- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-747-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07932-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. nutarimu pripažino A. R. kalta padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir paskyrė jai administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 2 d. – vieno šimto litų baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. pritaikius ATPK 30¹ str. – trijų tūkstančių litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
A. R. nubausta už tai, kad 2013 m. lapkričio 20 d., apie 20.00 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus daryti saugu ir atsitrenkė į kitą automobilį. Be to, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
A. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą, prašo jį pakeisti panaikinant jo dalį dėl jos pripažinimo kalta pagal ATPK 130 str. 1 d. Skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis dėl jos kaltės, įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados šioje byloje yra nepagristos ir nemotyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai neįvertinus visų byloje esančių įrodymu ir faktinių bylos aplinkybių. ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Ji neneigia buvusi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje, iš namo kiemo bandė išvažiuoti atbula eiga, automobilyje vežėsi 5 mėnesių vaiką, todėl vairavo atsargiai, tačiau nepajuto jokio mašinų susidūrimo garso. Matė, kad kieme stovi žmonės, tai tikrai būtų nelogiška, supratus, kad padarė autoįvykį, iš jo pasišalinti, todėl jos veiksmuose tyčios nėra. Liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad ji tikrai negirdėjo, nepajuto susidūrimo ir iš įvykio vietos tyčia nepasišalino. Teismas to neanalizavo. Vien tai, kad ant abiejų automobilių rasti apgadinimai, negali būti pagrindas teigti, kad tai tyčinis neteisėtas jos pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji, nuvažiuodama nuo namo, nemanė kažką sugadinusi, t. y. sukėlusi eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal ši straipsni negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (2013-03-26 nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. R. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Nors pažeidėja savo kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nepripažino ir teigė, kad automobilių kontakto nepajuto ir negirdėjo, tačiau teisme apklaustų liudytojų R. G. ir M. S. parodymai paneigia šią versiją. Liudytojai parodė, kad stovėdami prie laiptinės išgirdo labai stiprų smūgį, pasižiūrėjo ir pamatė nuvažiuojančią pažeidėjos mašiną. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais teisme apklaustų ir dėl melagingų parodymų pagal ATPK 187² str. įspėtų liudytojų parodymais. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Automobilių kontakto aplinkybes patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Byloje esantys įrodymai, automobilių apgadinimų pobūdis bei apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad O. M. automobilis buvo apgadintas dėl pažeidėjos kaltės ir kad automobilių kontakto metu įvykusių smūgių ir pasekmių – automobilių apgadinimų A. R. nepajausti ir nepastebėti negalėjo. Apeliaciniu skundu pažeidėja neigia, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti tokią išvadą, nenurodo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. R. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.