotas iš naujo nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui), įvertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos padarytais pažeidimais, bei skirdamas baudas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas.

Pareiškėjos teiginiai, susiję su bylos dokumentų, kurių pagrindu priimti ginčijami sprendimai, neišsamumu, nėra pagrįsti, taip pat ir įrodyti: dalis dokumentų, kurių, pareiškėjos teigimu, mokestinėje byloje nėra, šioje byloje yra – Kauno AVMI 2005-12-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas, MGK bylos l. 21-195), Kauno AVMI 2008-02-12 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (IV tomas, MGK bylos l. 107-132), Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2007-09-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, MGK bylos l. 127-152), Kauno AVMI 2005-03-29 sprendimas Nr. 14-14-2231 (I tomas, MGK bylos l. 121-122), dokumentai, susiję su įmonėse UAB „Pjūvio forma“, UAB „Sardona“, UAB „Translogus“, A. S. įmonė (UAB „Asintijus“), A. K. įmonė, UAB „Res Rara“, UAB „Sunerimus“, UAB „Varuvona“, UAB „Latorijos cechas“, UAB „Izokvanta“, UAB „Piruba“, UAB „Antitus“, UAB Prekybos namai „Kamfis“ atliktais tyrinais ir patikrinimais, PVM sąskaitos faktūros. Tuo tarpu pareiškėja, skundu teigdama, kad mokestinio ginčo išnagrinėjimui būtina išreikalauti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konkrečiai nenurodo, kokie konkrečiai baudžiamojoje byloje, su kuria jos atstovai turėjo ir turi galimybę susipažinti, esantys įrodymai būtų reikšmingi nagrinėjant šį mokestinį ginčą, t. y. paneigtų atsakovės ar patvirtintų jos nurodytas aplinkybes, ir jų savo ruožtu nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad to padaryti neturi galimybės.

Skundo teiginiai, susiję su Kauno AVMI 2005-12-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno AVMI surašyto UAB „Baltfela“ 2008-04-25 patikrinimo akte nurodytais GPM ir PVM sumų skirtumais, yra abstraktūs ir nesudaro pagrindo abejoti patikrinimo akte paskaičiuotos PVM nepriemokos sumos pagrįstumu: PVM nepriemokos suma paskaičiuota pagal duomenis, nurodytus Kauno AVMI 2005-12-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat remiantis kitais mokesčių administratoriaus gautais dokumentais, skunde jokie konkretūs argumentai, pagrindžiantys šios sumos aritmetinio paskaičiavimo neteisingumą, nenurodyti, nurodytos sumokėti PVM sumos aritmetinio paskaičiavimo ydingumas nenustatytas ir bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėja skunde nurodo, sutinka su MGK sprendimu dalyje, kurioje panaikintas atsakovės sprendimas dalyje dėl nurodymo sumokėti GPM ir su šiuo mokesčiu susijusias delspinigių ir baudos sumas, tačiau nesutinka su sprendimu perduoti pareiškėjos skundą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, nors tokio savo nesutikimo motyvų iš esmės nenurodo, tuo tarpu sprendimo šioje dalyje nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindai bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyti: nustačiusi, kad pareiškėjai, pirkusiai medieną iš fizinių asmenų, atsirado prievolė iš jų pajamų išskaičiuoti ir sumokėti GPM, tačiau mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM, neteisingai pritaikė teisės normas ir netinkamai įvertino su šio mokesčio apskaičiavimu susijusias aplinkybes, MGK turėjo pagrindą priimti sprendimą perduoti pareiškėjos skundą šioje dalyje iš naujo nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Baltfela“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-01-12 sprendimo Nr. S-6-(7-290/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-10-13 sprendimo Nr. 69-199, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-07-15 sprendimo Nr. (04)-K3-296 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėArūnas DirvonasLiudmila Zaborovska