Kauno apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ievai Čiulčinskaitei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

asmens, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinines priemones – A. S. gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai,

nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinines priemones – A. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, bedarbiui, registruotam darbo biržoje, gyvenamosios vietos adresas ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Lietuva, kuris teistas:

- 2010 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) bauda;

- 2013 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- 2020 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30544-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 00.30 val. 7 aukšto namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymui, konflikto su sugyventine L. M. metu, tyčia rankomis pastūmė ją į krūtinę ir rankos delnu sudavė vieną kartą jai į veidą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas sugyventinei L. M. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Šiais veiksmais A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Šiais veiksmais A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 1 d. veikos padarymo

Dėl 2020 m. gruodžio 17 d. veikos padarymo

Iš 2020 m. gruodžio 187 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) balkonas. Balkone ant grindinio matosi stiklo šukes. Balkonas įstiklintas, vienas lango stiklas, esantis balkono kairėje pusėje, yra išdaužtas. Lauke po balkonu taip pat matyti stiklo šukės (1 t., b. l. 130–139).

Iš 2020 m. gruodžio 22 d. UAB „Langų servisas“ komercinio pasiūlymo matyti, jog stiklo su montavimo darbais kaina - 161 Eur, balkono durų valdymo sistemos remontas su naujų detalių keitimu – 112 Eur, viso – 273 Eur, bendra suma su PVM - 330,33 Eur (2 t., b. l. 9).

Iš 2021 m. sausio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti 2020 m gruodžio 17 d. du garso įrašai, iš kurių matyti, kad vienu atveju M. V. praneša dėl triukšmo kaimyniniame bute Nr. 71, netrukus po to vėl skambina bendruoju pagalbos centro numeriu ir praneša, kad pažįstame asmenys išdaužė balkono stiklą, braunasi į butą (2 t., b. l. 18–20).

Iš 2021 m. vasario 12 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašai, kuriuose užfiksuota kaip 2020 m. gruodžio 17 d., atvykę policijos pareigūnai pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), beldžiasi į 71 butą, tačiau durų niekas neatidaro. Asmuo išėjęs iš 72 buto sako, kad jo bute buvo išdaužtas stiklas. Po kiek laiko buto Nr. 71 duris atidaro akivaizdžiai neblaivus asmuo, prisistato A. S.. Išgirdęs pareigūno klausimą, kodėl kaimyno langus išdaužė, nustemba. Bute Nr. 71 ant grindų matyti gulinti mergina. Vėliau pareigūnai apžiūri 72 buto balkoną. Vyriškis su moterimi aiškina, kad įsibrovėlis išdaužė balkono stiklą ir įlipo į jų balkoną, dalį šukių išmetė ant žemės. (2 t., b. l. 21–24).

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, jog 2020 m. gruodžio 18 d. 00.34 val. A. S. nustatytas 2,24 promilių girtumas (4 t., b. l. 15).

M. V. pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos 4000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 154–155), o AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2021 m. sausio 20 d. civilinį ieškinį dėl padarytos 273 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 160–171).

Dėl 2021 m. vasario 25 d. veikos padarymo

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad apie tai, kas yra parašyta įtarime, jis negali daug papasakoti, nes tą dieną buvo stipriai išgėręs ir nelabai prisimena, kas įvyko. Prisimena tik tiek, kad gėrė labai daug alkoholio namuose pas tėvus, nes norėjo nusižudyti. Kaip sužeidė mamą jis neprisimena, taip pat neprisimena kokiomis aplinkybėmis sužeidė tėvą. Jis labai gailisi dėl savo poelgio, būtų blaivus, niekad nebūtų taip su tėvais pasielgęs (4 t., b. l. 36).

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad A. S. yra jos sūnus, kuris įvykio metu gyveno pas ją namuose. Ji buvo užleidusi jam savo miegamąjį, kuriame buvo laikomi ir alkoholiniai gėrimai, nes tuo metu sūnus sirguliavo. 2021 m. vasario 25 d. užėjusi pas sūnų į kambarį pamatė, kad jis susižalojęs rankas – dryžiai, klausė jo, ką šis darantis, jis jai atsakė, kad nieko. Vėliau užėjo į kambarį pakviesti valgyti, pamatė, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus, atėmė degtinės butelį, matė, kad jis labai girtas, matė peiliuką jo rankose, mėsos kapoklę. Ji norėjo paskambinti kitam sūnui, tačiau sūnus neleido paskambinti telefonu, atėmė telefoną, trenkė į sieną. Tada ji nubėgo pas vyrą į kambarį, galvojo, kad sūnus aprims, tačiau jis atėjo paskui ją ir pradėjo ją smaugti be jokios priežasties, jai buvo šokas. Sūnus atrodė kaip psichopatas. Kai jis atleido nuo gerklės pirštus, ji išbėgo iš to kambario ir pradėjo skambinti į duris kaimynams, paprašė, kad iškviestų policiją, greitąją. Kas įvyko vėliau, ji nebepamena. Jai atvykę medikai dar žaizdą sutvarkė. Jai sūnus tik vos vos su peiliuku prabrėžė, gal netyčia. Galvojo, kad vyro jau gyvo gali nebūti. Kai atvyko policija, sūnus buvo venas prasipjovęs, vyrui dilbį prapjovęs. Tiek sūnų, tiek vyrą išvežė į ligoninę. Sūnų išvežė į Dariaus ir Girėno ligoninę.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena, žino, kad prieš tėvą ir motiną buvo vartotas smurtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 69–71), kur jis parodė, kad 2021 m. vasario 25 d., apie 21 val. patruliuojant gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, juos laiptinėje pasitiko nukentėjusioji ir su ja kartu buvusi kaimynė - pranešėja. Lipant laiptais iškart pamatė kraują. Jiems atvykus paaiškino, kad ją sužalojo sūnus, kuris šiuo metu yra bute. Buto durys buvo praviros, užėjo į butą, bute buvo daug kraujo, viename kambaryje rado lovoje gulintį nukentėjusiosios sūnų su sužalota ranka, kitame kambaryje lovoje rado vyriškį, nukentėjusiosios vyrą, kuris gulėjo lovoje, iš burnos virto putos, jo kolega liko prie vyresniojo vyro, o jis nuėjo atgal pas jaunesnį.

Liudytojas A. M. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Paaiškino, kad vyresnio amžiaus vyras taip pat buvo sužalotas, jam buvo perpjauta ranka.

Liudytojas R. V. parodė, kad dirba patrulių rinktinėje, įvykio, susijusio su A. S., aplinkybių nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 75 –78, kur jis parodė, kad 2021 m. vasario 25 d., apie 21 val. patruliuojant gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pakilus liftu į 8 aukštą, koridoriuje pamatė dvi moteris ir ant grindų pritaškyto kraujo. Jiems moterys paaiškino, kad bute yra sūnus, kuris su peiliu ją sužalojo. Įėjus į butą, pamatė ant grindų labai daug kraujo visuose kambariuose, nuėjus į vieną iš kambarių, pamatė ant lovos kraujuojantį vyriškį, kitame kambaryje pamatė senyvo amžiaus vyriškį gulintį lovoje ant šono, jis buvo atklotas, užlenkęs ranką. Atvertęs ranką pamatė labai gilią žaizdą. Jiems išvykus, moteris paaiškino, kad jos sūnus būdamas namuose vartojo alkoholį kelias dienas, jai būnant vyro kambaryje jis atėjo prasipjovęs rankas, kilo kažkoks tarp jų konfliktas, sūnus jai griebė už kaklo ir smaugė, ji nuo smaugimo parkrito ant žemės, išsilaisvino iš jo, jis peilio su savimi neturėjo, jai būnant ant žemės jis nuėjo pasiimti peilį, atsinešė statybinį peilį nulaužiama geležte ir jai įpjovė į ranką.

Liudytojas R.V. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytoja A. V. parodė, kad įvykis vyko galimai 2021 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. jai paskambino į duris. Išėjusi į laiptinę pamatė moterį, kurios anksčiau nebuvo mačiusi. Moteris buvo labai išsigandusi, jos ranka buvo sužeista, aprišta kažkokia medžiaga. Moteris prašėsi pagalbos. Ji pati nelabai suprato, kas vyko, kadangi buvo stresas, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, grįžo į laiptinę. Tada laiptinėje pamatė vyrą, kuriam iš rankos stipriai bėgo kraujas, todėl ji sugrįžo pas save į butą, kad paimtų ką nors aprišti žaizdą. Kai grįžinėjo atgal, matė, kaip šis vyras ėjo atgal į savo butą. Sulaukus policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos, ji grįžo į savo butą. Matė, kad buvo išdaužtas laiptinės durų stiklas.

Iš 2021 m. vasario 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. vasario 25 d., apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kambaryje neblaivus sūnus A. S. puolė smaugti V. S. ir peiliu įpjovė ranką. Įėję į butą kambaryje rado gulintį A. S., kurio kairė ranka smarkiai kraujavo, o kitame kambaryje rado A. S., kurio kairė ranka kraujavo. A. S. konstatuota kairės rankos dilbio žaizda, kurią susiuvus išleistas į namus gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 42–43).

Iš 2021 m. vasario 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobilaus būrio vyr. patrulio R. V. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad apie įvykį pranešė kaimynė A. V.. Smurtą patyrę asmenys: V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas smurtą patyrusio asmens sužalojimas – kraujuojanti žaizda ant kairės rankos. Smurtą patyrusio asmens būsena: šokas, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, vengimas bendrauti su pareigūnais. Smurtu įtariamas A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamojo asmens būklė: matosi kūno sužalojimai, agresyvus. Ryšys, siejantis smurtą patyrusius asmenis su smurtu įtariamu asmeniu - sūnus. V. S. paaiškino, kad apie 21 val. neblaivus sūnus A. S. pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu kambaryje puolė ją smaugti bei peiliu perpjovė jai ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji nubėgus pas kaimynę iškvietė policiją. Užėjus į butą kartu su vyr. patruliu A. M., kambaryje rado gulintį A. S., kurio ranka (kairė) smarkiai kraujavo. Kitame kambaryje rado A. S. taip pat kraujuojančia ranka (kairės). GMP 1512 ir 1514 A. ir A. dėl sužalojimų išvežė LSMUL KK. Įvykio aplinka netvarkinga (2 t. b. l. 31–34).

Iš 2021 m. vasario 25 d. - 2021 m. vasario 26 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. 39. Ant laiptinės grindų ir laiptų matomos raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo. Liftu užkilus į aštuntąjį aukštą medinės praviros durys su išdaužtu stiklu. Prie minėtų durų ant grindų stiklo šukes, raudonos spalvos skysčio dėmės, galimai kraujo. Minėtos durys koridoriumi veda link buto Nr. 39. Įėjus į butą prieškambario patalpoje ant grindų ir kilimėlio matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Virtuvės patalpoje ant grindų matomos o raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo. Kambaryje ir svetainėje ant grindų mato raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo (2 t., b. l. 35–49).

Iš 2021 m. kovo 5 d. – 2021 m. kovo 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 401/2021(02) matyti, jog A. S. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda kairio dilbio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas aštriu-pjaunančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2021 m. vasario 25 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje (2 t., b. l. 100–101).

Iš 2021 m. vasario 25 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. M. pateikė peilį (2 t., b. l. 102–104).

Iš 2021 m. kovo 3 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas pateiktas peilis – statybinis peilis su ištraukiama geležte. Ant peilio geležtės matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės, taip pat ant peilio rankenos matosi neryškias raudonos spalvos galimai kraujo dėmes (2 t., b. l. 105–112).

Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti nešiojamo vaizdo registratoriaus video įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusius pareigūnus, pakilusius į aštuntą aukštą, pasitinka dvi moterys, kurios nurodo, kur eiti. Viena iš jų nukentėjusioji V. S.. Bute daug kraujo, du kraujuojantys vyriškiai. Vienas vyresnio amžiaus, kitas jaunesnis. Nukentėjusioji taip pat paaiškina, kad ji buvo sužalota, bet nesmarkiai. Moteris paaiškina, kad sūnus užsidaręs ilgą laiką vartojo alkoholį, viską išdaužė, pirma susižalojo save. Pirma sau persipjovė, paskui atėjo su peiliu. Moteris nurodo, kad ji dar nematė tokio žmogaus bukom akim, kad motiną smaugtų. Moteris paaiškina, kad jai ir jos vyrui sūnus įpjovė pareigūnų surastu peiliu. Jai įpjovė po to, kai ją smaugęs atleido rankas. Taip atsitinka pirmą kartą. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnui paduodamas maišelis, iš kalbos suprantama, kad kalba apie peilį (2 t., b. l. 115–119).

Iš 2021 m. spalio 27 d. – 2021 m. lapkričio 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus pateiktoje teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 754-II-69/2021 matyti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2020 m. rugpjūčio 1 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. vasario 25 d.) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. A. S. po baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. A. S. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (3 t., b. l. 110–116).

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad asmuo ekspertizės metu ir šiuo metu serga paranoidine šizofrenija, taip pat nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Asmuo nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Dėl šių aplinkybių komisija rekomendavo priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą specialioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Išvados pateiktos įvertinus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininę dokumentaciją, atlikus psichologinį įvertinimą. Nuo pat paauglystės stebimas kryptingos veiklos stygius, jam nesisekė mokslai, elgesio patologijos, paranojinis elgesys – dėl elgesio problemų pašalintas iš mokyklos, dažnas darboviečių keitimas, pastovaus darbo, gyvenamosios vietos neturėjimas. Dar 2007 m. buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai. Asmuo tapo uždaras, atsiribojo, vargino nerimas, įtampa, išaiškėjo klausos haliucinacijos, sutriko miegas, suprato, kad yra persekiojamas, kad su juo nori susidoroti. Paskutiniu metu būklė pablogėjo, nes lankantis pas stomatologą aiškino, kad jam buvo įdėtas „čipas“. Balsai suintensyvėjo, reikalavo iš jo pinigų, asmuo negalėjo atsirinkti balsuose, mintyse, balsai neleisdavo miegoti naktimis. Girdėjo nuostolio kliedesius, kad turi gebėjimą girdėti žmonių mintis. Būnant skyriuje taip pat stebėta įtampa, baimingumas, kad čia „čipuojami“ asmenys. Buvo aiški psichozinė simptomatika, emocinių reakcijų neadekvatumas. Nustatyta valios patologija, kritikos stoka. Stebėta ryški psichozė ilgą laiką.

Teismo psichologė ekspertė A. G. taip pat tvirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, kad ji atliko psichologinį įvertinimą, kurio metu atsispindėjo mąstymo turinio sutrikimai, nustatytas polinkis žalotis. Tai vienas iš komplekso požymių, būdingų paranoidinei šizofrenijai. Tai yra neadekvati reakcija į stresą.

Specialistė psichiatrė V. R. paaiškino, kad A. S. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra nuo 2021 m. lapkričio 22 d. Atvykus stebėta aktyvi psichopatologija, jis buvo įsitempęs, įtarus, sunkiai koncentravo dėmesį, vengė akių kontakto, manė, kad vyksta kova tarp gėrio ir blogio, girdėjo balsus. Būklei buvo nekritiškas, bet sutiko gydytis. Pacientas išlieka formalus, mąstyme stokoja nuoseklumo. Žalojo save porą kartų imperatyvių balsų įtakoje, jis serga psichikos liga ir esant balsams gali save žaloti. Smurto rizika yra vidutinė.

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. BK187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. S. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų įstatymo uždraustų veikų objektyvieji požymiai. Jie įrodyti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais, vaizdo bei garso įrašais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. M., kuri tuo metu gyveno kartu su A. S. ir vedė bendrą ūkį, patvirtino, jog netikėtai kilusio žodinio konflikto metu A. S., būdamas neblaivus ją stipriai pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir sudavė jai ranka per veidą. Ji jautė fizinį skausmą, iškvietė policiją. Iš bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo matyti, kad L. M. kvietė pagalbą, nes nebesusitvarko su agresyviu vyriškiu. Liudytojai R. P. ir H. P., kurie iki įvykio buvo kartu su nukentėjusiąja ir A. S., taip pat patvirtino, kad tarp A. S. ir L. M. kilo žodinis konfliktas, tačiau jie, nenorėdami kištis į svetimus reikalus, iš buto pasišalino, vėliau tą patį vakarą matė, kad pas L. M. bute lankėsi policija. Aplinkybę, kad A. S. buvo agresyvus ir galėjo vartoti fizinį smurtą taip pat patvirtina ir tai, kad L. M. pagalbą kvietė ne iš savo, o iš bet kurio po ranka pasitaikiusio telefono, kuris šiuo atveju buvo liudytojo H. P. atsitiktinai paliktas pas L. M. namuose. Be to, V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju pripažino, kad jis galėjo padaryti nurodytus fizinio smurto veiksmus ir dėlto labai gailisi.

Atsižvelgiant į šiuos aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. S. 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 00.30 val., būdamas neblaivus, nustatytas 3,56 promilių girtumo laipsnis, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė L. M. į krūtinę ir rankos delnu sudavė vieną kartą jai į veidą. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą L. M. ir ši jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius, nes L. M. įvykio metu buvo A. S. šeimos narė.

Nukentėjusysis M. V. bei jo buvusi sutuoktinė J. B. vienodai patvirtino, jog 2020 m. gruodžio 17 d. vėlų vakarą jiems jau miegant išgirdo dūžtantį stiklą, pamatė, kaip pas juo iš gretimo balkono į jų balkoną lipa A. S., kuris įlipęs į balkoną spardė bei daužė balkono duris ir taip sugadino turtą. Patvirtino, jog A. S. atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, jo elgesys buvo neadekvatus. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie gyveno greta A. S., todėl žinojo kaip jis atrodė kur įlaiką M. V. buvo įdarbinęs A. S.. Šių asmenų parodymus taip pat patvirtina ir bendrojo pagalbos centro skambučiai, kuriuose užfiksuota, kaip M. V. skambina dėl triukšmo A. S. bute ir netrukus praneša, kad pas jį per balkoną braunasi į butą, išdaužė stiklą. Išdaužtas stiklas fiksuotas ir įvykio vietos apžiūros protokole bei pareigūnų, atvykusių į įvykį, vaizdo kameromis. A. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat neneigė, kad galėjo sugadinti svetimą turtą kaip nurodė M. V., tačiau įvykio aplinkybių dėl girtumo nepamena. Tai, kad A. S. buvo stipriai neblaivus ir dėl to gali neprisiminti įvykio aplinkybių, patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad netrukus po įvykio A. S. buvo nustatytas 2.24 promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į šiuos aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. S. 2020 m. gruodžio 17 d., apie 23.24 val., būdamas neblaivus, nustatytas 2,24 promilių girtumo laipsnis, būdamas buto, adresu (duomenys neskelbtini), balkone, ranka išdaužė gretimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kairės pusės balkono stiklą ir per jį įlipęs į balkoną, apgadino lango rėmą, po ko spardydamas į balkono duris apgadino durų valdymo sistemą. Tokiais savo veiksmais jis sugadino svetimą turtą ir šie jo veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, nes sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (250 eurų).

Nukentėjusioji V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos sūnus A. S. būdamas neblaivus 2021 m . vasario 25 d. susižalojo save, tapo agresyvus, tada vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu – smaugė, įpjovė ranką, po to įpjovė ranką savo tėvui. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir visiškai atitinka kiti įrodymai – policijos pareigūnų A. M., R. V. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose ir pareigūnų vaizdo kameros įrašuose užfiksuotos aplinkybės. Pareigūnai patvirtino, kad atvykus į iškvietimą nukentėjusioji moteris jiems paaiškino, kad sūnus susižalojo save, po to vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu ir ją sužalojo, be to, sužalojo lovoje gulintį ir negalintį vaikščioti savo tėvą. Vaizdo kameros įrašuose užfiksuota kaip V. S. šias aplinkybes pasakoja policijos pareigūnams, namuose daug kraujo, greitosios pagalbos medikai suteikia pagalbą tiek A. S., tiek ir jo tėvui A. S., paimamas galimas nusikalstamos veikos įrankis – peilis. Specialistų išvados patvirtina ne tik tai, kad sužalojimai tiek V. S., tiek ir A. S. buvo padaryti peiliu, bet ir tai, kad jie padaryti nusikalstamos veikos padarymo metu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, šios aplinkybės patvirtina ir V. S. parodymus. Įvykio vietos apžiūros bei daiktų apžiūros protokolais buvo apžiūrėta įvykio vieta, kurioje nustatyta daug kraujo dėmių ir nusikalstamos veikos padarymo įrankis – peilis. Įvertinus visus šiuos įrodymus, darytina išvada, jog byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų nežymus sveikatos sutrikdymas yra A. S. pavojingo veikimo – įdūrimo peiliu, pasekmė.

Atsižvelgiant į šiuos aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. S. 2021 m. vasario 25 d., apie 21.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sugriebė ranka motinai V. S. už kaklo ir spaudė, po ko statybiniu peiliuku įpjovė jai į kairę ranką, o priėjęs prie savo šeimos nario tėvo A. S. statybiniu peiliuku įpjovė jam į kairį dilbį, padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdą kairio dilbio srityje. Tokiais savo veiksmais jis savo tėvui nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Ši jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius, nes V. S. ir A. S. yra A. S. artimieji giminaičiai – tėvai.

Iš byloje surinktų duomenų, apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, ekspertizės akto, eksperčių paaiškinimų nustatyta, kad A. S. mąstymo turinys sutrikęs, jam būdingos klausos haliucinacijos, žalingas alkoholio vartojimas, asmuo linkęs žaloti save ir užpulti kitus asmenis.

2021 m. balandžio 27 d. – 2021 m. gegužės 11 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-231/2021 nurodyta, kad tiriamajam A. S. 2007 m. diagnozuotas psichikos sutrikimas – mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai (F61.0). Tiriamasis, būdamas neblaivus, įvykdė nusikalstamas veikas 2020 m. rugpjūčio 1 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2021 m. vasario 25 d. Po šių veikų padarymo tiriamasis buvo gydomas VŠĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, kur diagnozuotas psichikos sutrikimas – Ūmus panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso (F23.20). Tiriamojo pažintinė veikla lėtoka, kalba neaiški, emocijos skurdžios, palengvintai vystosi astenizacija, galimas įtarus santykis į aplinką, įžvelgiant aplinkinių elgesyje galimą potencialų ne geranoriškumą tiriamojo atžvilgiu.

2021 m. spalio 27 d. – 2021 m. lapkričio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-69/2021 A. S. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0), dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir kontroliuoti savo elgesio. Nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2021 m. vasario 25 d. veikų padarymą sąlygojo A. S. neadekvatūs, impulsyvūs, agresyvūs veiksmai, iššaukti lėtinio psichikos sutrikimo. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F10.1). Po veikų padarymo jis sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismo psichiatrė J. D. ir teismo psichologė A. G. patvirtino ekspertizės išvadas. Be to, šiuo metu A. S. gydanti gydytoja V. R. paaiškino, jog asmuo nekritiškas savo būklei, smurto rizika vidutinė, į skyrių atvyko su ryškia psichopatologija.

Teismo psichiatrine ekspertize nustatyta, jog tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek ir šiuo metu A. S. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, todėl šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis). BK 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Įvertinęs šias aplinkybes bei teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadas, teismo eksperčių paaiškinimus, gydančios gydytojos paaiškinimą, teismas daro išvadą, kad A. S. reikalingas stacionarus gydymas, būtina nuolatinė jo priežiūra, kadangi jis turi polinkį žalotis, jo padarytos veikos, susijusios su smurto vartojimu, nustatyta vidutinė smurto rizika. Tai patvirtina, jog asmuo yra pavojingas sau ir kitiems. Jis yra nekritiškas savo veiksmams, alkoholio vartojimui, neprognozuojamas. Siekiant išvengti jo keliamo pavojaus specialistai siūlo skirti stacionarų gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, A. S. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Byloje pateiktas AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl padarytos 273 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 160–171). Žalos dydis pagrįstas UAB „Langų servisas“ komercinio pasiūlymo išrašu. M. V. byloje taip pat pateikė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 154–155).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

Šioje byloje A. S., kuriam turi būti paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, buvo ne kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako (BK 17 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Dėl šių aplinkybių pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintini (4 t., 53–56).

A. S. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę – terminas pratęstinas iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, ši procesinė prievartos priemonė panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: vokas su stiklo šukėmis, vokas su peiliu, vokas su vatos tamponu su raudonos spalvos dėmės nuoplova, saugomis Kauno apskr. VPK aptarnavimo skyriuje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (2 t., b. l. 113–114); kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktu 2020 m. rugpjūčio 1 d. skambučio garso įrašu, kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktais 2020 m. gruodžio 17 d. skambučių garso įrašais, vaizdo įrašais iš nešiojamo vaizdo registratoriaus Nr. B0F1EC5F6FAA, vaizdo įrašais iš nešiojamo vaizdo registratoriaus Nr. B0F1EC5F11GA, saugomus prie bylos voke, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (4 t., b. l. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teismas

nutaria:

pripažinti, kad A. S., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti A. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

AB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

A. S. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę – terminą pratęsti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, šią procesinę prievartos priemonę panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: voką su stiklo šukėmis, voką su peiliu, voką su vatos tamponu su raudonos spalvos dėmės nuoplova, saugomus Kauno apskr. VPK aptarnavimo skyriuje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti (2 t., b. l. 113–114); kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro pateiktu 2020 m. rugpjūčio 1 d. skambučio garso įrašu, kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro pateiktais 2020 m. gruodžio 17 d. skambučių garso įrašais, vaizdo įrašais iš nešiojamo vaizdo registratoriaus Nr. B0F1EC5F6FAA, vaizdo įrašais iš nešiojamo vaizdo registratoriaus Nr. B0F1EC5F11GA, saugomus prie bylos voke, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti (4 t., b. l. 61.)

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji ir prokuroras.