Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-29 · Byla Nr. 2SA-79-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-29
Bylos Nr.
2SA-79-464/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05783-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. R., V. M. R.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-79-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05783-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 128.11; 129.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R. ir V. M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. ir V. M. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., Nordea Bank Plc Lietuvos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. R. ir V. M. R. 2010-09-03 su skundu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 3-ajį apylinkės teismą, prašydami panaikinti antstolio D. Š. 2010-08-18 patvarkymą parduoti turtą iš varžytinių, kuriuo taip pat nustatyta parduodamo turto – buto su rūsiu, kurio bendras plotas 53,16 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina 162 400 Lt, grąžinti šį klausimą spręsti antstoliui iš naujo, įpareigojant skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Nurodė, kad antstolis, 2009-09-15 areštuodamas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nenustatė areštuojamo turto vertės. Pareiškėjai mano, kad antstolio veiksmai yra neteisėti ir šis patvarkymas naikintinas. CPK 681 str. 1 d. įpareigoja antstolį prieš priimant patvarkymą skelbti varžytines, įkainoti areštuotą turtą ir, esant prieštaravimui dėl šio įkainojimo, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Prieštaravimą dėl turto įvertinimo pareiškėjai yra pateikę antstoliui, tačiau ekspertizė nėra paskirta iki šiol. Minėtame bute deklaravę gyvenamąją vietą ir gyvena du mažamečiai vaikai, kurių teisėti interesai taip pat bus pažeisti, nes pardavus jų vienintelį būstą sumažintomis kainomis, ir toliau liks įsiskolinimas bankui, o pareiškėjai neturės lėšų ne tik kito turto įsigijimui, bet ir nuomai. Pagal vietovę, kurioje yra pareiškėjams priklausantis butas, t.y. Užupio rajone, turtas įvertintas nepagrįstai maža suma, dėl ko pareiškėjai prieštarauja. Be to, pareiškėjai tvirtina sumokėję bankui ženklią skolos dalį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu (b.l. 14-15) nesutiko su pareiškėju skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ekspertizė buto vertei nustatyti buvo atlikta, ją atliko turto vertintojo reikalavimus atitinkantis UAB „Butas tau“, pareiškėjai prieštaravimų dėl nustatytos vertės nėra pareiškę. Nuo 2009 metų, t.y. paskutinius vienerius metus, pareiškėjai nevykdė jokių savo įsipareigojimų, pareiškėjų teiginiai apie sumokėtą skolos dalį yra klaidinantys. Dėl analogiškų pareiškėjų skundų jau ne kartą buvo pasisakyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl pareiškėjų veiksmai vertintini, kaip nesąžiningi, kuriais siekiama vilkinti procesą.

Antstolis D. Š. atsiliepimu (b.l. 18-19) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad ekspertizė buvo paskirta 2009-09-24 patvarkymu, kuris buvo pareiškėjams asmeniškai įteiktas, tačiau nei nušalinimai ekspertui, nei prieštaravimai dėl nustatytos vertės pareikšti nebuvo. Ekspertizė buvo atlikta pagal teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjai nepateikė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių parduodamo buto rinkos vertės nustatymą. Be to, turto vertės nustatymo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismu 2010-01-21 nutartimi c.b. Nr. 2-1110-391/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2010-06-29 nutartimi c.b. Nr. 2SA-131-302/2010, o pareiškėjai savo skundą grindžia analogiškais motyvais, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2010-09-30 nutartimi (b.l. 21-23) atmetė pareiškėjų A. R. ir V. M. R. skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolis 2009-09-24 patvarkymu paskyrė ekspertizę buto su rūsiu, kurio bendras plotas 53,16 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. R., vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Butas tau“, ekspertui Š. V., kvalifikacijos pažymėjimai Nr. A000100; A000129. Minėtas patvarkymas įteiktas pareiškėjams pasirašytinai antstolių kontoroje 2009-09-25, pareiškėjams išaiškintos jų teisės ir pareigos vykdymo procese. Minėta ekspertizė turto vertei nustatyti atlikta ir turto vertė nustatyta 2009-10-05, ką patvirtina antstolio pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Butas tau“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 09/10-05:04. Butas įvertintas 203 000 Lt. Apie nustatytą turto rinkos vertę pareiškėjai informuoti 2009-10-16, įteikiant antstolio patvarkymą parduoti turtą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad motyvuoto prieštaravimo dėl ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti, nebuvo, taip pat ir skunde dėl antstolio veiksmų nenurodytos aplinkybės bei įrodymai, patvirtinantys eksperto išvados dėl skolininkams priklausančio turto vertės neteisėtumą ar nepagrįstumą. Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, jog ekspertizė turto vertei nustatyti nebuvo paskirta. Aplinkybė, kad parduodamame iš varžytinių bute gyvena du mažamečiai vaikai, antstoliui yra žinoma, jis 2010-02-01 patvarkymu yra informavęs valstybinę vaikų teisių apsaugos instituciją - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, tiek nustatydamas areštuoto turto vertę, tiek iš pirmųjų varžytinių parduodamo areštuoto turto pradinę kainą, nepažeidė CPK reikalavimų, todėl panaikinti antstolio D. Š. 2010-08-18 patvarkymą parduoti turtą iš varžytinių nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. R. ir V. M. R. atskiruoju skundu (b.l. 31-32) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-09-30 nutartį ir patenkinti pareiškėjų skundą. Nurodo, kad antstolis 2009-10-08 priėmė patvarkymą parduoti turtą iš varžytinių, kuriuo taip pat nustatė pradinę pardavimo kainą – 162 400 Lt. 2009-09-15 areštuojant turtą antstolis nenustatė areštuojamo turto vertės. Apie atliekamą buto vertės nustatymą pareiškėjai sužinojo tik iš teismo nutarties, tokie antstolio veiksmai yra neteisėti, kadangi pareiškėjai neturėjo galimybės ginčyti įvertinimo. 2009-10-16 pareiškėjai nebuvo informuoti apie parduodamo turto rinkos vertę. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų pareiškėjai negalėjo pasinaudoti CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta procesine teise. Be to, parduodamame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ir pastoviai gyvena du mažamečiai vaikai. Pardavus butą už žemesnę kainą, pareiškėjai nepadengs bankui kreditorinio įsipareigojimo, neturės lėšų įsigyti ar išsinuomoti kitą patalpą.

Atsiliepimas

Antstolis D. Š. atsiliepimu (b.l. 37-39) prašo skundą atmesti ir pareiškėjams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dar kartą nurodo, kad areštavęs vykdomajame dokumente nurodytą turtą jis paskyrė ekspertizę šio turto vertei nustatyti, paskelbė varžytines, su visais patvarkymais pareiškėjai buvo supažindinti. Pareiškėjai klaidina teismą, kad nėra gavę antstolio patvarkymo. Dėl šių aplinkybių jau buvo pasisakyta nagrinėjant analogišką pareiškėjų skundą. Pažymi, kad varžytinės dar nėra įvykusios ir dar nekeliamas iškeldinimo iš būsto klausimas. Pareiškėjų teikiami skundai visada grindžiami analogiškais motyvais, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir dėl ko gali būti pažeisti išieškotojo interesai, todėl svarstytina galimybė pareiškėjams skirti baudą.

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu (b.l. 40-41) prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir skirti pareiškėjams baudą. Pareiškėjų skundas pateiktas tuo pačiu pagrindu ir tais pačiais motyvais, dėl kurių jau buvo pasisakę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Tokiu atveju darytina išvada, kad pareiškėjai, siekdami užvilkinti procesą, nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, pažeidžia išieškotojo interesus, daro žalą kitiems asmenims, dalyvaujantiems procese.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto vertinimo tvarką ir vykdymo proceso principus, pakeisti ar panaikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 397V/2008 dėl skolos išieškojimo iš nekilnojamojo turto, 2010-08-18 patvarkymu nutarė butą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantį A. R., parduoti iš pirmųjų varžytinių ir nustatė parduodamo turto pradinę kainą – 162 400 Lt (vykdomoji byla Nr. 0178/0902180, b.l. 62). Apeliantai, skųsdami antstolio atliktą procesinį veiksmą – 2010-08-18 patvarkymą dėl turto pardavimo motyvuoja jį tuo, kad negalėjo tinkamai pasinaudoti jiems suteikta procesine teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kadangi nebuvo tinkamai informuoti apie nustatytą turto rinkos vertę, o turtas yra įkainotas nepagrįstai maža suma.

Tokie skundo argumentai faktiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis pasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Butas tau“, ekspertui. Apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, apeliantai sužinojo 2009-09-25 atvykę į antstolio kontorą (v.b.l. 21-23), jie šio antstolio atlikto procesinio veiksmo įstatyme nustatytais terminais neskundė, ir būdami supažindinti su jų, kaip skolininkų, procesinėmis teisėmis vykdymo procese, nepasinaudojo teise CPK 598 str. nustatyta tvarka pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą. Dar daugiau, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismas jau įvertino analogiškus apeliantų argumentus dėl to, kad šie nėra informuoti apie antstolio patvarkymą skirti ekspertizę (Vilniaus apygardos teismo 2010-06-29 nutartis c.b. Nr. 2SA-131-302/2010) ir pripažino juos nepagrįstais.

Pagal CPK 718 str. nuostatas, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Iš pridėto prie vykdomosios bylos 2009-10-05 ekspertizės akto Nr. 09/10-05:04 matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo momentu buvo nustatyta 203 000 Lt. Antstolis, priimdamas 2009-10-08, 2010-02-01, 2010-08-18 patvarkymus parduoti butą iš varžytynių, nustatė pradinę buto pardavimo kainą – 162 400 Lt (203 000 Lt x 80 proc.). Taigi antstolis, priimdamas minėtus patvarkymus parduoti turtą iš varžytynių ir nustatydamas šio turto pardavimo iš varžytinių pradinę kainą, CPK 681, 682, 718 str. nuostatų nepažeidė.

Kolegija taip pat negali sutikti ir su apeliantų argumentais, jog parduodamo turto kaina yra nustatyta nepagrįstai maža. Antstolio diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto. Nagrinėjamos bylos atvejus prielaidų abejoti ekspertų įvertinimu (turto verte) kaip neatspindinčiu realios šio turto vertės, iš esmės nebuvo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 178/09/02180 medžiagos, antstolis 2010-10-06 priėmė patvarkymą dėl varžytynių pripažinimo neįvykusiomis ir pasiūlymo pasiimti turtą, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas (v.b.l. 70). Tai galėtų reikšti ir priešingą, nei tvirtina apeliantai, aplinkybę - kad parduodamo iš varžytinių turto kaina galėjo būti nustatyta ir pernelyg didelė, kadangi šis objektas nesudomino potencialių pirkėjų.

Kita vertus, apeliantai nurodydami, jog ekspertizės akte nustatyta buto vertė neatspindi tikrosios nekilnojamojo turto rinkos kainos ir jiems kyla abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo, jokių objektyvių duomenų (įrodymų) tokiems samprotavimams pagrįsti nepateikia. Prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos parduodamo iš varžytinių turto vertės taip pat nebuvo nepateikta. Taigi vertinant, ar antstolis turėjo pagrindą pasinaudojo savo diskrecijos teise ir skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, atsižvelgtina į tai, kad paskelbtos varžytynės neįvyko, neatsiradus pirkėjų, o turto nerealizavimas varžytynėse suponuoja jau nurodytą išvadą, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-121/2010). Šioje vietoje ypač būtina pažymėti, kad ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams.

Nurodytasis motyvais nėra pagrindo pripažinti, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti, nes buvo siekiama tiek teisingo turto įvertinimo jo pardavimo momentu (patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo), tiek kuo greitesnio turto realizavimo (varžytynių paskelbimas tuoj pat po ekspertizės rezultatų gavimo).

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,80 Lt (b.l. 48) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų A. R. ir V. M. R. po 4 (keturis) litus 40 centų iš kiekvieno dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius