Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2013-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-675-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
2-675-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00091-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Ieškovas
UAB „Iralit“
Atsakovas
UAB „Garbita“
Advokatai
Evaldas Morkūnas
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-675-154/2013Proceso Nr. 2-58-3-00091-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 42.8.; 42.9.; 42.10.; 45.3.113.1; 113.8; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Iralit“ atstovams A. Z., advokato pad. Evaldui Greičiui,atsakovo UAB „Garbita“ atstovams G. M., advokatui Evaldui Morkūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Iralit“ ieškinį atsakovui UAB „Garbita“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Iralit“Šiaulių apygardos teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Garbita": 25 601,91 Lt skolą už parduotą medieną; 397 181,45 Lt skolą už pagamintą medieną, 454 323,69 Lt nuostolių; 3 042,90 Lt delspinigių; 7,51 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 2 d. tarp UAB „Iralit“ ir UAB „Garbita“ buvo pasirašyta Sutartis Nr. 1204/02 (toliau - Sutartis), kuria ieškovas (tiekėjas) UAB „Iralit" įsipareigojo patiekti 2,40 m ir 2,10 m ilgio pušinius rąstus (ne mažiau kaip 1700 m³) iki 2012 m. spalio 1 dienos, kurių kaina 308,00 EUR už vieną kubinį metrą rąstų, o atsakovas (pirkėjas) UAB „Garbita“ įsipareigojo nurodyti, kokiu adresu rąstus reikia pristatyti, priimti perduodamus rastus bei už juos atsiskaityti per 30 dienu nuo sąskaitos faktūros išsiuntimo dienos po 308 EUR už 1 m³ rąstų. Nurodė, kad nors Suatraties šalys 2012 m. balandžio 2 d. Sutartyje ir buvo sutarusios, kad ieškovas pušinius rąstus tiekia impregnuotus laikantis standarto BS 144:1997, tačiau apie 2012 m. balandžio vidurį, atsakovo atstovas G. M. telefonu kreipėsi į ieškovo atstovą A. Z. su prašymu atidėti rąstų impregnavimo darbus, atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas su savo užsakovais (airių kompanija) nebesutaria dėl rąstų impregnavimo rūšies. Atsakovo atstovas G. M. telefonu užsiminė, kad derasi su naujais užsakovais Lenkijoje ir kol nėra aišku, kokių tiksliai rąstų reikia (kokios rūšies impregnavimo), prašė darbus tęsti be rąstų impregnavimo. Nors šalys Sutarties neperrašė, tačiau ieškovas, pasitikėdamas atsakovo sąžiningumu, toliau ruošė rąstus, kaip buvo numatyta Sutartyje, tačiau rąstų nebeimpregnavo, ir nors „de jure" sutartis nepasikeitė, tačiau „de facto" šalis siejo jau pakeista Sutartis - neimpregnuotų rąstų tiekimas atsakovui.

Ieškovas nurodė, kad siekdamas atlikti impregnavimo darbus, tik sudaręs Sutartį su atsakovu, kreipėsi į banką dėl tikslinės paskolos suteikimo UAB „Iralit" rąstų impregnavimo darbams. Bankas sutiko duoti prašomą paskolą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visą laiką nesugebėjo nurodyti, kokios rūšies impregnavimo darbai turi būti atlikti, ieškovas visą šį laiką nesikreipė į Banką, kad šis išmokėtų paskolą.

Ieškovas, vykdydamas pakitusios Sutarties nuostatas ir susitaręs su atsakovu, nes atsakovas telefonu informavo, jog pats rūpinsis krovinių pervežimu, 2012-05-07 į atsakovo užsakytą transporto priemonę pakrovė ir išsiuntė 22 paletes neimpregnuotų pušies rąstų bei 2012-05-22 išrašė PVM sąskaitą faktūrą (Serija IT Nr. 025) 33 189,13 Lt sumai. Pripažįsta, kad 2012-05-22 išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo klaidinga, nes sąskaitoje faktūroje buvo įtrauktas mokestis už rąstų impregnavimą bei transportavimą, tačiau rąstus Ieškovas pateikė neimpregnuotus, o jų transportavimu rūpinosi atsakovas. UAB „Garbita", pamačius šią klaidą, 2012-05-28 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija GB Nr. 459 už, neva, pateiktų pušinių rąstų impregnavimą bei transportavimą, iš viso 23726,22 Lt sumai (šalys buvo susitarusios, jog impregnavimo kaina - 100 EUR, o transporto išlaidos - 50 EUR už vieną kubinį metrą). Taip per didelė UAB „Iralit" išrašytos sąskaitos faktūros Serija IT Nr. 025 suma buvo ištaisyta, dėl to ginčo byloje nėra.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2012-08-06 ir 2012-08-16 UAB „Iralit“, vykdydamas Sutartį, pateikė atsakovui dar 46 paletes neimpregnuotų pušinių rąstų ir atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija IT Nr. 031 už 47 139,00 Lt. Atsakovas už perduotus rąstus su ieškovu atsiskaitė iš dalies, t.y. 2012-05-28 UAB „Garbita“ per banką pervedė 10.000,00 Lt, 2012-11-26 pervedė 10.000,00 Lt, 2012-12-28 pervedė 6.000,00 Lt ir 2013-01-29 pervedė 5000 Lt. Sudėjus šias sumas matosi, kad nuo 2012-05-28 iki 2013-01-29 UAB „Garbita“ pagal išrašytas sąskaitas faktūras ieškovui UAB „Iralit“ sumokėjo 31000,00 Lt ir liko skolingas 25 601,91 Lt (33189,13 Lt+ 47139,00 Lt - 23726,22 Lt-31000 Lt).

Nurodė, kad atsakovas UAB „Garbita“ buvo informuotas, jog UAB „Iralit" pagal Sutartį yra pasirengusi parduoti 739 m³ rastų, tačiau atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų nurodyti, kokiu adresu produkcija turi būti pristatyta ir už pagamintą produkciją neatsiskaitė.

Ieškovas UAB „Iralit“ 2012-09-18 išsiuntė atsakovui UAB „Garbita" pranešimą „Dėl produkcijos pristatymo vietos ir terminų“, kuriame informavo, kad pagal šalių sudarytą Sutarti dalis produkcijos yra pagaminta, todėl rastai privalo būti išvežti iki 2012-10-10. Apie tai, kad rąstai yra paruošti, ne karta telefonu buvo informuotas ir UAB „Garbita" direktorius G. M., tačiau į raginimus raštu ir telefonu atsakovas nereagavo, paruoštų rąstų iki šios dienos neatsėmė.

2012 m. lapkričio 19 d. UAB „Iralit“ išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria reikalavo ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 25 d. raštu nurodyti, kokiu adresu UAB „Iralit" paruošta produkcija turi būti pristatyta bei padengti įsiskolinimą už paruoštą bei pateiktą produkciją, tačiau UAB „Garbita" tiktai 2012 m. gruodžio 7 d. raštištu atsakė, kad neketina vykdyti Sutarties ir neketina mokėti, nes mano, kad Sutartis yra pasibaigusi. Tokiu savo elgesiu atsakovas UAB „Garbita" iš esmės pažeidžia ne tik Sutarties nuostatas, bet ir kiekvieną dieną didina UAB „Iralit" nuostolius. Ieškovas atsakovui ne kartą nurodė, kad atsakovui nepriėmus paruoštos produkcijos bei ieškovui negavus planuotų pajamų, ieškovas turėjo sustabdyti darbus, taip pat patiria nuostolius: turi papildomai nuomoti patalpas, organizuoti produkcijos saugojimą.

Nurodo, kad vadovaujantis sudarytos Sutarties 6.1 punktu, Sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo. Pagal Sutartį šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą tik tuomet, jei įrodoma, kad tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (Sutarties 5.2 punktas), tačiau tokios aplinkybės ieškovui nežinomos. Nors atsakovas 2012 m. gruodžio 7 d. atsakyme į Pretenziją nurodė, kad pagal Sutarties 1.4 punktą, pušiniai rąstai turi būti impregnuojami kreozoto alyva laikantis standarto BS 144:1997, taip pat, kad UAB „Iralit" visus 123,48 m³ rąstų pateikė neimpregnuotus bei nepaisė Sutarties nuostatos dėl rąstų pristatymo, ieškovas pažymi, kad būtent atsakovo UAB „Garbita" žodiniu (telefonu) pageidavimu rąstai buvo pateikti neimpregnuoti, o pageidavimą pasiimti rąstus taip pat žodžiu (telefonu) išreiškė atsakovas. Tokį savo prašymą atsakovas grindė tuo, jog pasikeitė atsakovo užsakovo pozicija dėl impregnavimo rūšies. Būtent dėl to, atsakovas telefonu paprašė rąstus tiekti neimpregnuotus, o ieškovas savo ruožtu atitinkamai sumažino parduotų 123,48 m³ rąstų kainą, su kuria atsakovas sutiko priimdamas rąstus ir už juos iš dalies atsiskaitydamas.

Mano, kad visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovo pateikti rąstai apskritai neatitiko Sutartyje numatytų kokybės reikalavimų. Remiantis Sutarties 4. 2. punktu, prekių kokybės atitikimas Sutarties sąlygoms turi būti patvirtinamas pasirašytu patikros protokolu. Tas pats Sutarties 4. 2. punktas aiškiai teigia, kad jei patikros protokolas nėra surašomas, laikoma, kad pirkėjas neturi pretenzijų prekėms ir jis atitinka sutartyje numatytus reikalavimus. Kadangi atsakovas prekes priėmė, o patikros protokolas nebuvo surašytas, tokiais savo veiksmais Atsakovas patvirtino, kad jį tenkino priimamu pušiniu rąstu kokybė.

Ieškovo manymu, atsakovas pažeidė CK 6.38 str. 1 dalies, CK 6.59 straipsnio nuostatas bei protingumo principus, todėl iš esmės yra pažeidęs prievolę.

Pasirašydamos Sutarti šalys sutarė, kad pagal Sutarties 5.3 punktą Pirkėjas, atsisakęs vykdyti įsipareigojimus priimti perduodamas prekes, kuriu sutartas kiekis yra 1700 m³, privalo sumokėti tiekėjui už likusi nepriimta Sutartyje numatyta kiekį, laikant, kad 1 pušinio rąsto kubinio metro kaina yra 308 eurai, nes ši suma bus laikoma minimaliais tiekėjo nuostoliais. Ieškovas, remdamasis Sutarties 5.3 punktu reikalauja 454 323,69 Lt nuostolių atlyginimo, kadangi mediena produkcijai pagaminti yra supirkta, atlikti paruošiamieji darbai, patiriamos išlaidos medienos saugojimui, patalpų nuomai ir t.t. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad Sutartis bus įvykdyta ir atsakovas nupirks visą Sutartyje nurodytą rąstų kiekį. Ieškovas reikalauja atlytinti ne visą pagal sutartį nurodytą kainą, t.y. po 308 EUR už 1 m³, o atėmus impregnavimo ir transportavimo išlaidas. Bendra sutarties vertė, atėmus transportavimo ir impregnavimo išlaidas, sudaro 913.107,05 Lt. Ieškovo reikalaujamų nuostolių suma yra 454 323,69 Lt (913.107,05 Lt (Sutarties vertė) - 61.601,91 Lt (UAB „Garbita" priimta produkcija (123,438 m³) -397.181,45 Lt (728 m³ paruošta produkcija).

Pagal šalių sudarytos Sutarties 5.1 punktą Pirkėjas per Sutarties nustatytą teminą nesumokėjęs už prekes (rąstus), privalo Tiekėjui mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškinio pareiškimo dienai delspinigių suma sudaro 3.042,90 Lt

Kadangi Atsakovas laiku neapmokėjo įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, remiantis LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d., palūkanų dydis apskaičiuojamas, taikant šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kuomet kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovas kreipiasi į teismą 2013m. pirmąjį pusmetį, todėl palūkanos skaičiuojamos pagal palūkanų normą galiojančią 2013 m. pirmąjį pusmetį. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, VILIBOR už 2013 metų pirmąjį pusmetį yra 0,51 procentinio punkto, todėl palūkanų norma, galiojantį šį pusmetį, yra 0,51 + 7, t. y. 7,51 proc.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Garbita“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2012-04-02 UAB „Garbita" ir UAB „Iralit" sudarė sutartį Nr. 1204/02 pušinių 2,1 m. ir 2,4 ilgio rąstų tiekimui (ne mažiau kaip 1700 m³). Šalys susitarė dėl rąstų kainos (308 EUR už m³) bei tiekimo sąlygų: UAB „Iralit" savo sąskaita pristatys pušinius rąstus į Klaipėdos uostą ar kitą UAB „Garbita" nurodytą uostą. UAB „Garbita" tiekia stulpus įvairių komunikacijų linijų įrengimui Airijoje ir savo klientams gali parduoti tik tinkamai impregnuotus nustatytą standartą atitinkančius pušinius rąstus. Iki pasirašant sutartį, UAB „Iralit" garantavo, kad galės tiekti tinkamos kokybės impregnuotus rąstus, o jų impregnavimas atitiks standarto BS 144:1997 reikalavimus. UAB „Iralit" garantija dėl galėjimo tiekti impregnuotus ir standarto reikalavimus atitinkančius rąstus buvo esminė sutarties sąlyga. Negarantavus rąstų impregnavimo, UAB „Garbita" su UAB „Iralit" sutarties nebūtų pasirašiusi. Nepaisant išankstinių garantijų ir pasirašytos sutarties, netrukus paaiškėjo, kad UAB „Iralit" ne tik negali pati impregnuoti rąstų, bet ir neturi tokio verslo partnerio, kuris šias paslaugas ieškovui galėtų teikti.

Turėdama susitarimus dėl impregnuotų rąstų su pirkėjais Airijoje, UAB „Garbita" atsidūrė blogoje situacijoje. Bet kokie bandymai geruoju susitarti su ieškovo atstovais dėl pasirašytos sutarties vykdymo nedavė jokių rezultatų. Ieškovas vilkino sutarties vykdymą, motyvuodami tuo, kad jau greit patys pradės rąstų impregnavimo darbus. Nepaisant daugkartinių pažadų, sutartis nebuvo vykdoma ir, nebegalėdama vilkinti rąstų tiekimo į Airiją, UAB „Garbita" ėmėsi pati organizuoti impregnavimo darbus. Būtent atsakovas susitarė su Latvijoje esančia įmone SIA „Buvmateriali", kad ši impregnuos dalį rąstų. Susitarus dėl rąstų impregnavimo Latvijoje, apie tai buvo informuotas ieškovas, po to ieškovas dalį rąstų pristatė į Latvijos įmonę ir tai patvirtina ieškovo pateikti CMR važtaraščiai. Nepaisant to, kad pagal Sutarties 2.2. punktą ieškovas savo sąskaita impregnuotus rąstus turėjo pristatyti į UAB „Garbita" nurodytą uostą, atsakovui tai teko daryti savo jėgomis ir savo sąskaita. Po tokių ieškovo veiksmų galutinai paaiškėjo, kad UAB „Iralit" nepajėgi įvykdyti pasirašytą sutartį. Dėl to, kad ieškovas nesugebėjo įvykdyti Sutarties, UAB „Garbita" prarado pelningą kontraktą ir patyrė žymių nuostolių, o dėl nepristatytų prekių iki šiol derasi su savo verslo partneriais, kad už nepatiektas prekes nereikėtų padengti nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad visą laiką ieškojo galimų kelių išspręsti atsiradusį ginčą. Įsitikinęs, kad ieškovas nepajėgus pats vykdyti sutartį, atsakovas nurodė UAB „Iralit" kelias įmones, kurios galėtų impregnuoti pušinius rąstus. Nepaisant to, ieškovas nepadarė nieko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti ir šalys išvengtų nuostolių ar tie nuostoliai būtų sumažinti. UAB „Garbita" pastangos (daugkartiniai pokalbiai telefonu ir susitikimų metu) gauti tinkamą produkciją nedavė jokių rezultatų. Vietoje to, UAB „Garbita" sulaukė pasiūlymo įsigyti visą ieškovo turimą įrangą stulpų gamybai, o tai padaryti atsisakiusi - naujo pasiūlymo pirkti neimpregnuotus rąstus. Nei stulpų gamybos įrangos, nei neimpregnuotų stulpų UAB „Garbitai" nereikėjo, todėl tokius ieškovo veiksmus atsakovas įvertino tik kaip dar vieną patvirtinimą, kad UAB „Iralit" nuo pat sutarties pasirašymo momento nebuvo pajėgi vykdyti pasirašytą Sutartį.

Dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovas pateikė 2012-11-19 pretenziją, kuria priekaištavo dėl atsisakymo priimti neimpregnuotus rąstus. Atsakydama į pretenziją UAB „Garbita" dar kartą jau 2012-12-07 raštu nurodė, kad sutarties objektas buvo impregnuoti rąstai ir, nepatiekusi sutarto sutarties objekto, UAB „Iralit" jokių teisių ko nors reikalauti iš atsakovo neįgijo. Priešingai, tai UAB „Garbita" dėl neįvykdytos sutarties patyrė nuostolių.

UAB „Garbita" kategoriškai neigia ieškovo tvirtinimą, kad UAB „Iralit" ir UAB „Garbita", neva, susitarė dėl sutarties pakeitimo, nes tokio susitarimo niekada nebuvo. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, (1) UAB „Garbita" niekada nesutiko, kad vietoje impregnuotų būtų tiekiami neimpregnuoti rąstai, (2) teisės pakeisti tokią sutarties nuostatą ieškovui įstatymas taip pat nesuteikia, todėl pats neįvykdęs sutarties, ieškovas netapo sutartiniuose santykiuose kreditoriumi ir jokių teisių reikalauti apmokėti už nepatiektą prekę neįgijo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Įralit“ dublike nurodė, kad sutinka, jog šalys, sudarydamos sutartį sutarė, kad ieškovas tieks atsakovui sutartyje aptarto dydžio rąstus, tačiau tvirtina, jog pradėjus vykdyti sutartį šalys pakeitė sutarties sąlygas dėl rąstų impregnavimo. Ieškovas mano, kad jis labai išsamiai aprašė ir pateikė įrodymus, jog sudaryta sutartis žodžiu šalių de facto buvo pakeista.

Nurodė, kad dar prieš pasirašant sutartį (2012-04-02) ir jau pasirašius, ieškovas aktyviai pradėjo ruoštis tinkamam sutarties sąlygų įvykdymui: laikotarpiu nuo 2012-03-15 d. iki 2012-06-04 d. UAB „Iralit" priėmė darbui 10 naujų darbuotojų; prieš pasirašant sutartį UAB „Iralit" kreipėsi į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalą", kad šis suteiktų UAB „Iralit" 200.000,00 eurų tikslinę paskolą rąstų impregnavimui pagal 2012-04-02 sutartį. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas" sutiko suteikti paskolą. Tuo tikslu UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas" kreipėsi į vieną iš bankų dėl paskolos jam suteikimo. Gavęs iš banko sutikimą, jog paskolą bankas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalui" suteiks, 2012-04-03 pasirašė Kreditavimo sutartį su UAB „Iralit". Apie tai ieškovas nedelsdamas informavo atsakovą ir nurodė, kad jau yra pasiruošusi vykdyti rąstų impregnavimą, tačiau atsakovas pranešė, jog UAB „Garbita" pati pasirūpins impregnavimo paslaugas atliekančių bendrovių paieška, nurodė ieškovui, kad rąstus reikia pristatyti į Latvijos bendrovę SIA „Buvmateriali", kur rąstai bus impregnuoti, o vėliau išsiųsti į Airiją. Ieškovui toks atsakovo pageidavimas nesukėlė jokių įtarimų, dėl to 2012-05-07 į atsakovo užsakytą transporto priemonę ieškovas pakrovė 22 paletes neimpregnuotų pušies rąstų, kurie buvo pristatyti į bendrovę SIA „Buvmateriali". 2012-08-06 ir 2012-08-16 ieškovas, vykdydamas atsakovo nurodymus, pateikė atsakovo nurodytai bendrovei SIA „Buvmateriali" dar 46 paletes neimpregnuotų pušinių rąstų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pat pirmų rąstų pateikimo ieškovas atsakovo nurodymu buvo įpareigotas pateikti neipregnuotus rąstus, sprendžia, kad ieškovas 2012-04-02 pasirašytą, o vėliau šalių pakeistą Sutartį vykdė tinkamai. Be to, sutarties 4.2 punkte nurodoma, jog prekių kokybės atitikimas sutarties sąlygoms turi būti patvirtinamas pasirašytu patikros protokolu ir kad jei patikros protokolas nėra surašomas, laikoma, kad pirkėjas neturi pretenzijų prekėms ir jis atitinka sutartyje numatytus reikalavimus. Kadangi atsakovas prekes priėmė, o patikros protokolas nebuvo surašytas, atsakovas patvirtino, kad jį tenkino priimamų pušinių rąstų kokybė.

Ieškovas pažymėjo, kad po to, kai 2012-08-16 d. ieškovas pateikė produkciją atsakovo nurodytu adresu, pažeisdamas Sutarties 2.2. punktą, atsakovas nebeteikė jokių nurodymų kokiu adresu paruošta produkcija turi būti pateikta. UAB „Garbita" vadovas G. M. telefonu paaiškino, kad dėl prastų oro sąlygų atsakovo užsakovai - Airijos bendrovė atsisakė vykdyti sutartį, taip pat nurodė, kad UAB „Garbita" derasi su kitais potencialiais rąstų pirkėjais Kadangi atsakovas į skambučius ir pranešimus nebereagavo, ieškovas sustabdė rąstų ruošimą pagal sudarytą Sutartį ir buvo priverstas atleisti dalį priimtų darbuotojų. Ieškovas iki 2012-09-18 d. paruošė apie 728 m³ rąstų. Kadangi ieškovas paruošė rąstus pagal atsakovo pateiktus išmatavimus ir nurodymus, tokius rąstus parduoti kitiems pirkėjams yra praktiškai neįmanoma. Ieškovas, žinodamas, kad užsakovas atsisakys priimti neimpregnuotus rąstus, o tuo labiau už juos neatsiskaitys, niekada nebūtų prisiėmęs rizikos ruošti tokį didelį kiekį rąstų.

Ieškovas mano, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, paneigiančių ieškovo įrodymus ir paaiškinimus, jog šalių pasirašyta sutartis vėliau buvo pakeista. Mano, kad atsakovo atlikti veiksmai sutarties vykdymo metu ne tik, kad nepaneigia ieškovo paaiškinimų, bet juos patvirtina: ieškovui pateikus rąstus atsakovo nurodytu adersu (impregnavimo darbus atliekančiai bendrovei), atsakovas už dalį jų atsiskaitė, priimdamas rąstus nereiškė jokių pretenzijų, priėmė net 3 partijas rąstų, ir tik gavęs pretenziją iš ieškovo, pareiškė, jog sutartį pažeidė ieškovas, dėl to laiko sutartį nutrūkusią. Atsakovo teiginiai, kad, neva, jis dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolių, niekuo nepagrįsti. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas UAB „Garbita" nepaneigė UAB „Iralit" ieškinyje nurodytų aplinkybių ir neįrodė, kad šalių sudaryta 2012-04-02 sutartis nebuvo pakeista, nepateikė įrodymų, kad UAB „Garbita" sutarties galiojimo metu reikalavo pateikti impregnuotus rąstus.

Atsakovas UAB „Garbita“ savo triplike patvirtino, kad atsakovas niekada nebuvo pakeitęs 2012-04-02 sudarytos Sutarties sąlygų ir šios sutarties objektas – impregnuoti rąstai - buvo nepakitęs. Ieškovas prieštarauja sau, nes dublike ieškovas patvirtino, kad jis ruošėsi vykdyti sutartį, ruošėsi impregnuoti rąstus, tačiau pakeitus sutartį, tokios ieškovo pastangos būtų buvusios nereikalingos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo vadovas G. M. kada nors būtų sakęs ieškovui, kad atsakovas nebegali parduoti impregnuotų rąstų. Priešingai, UAB „Garbita“ buvo priversta pirkti impregnuotus rąstus iš kitų tiekėjų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas kada nors atsisakė pirkti iš ieškovo impregnuotus rąstus, t.y. tai, kas buvo numatyta Sutartyje. Atsakovas tik bandydamas sumažinti savo nuostolius, iš ieškovo priėmė dalį neimpregnuotų rąstų ir pats organizavo jų impregnavimą. Tvirtina, kad šalys nei raštu, nei žodžiu nepakeitė 2012-04-02 sudarytos sutarties sąlygų ir net nesitarė jų keisti.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo UAB „Iralit“ atstovas A. Z. paaiškino, kad jis 2012 metais dirbo UAB „Iralit“ gamybos direktoriumi ir 2012 m. balandį pardėjo derybas su atsakovu dėl rąstų („kuolų“) gamybos. Pasirašė Sutartį, pasisamdė darbuotojus, įsigijo įrangą ir pradėjo gamybą. Su atsakovu susitarė gaminti pušies rąstus ir juos impregnuoti pagal atitinkamą standartą, kuris buvo nurodytas sutartyje. Paprašė, kad atsakovas pateiktų rąstų tiekimo grafiką. Atsakovas turėjo pateikti grafikus po sutarties sudarymo, nes taip susitarė žodžiu. Kreipėsi į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalą“ dėl paskolos, reikalingos sutarčiai įvykdyti. Buvo sutarta žodžiu su Kredito kompanija, kad ieškovas turi jai pateikti sutartį su atsakovu UAB „Garbita“, tada ieškovas būtų gavęs finansavimą. Atsakovui nepateikus grafikų ir atitinkamai ieškovui UAB „Iralit“ šių dokumentų nepateikus Bankui, buvo nutrauktas finansavimas ir pinigų rąstų impregnavimui ieškovas nebeturėjo. Finansavimas nutrūko 2012 m. gegužės mėnesį, kai UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ bankui nepateikė reikalingų dokumentų, nes jų nepateikė atsakovas UAB „Garbita“, t.y. nepateikė informacijos, kur pristatyti produkciją. Nežino, su kokiu banku derėjosi UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalu“ derybas vedė jis (A. Z.). UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas turėjo padengti impregnavimo kaštus pagal rinkos kainą. Paskolos negavo, kadangi neturėjo dokumentų, pagrindžiančių pinigų poreikį, nežinojo kur ir kada vežti rąstus. Sutikimas dėl paskolos buvo gautas, tačiau bankas reikalavo dokumentų, o ieškovas tokių dokumentų, kuriuos reikėjo pateikti bankui, neturėjo. Iš esmės finansavimas nebuvo pradėtas, kadangi pasibaigė terminas pateikti reikiamus dokumentus. Kai iškilo problema dėl finansavimo, kilo mintis dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Rąstus pagal Sutartį vežti į Klaipėdos uostą negalėjo, nes juos nuvežus, būtų reikėję mokėti sandėliavimo mokestį. Tikslaus galutinio taško, kur tuos rąstus išsiųsti, nežinojo. Nepradėjus finansavimo pinigų rąstų impregnavimui ieškovas nebeturėjo. Pati UAB „Iralit“ impregnuoti rąstų negalėjo, nes tam neturėjo reikalingos įrangos. Vėliau susitarė, kad rąstus atsakovas impregnuosis pats. Dalis rąstų buvo išvežta į Rygą, kur rąstai buvo impregnuoti, o atsakovas už juos atsiskaitė. Dėl rąstų impregnavimo Latvijoje tarėsi visi kartu: jis, atsakovo direktorius ir Latvijos įmonės atstovas. Kai išvežė pirmą mašiną rąstų impregnuoti į Rygą, pakeitė sudarytos Sutarties sąlygas, kad atsakovas pats impregnuos rąstus. Ieškovas negavo jokių atsakovo nusiskundimų, kad rąstai neimpregnuoti. Ieškovas vis klausdavo, kiek rąstų reikia išvežti ir kur juos išvežti, skambino atsakovo direktoriui G. M. ir ragino pateikti grafiką. 2012-09-18 parašė užklausimą, kur išvežti produkciją. Atsakymą raštu gavo tik tada, kai sutartis jau buvo pasibaigusi. Pagal Sutartį atsakovui buvo paruošta 1700 m³ rąstų. Ieškovo nuostoliai – tai yra gamybos išlaidos, medienos įsigijimo išlaidos. Mediena yra paruošta, ji dar vis saugoma, nes kitur jos panaudoti beveik neįmanoma. Ieškojo kito pirkėjo, tačiau nerado. Kiek produkcijos pagamino, tiek ir tebeturi. G. M. jam (A. Z.) sakė, kad dėl airių kaltės nespėja išvežti rąstų.

Mano, kad atsakovas pakeitė sutarties sąlygas, nes sutiko priimti neimpregnuotus rąstus, kadangi ieškovas prarado kreditą. Kadangi ieškovas prarado finansavimą, teikė jau neimpregnuotus rąstus. 2012-05-04 ieškovas gavo raštą, kad prarado finansavimą. Po 2012-05-04 ir buvo pakeista sutartis tarp ieškovo ir atsakovo. Buvo aiški impregnavimo kaina, transporto kaina, tas sumas „išminusavus“, gaunama rąstų kaina. Toks buvo žodinis susitarimas su G. M.. Kiek G. M. nurodė, tiek tų rąstų atsakovas atvežė į Rygą. Sutartį buvo galima pakeisti tiek žodiniu, tiek raštu. Sutinka, kad Sutarties sąlygose buvo nurodyta, kad rąstai turi būti impregnuoti. Su rąstų impregnavimo standartu ieškovas buvo susipažinęs. Ta kompanija, kuri impregnuoja rąstus, pateikia atitinkamą sertifikatą. Dėl rąstų impregnavimo viskas buvo aišku, dėl to buvo sutarta, tik G. M. ieškojo ir kitų impregnavimo vietų. Latvių kompanijos žodžiu buvo klausta, ar jie gali impregnuoti rąstus pagal konkretų standartą, buvo gautas teigiamas atsakymas. Visų rąstų latviams nevežė todėl, kad nenorėjo, jog atsakovas papildomai mokėtų už rąstų sandėliavimą. Buvo sutarties pradžia, ketino vežti ir didesniais kiekiais. Prašo ieškinį patenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „Iralit“ atstovas advokato padėjėjas E. Greičius paaiškino, kad pradžioje tarp šalių buvo sudaryta impregnuotų rąstų („kuolų“) pirkimo sutartis, tačiau vėliau buvo sutarta, kad rąstai bus tiekiami nebeimpregnuoti. Ieškovas pateikė 3 partijas neimpregnuotų rąstų ir už dalį jų atsakovas atsiskaitė. Atsakovas pats rūpinosi kuolų impregnavimu. Atsakovo vadovas ieškovui sakė, kad dėl pasikeitusių klimato sąlygų, airiai tų rąstų nebeperka. Atsakovas airiams neišsiuntė nė vienos partijos rąstū („kuolų“). Ieškovo žiniomis, patys airiai nutraukė sutartį ir visi impregnuota rąstai tebėra Latvijoje. Ieškovas savo produkciją galėjo tiekti tik tada, kai atsakovas nurodydavo, kur ją tiekti, tačiau atsakovas nė karto to nenurodė. Sutartis buvo pakeista 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje, nes šalys susitarė, kad rąstai bus tiekiami neimpregnuoti. Tai, kad sutartis buvo pakeista, įrodo faktiniai šalių veiksmai. Sutartį ruošė ieškovo atstovas, ne teisininkai, ji nėra profesionali, Sutarties keitimo sąlygos nebuvo aptartos. Ieškovui nebuvo sumokėta už visą pristatytą produkciją, neapmokėta yra dalis sąskaitos. Buvo daromi tik daliniai mokėjimai, kiek atsakovas turėjo pinigų, tiek mokėjo. Prašo ieškinį patenkinti. Taip pat prašo teismo įvertinti atsakovo atstovo prašomas nepagrįstas atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB „Garbita“ vadovas G. M. teisme nurodė, kad pagal 2012-04-02 sutartį ieškovas turėjo patiekti pagal standartą impregnuotus pušinius rąstus. 2012-04-02 sutartį sudarė jis (G. M.) ir ieškovo atstovas A. Z.. Sutarties projektą parengė, sutarties dalyką bei jos sąlygas nurodė jis (G. M.), o ieškovo atstovas A. Z. tą sutartį surašė. Jis ieškovo atstovui A. Z. buvo sakęs, kur rąstus galima impregnuoti, tačiau ieškovas pats turėjo nuspręsti, kur tuos rąstus impregnuoti. Atsakovas tikėjosi gauti iš ieškovo impregnuotus rąstus, o kur rąstai bus impregnuojami, buvo ieškovo reikalas. Visos sandorio sąlygos buvo nurodytos 2012-04-02 sutartyje. Rąstus į Klaipėdos uostą turėjo nuvežti taip pat ieškovas. Sutartyje buvo parašyta, kad rąstai turi būti impregnuoti ir nuvežti į Klaipėdos uostą. Žodžiu buvo sutarta, kad ieškovas pateiks pirmą produkcijos partiją iki 2012 m. gegužės 1 dienos. Ieškovas turėjo pateikti ne mažiau kaip 500 m³ rąstų. Paskutinė partija turėjo būti pateikta iki 2013-10-01, tačiau ieškovas nepateikė net pirmosios partijos, nors už dalį produkcijos atsakovas apmokėjo. Sutartyje buvo nurodytos visos sąlygos dėl rąstų impregnavimo. Jokių sutarties pakeitimų nebuvo. Žodinio susitarimo, kad atsakovui bus tiekiami neimpregnuoti rąstai, nebuvo, ieškovo atstovas kalba netiesą. Neatsimena, kada sužinojo, jog rąstai nebus impregnuojami. Ieškovas jo neklausė, kur ir kada vežti impregnuotus rąstus. Iš ieškovo negavo nė vieno pranešimo, kad atsakovas impregnuotus rąstus jau gali pasiimti. Apie tokio pranešimo būtinumą nurodyta Sutarties 4.2. punkte. Ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą dėl produkcijos kokybės pakeitimo. Dalį ieškovo produkcijos atsakovas nupirko, kadangi atsakovą „spaudė“ rąstų („kuolų“) pirkėjas, todėl nupirktos produkcijos impregnavimu rūpinosi pats. Jis pats nurodė ieškovo atstovui vežti rąstus į Latviją, dėl to kaina su ieškovu buvo suderinta atskirai. Nors ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą kaip dėl impregnuotų rąstų. Nuolat ieškovo atstovui A. Z. skambindavo, kad ieškovas nevykdo Sutarties. Ieškovas jam skambindavo dėl neimpregnuotų rąstų pirkimo. Dalį rąstų nupirko, nes turėjo padengti rąstų trūkumą pagal sutartį su kita užsienio bendrove, be to, pagailėjo ieškovo.

Tvirtina, kad 2012-04-02 sutartis galėjo būti keičiama tik rašytiniu būdu, susitarus abiems šalims. Sutartis galiojo nuo 2012-04-02 iki 2012-10-01. Atsakovas turėjo savus įsipareigojimus iki metų pabaigos, todėl ir sutartis su ieškovu buvo sudaryta tik iki 2012 m. spalio 1 dienos. Pirmąją ieškovo pretenziją gavo jau po sutarties pasibaigimo. Mano, kad 2012-09-18 ieškovo pranešimas nėra pretenzija ir dėl jo A. Z. žodžiu buvo pasakyta, kad ieškovas turi impregnuoti rąstus ir juos atvežti, tačiau ieškovas jam siūlydavo pirkti neimpregnuotus rąstus. Prašo ieškinį atmesti, priteisti išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovo UAB „Garbita“ atstovas advokatas E. Morkūnas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp šalių 2012-04-02 buvo sudaryta sutartis, bet ieškovas jos neįvykdė. Stulpus impregnavo pats atsakovas. Jokių susitarimų dėl sutarties pakeitimo nebuvo, todėl, pasibaigus terminui, sutartis nutrūko. Nuostolius patyrė ne ieškovas, o atsakovas. Atsakovas turėjo sumokėti už rąstų impregnavimą, nes jis susitarė su Latvijos įmone, kad bent dalį rąstų impregnuotų. Po dviejų savaičių nuo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad ieškovas impregnuotų rąstų pateikti negalės. Ši aplinkybė paaiškėjo telefoninių pokalbių metu su ieškovo atstovu A. Z.. Atsakovas pats susitarė su latvių bendrove dėl rąstų impregnavimo, nes Latvijoje dirba seni atsakovo partneriai. Atsakovas nepirko daugiau rąstų, nes jie buvo neimpregnuoti. Visą laiką atsakovas klausė, kada gaus impregnuotus rąstus, ir šie pokalbiai vyko telefonu. Impregnuoti rąstai buvo išvežti į Airiją. Atsakovas pirko impregnuotų rąstų papildomai, kurie taip pat buvo išvežti į Airiją. Prekyba nebuvo nutrūkusi, ji tebevyksta. Atsakovas nesivertė rąstų gamyba ar jų impregnavimu, vertėsi tik impregnuotų rąstų prekyba. Atsakovas paėmė dalį rąstų iš ieškovo tam, kad sumažėtų nuostoliai. Tokios prekės, kokia buvo sutarta pagal sutartį, ieškovas nepateikė. Ieškovas neturėjo sutartos prekės, todėl atsakovas negalėjo duoti termino tai prekei pristatyti. Prekės pristatymo grafiką atsakovas galėjo pateikti tik tada, kai būtų įsitikinęs, kad rąstai jau yra paruošti. Impregnuoti rąstai gali būti laikomi ilgą laiką. Rąstų impregnavimu teko rūpintis atsakovo vadovui, nes jis turi visus savo partnerių kontaktus; jis pats susitarė su verslo partneriu, kad rąstai bus impregnuoti. Rąstai buvo impregnuoti 2012 m. gegužės viduryje. Teismui pateiktoje impregnuotų rąstų suvestinėje nurodyti įvairios paskirties rąstai. Ieškovas buvo ne vienintelis tiekėjas. Šią suvestinę atsakovas teismui pateikė tam, kad įrodytų, jog atsakovas yra nuolatinis dalyvis impregnuotų rąstų rinkoje. Dalį rąstų atsakovas pirko iš kitų įmonių. 2012-04-02 Sutartis nutrūko suėjus sutarties terminui. Prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys nkintinas iš dalies.

Bylos esmė.

2012 m. balandžio 2 d. tarp ieškovo (tiekėjo)UAB „Iralit“ ir atsakovo (pirkėjo) UAB „Garbita“ buvo sudaryta Sutartis Nr. 1204/02 (toliau - Sutartis), kuri įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2012-10-01 bei galėjo būti pakeista arba nutraukta „abipusiu susitarimu“ (6.1. p-tas).

Pagal Sutarties 1 skyrių („Sutarties objektas“) tiekėjas UAB „Iralit" „šios Sutarties nustatyta tvarka“ įsipareigojo tiekti pirkėjui UAB „Garbita“ „impregnuotus 2,40 m ir 2,10 m ilgio pušinius rąstus“, o pirkėjas UAB „Garbita“ įsipareigojo „priimti perduodamas Prekes ne mažiau kaip 1700 m³ ir šioje Sutartyje nustatyta tvarka Tiekėjui sumokėti už prekes“. Šio skyriaus 1.4. papunktyje nurodyta, kad „pušiniai rąstai impregnuojami kreozoto alyva laikantis standarto BS 144:1997 reikalavimų“. Sutarties 2.1. punkte („Prekių perdavimas ir priėmimas“) buvo nustatyta, kad „Tiekiamų prekių kiekis ir jų tiekimo sąlygos nustatomos atskiru Šalių susitarimu, kuris laikomas šios Sutarties priedu“, tačiau jokio rašytinio susitarimo ginčo šalys nesudarė ir į bylą nepateikė. Sutarties 2.2. punkte buvo nustatyta, kad „Prekes į Klaipėdos valstybinį ar kitą Pirkėjo nurodyto jūrų uosto teritoriją, iš kurios prekės siunčiamos į Pirkėjo pasirinktą vietą“, Tiekėjas pristato savo transportu ir apmoka iškrovimo išlaidas. Prekes į Airijos valstybinį jūrų uostą Pirkėjo pasirinktą vietą, Tiekėjas pristato krovininiu laivu, konteineriu, ir apmoka pristatymo išlaidas, o iškrovimo išlaidas apmoka Pirkėjas. Sutarties 2.3. punkte buvo nustatyta, kad „Už prekių saugojimą, patalpinimą į konteinerius ir kitokį parengimą transportavimui krovininiu laivu, konteinerių su prekėmis pakrovimą į krovininį laivą, prekių draudimą nuo praradimo ar sugadinimo, prekių transportavimą į Airijos valstybinį uostą, su šiais darbais susijusių dokumentų parengimą sumoka ir visas kitas išlaidas, susijusias su Prekių pakrovimu į krovininį laivą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir transportavimo į Airijos valstybinį jūrų uostą padengia tiekėjas“. Pagal Sutarties 3 skyriaus („Mokėjimo už prekes tvarka“) 3.1. - 3.4. punktus, pirkėjas UAB „Garbita“ tiekėjui apmoka 308,00 EUR už vieną kubinį metrą pušinių rąstų, atsiskaitydamas per 30 dienu nuo atitinkamos sąskaitos faktūros išsiuntimo dienos. Pagal Sutarties 4 skyriaus („Prekių kokybė“) 4.1. punktą nustatyta, kad „Tiekėjo parduodamų Pirkėjui prekių kokybė turi atitikti Sutarties sąlygas“. Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad „Šalys susitaria ir nustato, kad prekių kokybės atitikimą Sutarties sąlygoms prieš transportavimą iš tiekėjo sandėlio tikrina Pirkėjui atstovaujantis įgaliotas atstovas. Prekių kokybės atitikimas Sutarties sąlygoms patvirtinamas pasirašytu patikros protokolu. Jei patikros protokolas nebuvo pasirašytas, laikoma, kad pirkėjas neturi pretenzijų prekėms ir jos atitinka Sutartyje numatytus reikalavimus ir vėliau Pirkėjo pateiktos pretenzijos dėl prekių kokybės laikomos nepagrįstomis ir nepriimamos“. Pagal Sutarties 5 skyriaus („Šalių atsakomybė“) 5.1. punktą „pirkėjas, sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs už pateiktas prekes, privalo tiekėjui mokėti 0.02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“ , pagal 5.3. punktą „Pirkėjas, atsisakęs vykdyti įsipareigojimus priimti perduodamas prekes, kurių sutarties kiekis yra 1700 m³, privalo sumokėti tiekėjui už likusį nepriimtą sutartyje numatytą kiekį, kurio 1 pušinių rąstų kubinio metro kaina yra 308,00 EUR. Tai laikoma minimaliais tiekėjo nuostoliais“.

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar žodiniu šalių susitarimu bei konkliudentiniais veiksmais buvo pakeista 2012 m. balandžio 2 d. sudaryta pušinių rastų pardavimo sutartis Nr. 1204/02. Jei buvo, tai kada ir kaip ji buvo pakeista.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Iralit“ teigė, kad būtent dėl atsakovo UAB „Garbita“ kaltės nepateikus sutarties objekto – impregnuotų pušinių rąstų - tiekimo grafiko ir nenurodžius rąstų pristatymo vietos, vėlesniu šalių žodiniu susitarimu ir šalių faktiniais veiksmais iš dalies vykdant sutartį, buvo pakeista Sutarties sąlyga dėl rąstų impregnavimo ir buvo sutarta, kad UAB „Iralit“ turi patiekti Sutartyje nustatyto dydžio ir formos neimpregnuotus rąstus, kurių 1 m³ kaina nustatyta išminusavus 100 eurų impregnavimo ir 50 eurų pervežimo išlaidas, o atsakovas UAB „Garbita“ turi nupirkti visą sutartą kiekį rąstų, t.y. 1700 m³, ir už juos apmokėti, o neapmokėjęs privalo sumokėti tiekėjui už likusį nepriimtą sutartyje numatytą kiekį, kurio 1 pušinių rąstų kubinio metro kaina yra 308,00 EUR, nes tai laikoma minimaliais tiekėjo nuostoliais.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Garbita“ nurodė, kad nei žodinio, nei rašytinio susitarimo pakeisti Sutarties sąlygas dėl tiekiamų rąstų impregnavimo nebuvo, tik dalį ieškovo patiektų neimpregnuotų rąstų atsakovas priėmė ir dalinai apmokėjo, taip siekdamas vykdyti įsipareigojimus prieš savo pirkėjus bei sumažinti nuostolius dėl rąstų nepatiekimo, tame tarpe ir ieškovo UAB „Iralit“ nuostolius.

Dėl sutarties pakeitimo.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Nagrinėjamoje byloje šalys neginčijo, kad 2012 m. balandžio 2 d. laisva valia ir bendru susitarimu sudarė 1700 kubinių metrų pušinių, pagal Sutartyje nustatytą standartą impregnuotų ir Sutartyje nustatyto dydžio bei formos rąstų pirkimo - pardavimo Sutartį Nr. 1204/02; susitarė dėl šių rąstų pardavimo kainos (308 EUR už kub. metrą), atsiskaitymo tvarkos, kainos sandaros ir kt. Šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki 2012 m. spalio 1 dienos, vadinasi Sutartyje nustatytos kokybės 1700 kubinių metrų pušinių rąstų turėjo būti parduota ir nupirkta iki 2012 m. spalio 1 dienos. Šios sutarties galiojimo termino pratęsimo sutarties šalys nenumatė; duomenų apie Sutarties galiojimo pratęsimą byloje nėra. Sutarties 6.1. punkto sąlyga, kad ši sutartis galioja „iki visiško Šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“ nereiškia, kad Sutartis yra neterminuota (CK 6.221 str.).

CK 6.183 str. 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. 2012 m. balandžio 2 d. tarp UAB „Iralit“ ir UAB „Garbita“ sudarytoje rašytinėje sutartyje nebuvo numatyta, kokia forma gali būti pakeista ši sutartis (Sutarties 6.1. punktas).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.223 straipsnyje numatyta, kad sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu arba vienos šalies prašymu teismine tvarka. Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 str. 5 punktas). Vienašalis sutarties pakeitimas reiškia intervenciją į sutartinius santykius, todėl ši įstatyme įtvirtinta vienos šalies teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės normose nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Ieškovas UAB „Iralit“ byloje teigia, kad 2012 m. balandžio 2 d. tarp šalių sudaryta sutartis Nr. 1204/02 buvo pakeista šalių susitarimu. Atsakovas UAB „Garbita“ nurodo, kad jokio susitarimo pakeisti sutartį nebuvo. CPK 178 str. numato ginčo šalių įrodinėjimo pareigą. Šioje byloje įrodyti, kad sutartis buvo pakeista šalių susitarimu, tenka ieškovui, kadangi atsakovas neigia buvus tokį susitarimą. Konkrečių rašytinių įrodymų dėl Sutarties pakeitimo byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad ieškovas UAB „Iralit“ nepateikė nuoseklių įrodymų, kaip, kada, kieno iniciatyva ir dėl kokių priežasčių buvo susitarta pakeisti 2012 m. balandžio 2 d. sudarytą Sutartį Nr. 1204/02.

Ieškinyje UAB „Iralit“ nurodė, kad apie 2012 m. balandžio vidurį atsakovo UAB „Garbita“ direktorius G. M. telefonu kreipėsi į ieškovo atstovą A. Z. su prašymu atidėti rąstų impregnavimo darbus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su savo užsakovais (airių kompanija) nebesutaria dėl rąstų impregnavimo rūšies. Atsakovo atstovas G. M. telefonu taip pat užsiminęs, kad derasi su naujais užsakovais Lenkijoje ir kol nėra aišku, kokios rūšies impregnavimo rąstų reikia, prašė darbus tęsti be rąstų impregnavimo (t.1, b. l. 2). Dublike ieškovas nurodė, kad ieškovui suderinus su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalu“, kuris turėjo suteikti 200 000 eurų kreditą impregnavimo darbams finansuoti, impregnavimo darbų kreditavimo klausimus, bei apie tai nedelsiant informavus atsakovą, kad UAB „Iralit“ „jau yra pasiruošusi vykdyti rąstų impregnavimą, atsakovas netikėtai pranešė, jog UAB „Garbita" asmeniškai pasirūpins impregnavimo paslaugas atliekančių bendrovių paieška, nurodė, kad rąstus reikia pristatyti į Latvijos bendrovę SIA „Buvmateriali", kurioje rąstai bus impregnuoti, o vėliau išsiųsti į Airiją“ (t.1, b.l. 195). Ieškovo UAB „Iralit“ gamybos direktorius A. Z., kartu su atsakovo UAB „Garbita“ vadovu G. M. rengęs Sutartį, ją pasirašęs ir betarpiškai dalyvavęs derybose dėl Sutarties vykdymo, teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas UAB „Garbita“ sutiko pakeisti Sutarties sąlygas ir priimti neimpregnuotus rąstus, po to, kai ieškovas 2012-05-04 gavo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalo“ pranešimą „Dėl 2012-04-03 Tikslinės paskolos sutarties nutraukimo“, nes, kaip nurodė ieškovas, dėl atsakovo kaltės, t.y. tiekimo grafikų nepateikimo, prarado finansavimą, t.y. Sutartį pakeitė po 2012-05-04, ir tai buvo žodinis susitarimas su G. M.. Ieškovas taip pat skirtingai nurodė aplinkybes, dėl kurių atsakovas, neva, nepateikė impregnuotų rąstų tiekimo grafiko, nenurodė, kur reikia vežti impregnuotus rąstus. Ieškinyje nurodė, kad „Bankas sutiko duoti prašomą paskolą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visą laiką nesugebėjo nurodyti, kokios rūšies impregnavimo darbai turi būti atlikti, ieškovas visą šį laiką nesikreipė į Banką, kad šis išmokėtų paskolą“. Ieškovo UAB „Iralit“ atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovo vadovas sakė, kad dėl pasikeitusių klimato sąlygų, airiai tų „kuolų“ nebeperka.

Nepaisant šių ieškovo įrodymų nenuoseklumo, ieškovo UAB „Iralit“ atstovas teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kas iš karto po sutarties sudarymo konkrečiai turėjo atlikti rąstų impregnavimą, nepateikė jokios sutarties ar bent ketinimų protokolo, ir kaip matyti iš 2012-04-03 „Tikslinės paskolos sutarties“ sudarytos tarp UAB „Iralit“ ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalo“, šia sutartimi UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ tik įsipareigojo 200 000 eurų tikslinę paskolą rąstų impregnavimui ieškovui (tiekėjui) UAB „Iralit“ perduoti pagal „Paskolos gavėjo pareikalavimą, bet ne vėliau nei iki 2012-10-01“ (Sutarties 1 skyr. „c“ punktas). Nei šioje Sutartyje (t. 2, b. l. 18-19), nei UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalo“ 2012-05-04 pranešime „Dėl 2012-04-03 Tikslinės paskolos sutarties nutraukimo“ (t. 2, b. l. 43), nėra nurodyta, kad ieškovas UAB „Iralit“, norėdamas gauti paskolą, būtinai turėjo pateikti rąstų tiekimo grafiką ar nurodyti konkrečią rąstų pristatymo vietą. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalo“ 2012-05-04 pranešime nurodyta, kad UAB „Iralit“ per 30 dienų „nesikreipė į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ išmokėti paskolos sumą“.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas UAB „Iralit“ 2012-04-02 tardamasis dėl 1700 kvadratinių metrų impregnuotų pušinių rąstų patiekimo atsakovui iki 2012 m. spalio 1 dienos, sutarties sudarymo dienai ne tik nebuvo sutaręs, kas impregnuos rąstus, tačiau tam neturėjo užtikrinto finansavimo. Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad dėl rąstų impregnavimo Latvijoje tarėsi visi kartu – A. Z., atsakovo direktorius G. M. ir Latvijos įmonės atstovas, tačiau akivaizdu, kad tariantis dėl rąstų impregnavimo, reikalinga turėti atitinkamas lėšas, kurių ieškovas neturėjo ir iki 2012-05-04 jų nebuvo gavęs pagal Kreditavimo sutartį, o ir vėliau jų negavo. Todėl yra pagrindas tikėti atsakovo UAB „Garbita“ atstovo G. M. parodymais, kad atsakovas, supratęs, jog Sutartis ne tik laiku, bet ir apskritai nebus įvykdyta, t.y. atsakovui nebus patiekti impregnuoti rąstai, 2012 m. gegužės mėnesį pats ėmėsi organizuoti rąstų impregnavimą ir transportavimą, ką iš dalies patvirtina ieškovo parodymai, o taip pat 2012-05-07 (t.1, b. l. 44), 2012-05-22 ir 2012-05-28 PVM sąskaitos faktūros bei važtaraščiai (t.1, b. l. 14,15).

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad tokios prekės, kokia buvo sutarta pagal Sutartį, t.y. „pušiniai rąstai impregnuojami kreozoto alyva laikantis standarto BS 144:1997 reikalavimų“, ieškovas atsakovui nepateikė, nes ieškovas jos apskritai neturėjo ir iki šiol neturi, todėl atsakovas negalėjo nurodyti vietos ir termino tai prekei pristatyti į atitinkamą jūrų uostą ar kitą vietą. Prekės pristatymo grafiką atsakovas galėjo pateikti tik tada, kai jam būtų pranešta, kad Sutarties sąlygas atitinkantys rąstai jau yra paruošti. Kadangi nebuvo Sutartyje numatytos produkcijos, atsakovas negalėjo ir neturėjo duoti nurodymų, kur ją pristatyti.

CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kai šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia ir dėl pasikeitusių aplinkybių vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti. Tačiau sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsdama spręsti sutarties pakeitimo klausimą. Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Nors ieškovas UAB „Iralit“ byloje nurodė, kad negavusi kreditavimo nuo 2012-05-04 nebeturėjo galimybės tinkamai įvykdyti 2012-04-02 Sutartį, tačiau nesikreipė į kitą Sutarties šalį dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo, o šiai nesutikus, nekėlė teisminio ginčo dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo, ir toliau gamino pušinius neimpregnuotus rąstus, tuo pati didindama savo nuostolius.

Iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad 2012 m. balandžio 2 d. tarp UAB „Iralit“ ir UAB „Garbita“ sudaryta Sutartis Nr. 1204/02 šalių susitarimu nebuvo pakeista. Ši sutartis nebuvo pakeista ir teismine tvarka, nes nė viena iš šalių nesikreipė į teismą dėl jos pakeitimo.

Byloje nustačius, kad Sutarties šalys nebuvo ir nėra pakeitusios 2012-04-02 sudarytos sutarties reikalavimo dėl rąstų impregnavimo, ieškovas UAB „Iralit“ neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovas UAB „Garbita“ vykdytų minėtos sutarties 5.3. punktą („Pirkėjas, atsisakęs vykdyti įsipareigojimus priimti perduodamas prekes, kurių sutarties kiekis yra 1700 m³, privalo sumokėti tiekėjui už likusį nepriimtą sutartyje numatytą kiekį, kurio 1 pušinių rąstų kubinio metro kaina yra 308,00 EUR. Tai laikoma minimaliais tiekėjo nuostoliais“) ir nupirktų ieškovo pagamintus rąstus bei atlygintų jo nuostolius, nes pagal tos pačios Sutarties 4.1. punktą nustatyta, kad „Tiekėjo parduodamų Pirkėjui prekių kokybė turi atitikti Sutarties sąlygas“.

Todėl UAB „Iralit“ ieškinys dėl 397 181,45 Lt skolos už pagamintą medieną ir 454323,69 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovo UAB „Garbita“ atmestinas.

Dėl apmokėjimo už atsakovo priimtus neimpregnuotus rąstus.

Byloje nustatyta, kad atsakovui UAB „Garbita" pačiam pasirūpinus atitinkamos dalies ieškovo paruoštų pušies rąstų pervežimu ir impregnavimu Latvijos bendrovėje SIA „Buvmateriali" , ieškovas UAB „Iralit“ į Latvijos bendrovę SIA „Buvmateriali" 2012-05-07 į atsakovo užsakytą transporto priemonę pakrovė ir išsiuntė 22 paletes neimpregnuotų pušies rąstų, o 2012-08-06 ir 2012-08-16 UAB „Iralit“ pateikė atsakovui dar 46 paletes neimpregnuotų pušinių rąstų bei atsakovui 2012-05-22 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija IT Nr. 025 bei 2012-08-16 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija IT Nr. 031 (t.1, b. l. 14, 15, 18). Šalys byloje patvirtino, kad buvo papildomai susitarta dėl apmokėjimo už ieškovo pateiktus neimpregnuotus rąstus: iš Sutartyje numatytų 308 eurų už vieną kubinį metrą kainos išskaičiuojama 100 eurų impregnavimo ir 50 eurų pervežimo kainą. Pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovas už parduotus rąstus su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies, t.y. 2012-05-28 UAB „Garbita“ per banką pervedė 10.000,00 Lt, 2012-11-26 pervedė 10.000,00 Lt, 2012-12-28 pervedė 6.000,00 Lt ir 2013-01-29 pervedė 5000 Lt. Sudėjus šias sumas matosi, kad nuo 2012-05-28 iki 2013-01-29 UAB „Garbita“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovui UAB „Iralit“ sumokėjo 31000,00 Lt ir liko skolinga 25 601,91 Lt (33189,13 Lt+ 47139,00 Lt - 23726,22 Lt - 31000 Lt). Atsakovas byloje neginčijo, kad 68 paletes neimpregnuotų rąstų jis iš ieškovo priėmė, tačiau pagal ieškovo pateiktus dokumentus už juos pilnai neatsiskaitė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta. Atsakyme į ieškovo pretenziją atsakovas UAB „Garbita“ 2012-12-07 nurodė, kad pateikti rąstai ne tik nebuvo impregnuoti, „bet ir apskritai neatitiko Sutartyje numatytų kokybės reikalavimų“, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas UAB „Garbita“ nepateikė (CPK 178 str.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 25 601,91 Lt skola už priimtus, bet neapmokėtus rąstus.

Be to, Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad pirkėjas, sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs už pateiktas prekes, privalo tiekėjui mokėti 0.02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (t.1, b.l. 46).

Ieškovas UAB „Iralit“ už uždelsimą atsiskaityti prašo priteisti 3 042,90 Lt, tačiau ši suma apskaičiuota neteisingai, nes delspinigiai turi būti skaičiuojami ne nuo 40158,85 Lt ir 57 038,19 Lt, o atitinkamai nuo 13 580,68 Lt ir nuo 47 139,00 Lt, kadangi abi sumos nurodytos su PVM, nors skola skaičiuojama be PVM, be to, 2012-05-22 ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra 40 158,85 Lt sumai yra neteisinga ir ši suma buvo koreguota atsakovui UAB „Garbita“ 2012-05-28 išrašant priešinę PVM sąskaitą faktūrą serija GB Nr. 459 (t.1, b. l. 14,15). Todėl delspinigių suma mažintina iki 1703,80 Lt.

Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Garbita“ neprašė taikyti sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino, numatyto LR CK 1.1254 str. 5 d. 1 punkte. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str.).

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 dalimi ir LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovui UAB „Iralit“ taip pat priteistinos 7,51 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (27 305,71 Lt) nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. nuo 2013 m. kovo 1 dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas UAB „Iralit“ prašė iš atsakovo UAB „Garbita“ priteisti 880 149,95 Lt, teismas iš atsakovo priteisia 27 305,71 Lt (25 601,91 Lt + 1703,80 Lt), todėl tenkinama 3 proc. ieškinio reikalavimų.

Kadangi ieškovas UAB „Iralit“ iš priklausiusios sumokėti žyminio mokesčio sumos (12801 Lt) yra sumokėjęs 6400,- Lt, o nuo 6400,- Lt žyminio mokesčio yra atleistas, iš atsakovo UAB “Garbita” Valstybei priteistina 384,03 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovas UAB „Iralit“ duomenų apie turėtas advokato atstovavimo išlaidas nepateikė.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Garbita“ advokatui už atstovavimą yra sumokėjęs 15 100,00 Lt ( 6000 Lt + 3000 Lt + 6100 Lt) advokato atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 23, 46, 47) ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryvos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvaka. Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, jos apimtis nėra didelė (2 tomai), vyko du teismo posėdžiai, atsakovui UAB „Garbita“ iš ieškovo UAB „Iralit“ priteisiamos advokato atstovavimo išlaidos mažintinos iki 5000,00 litų.

Iš ieškovo UAB „Iralit“ priteistinos valstybei 38,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Iš UAB „Garbita“ jam tenkanti šių išlaidų dalis nepriteistina, nes yra mažiau 10 Lt.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovui UAB „Garbita“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 279, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Iralit“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Garbita“ (į. k. 300136996) ieškovui UAB „Iralit“ (į.k. 302523301) 25 601,91 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius šešis šimtus vieną litą ir 91 ct) skolos už parduotus neimpregnuotus rąstus ir 1703,80 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus tris litus ir 80 ct) delspinigių už uždelsimą atsiskaityti.

Priteisti 7,51 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (27 305,71 Lt) nuo ieškinio priėmimo dienos (2013 m. kovo 1 dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje UAB „Iralit“ ieškinį atsakovui UAB “Garbita” atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Garbita“ (į. k. 300136996) į Valstybės biudžetą 384,03 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 3 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo UAB „Iralit“ atsakovui UAB „Garbita“ 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti Valstybės biudžetui iš ieškovo UAB „Iralit“ (į. k. 302523301) 38,00 Lt (trisdešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovui UAB “Garbita” taikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja Danutė Matiukienė