Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas P. R. 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 183 straipsnį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, jog 2016-11-05 buvo gautas I. Š. pareiškimas dėl to, jog viršuje (adresu duomenys neskelbtini) gyvenantys kaimynai 2016-11-05, nuo 19.00 val. triukšmauja, leidžia muziką, garsiai bilda, į jų prašymus nusiraminti nereaguoja. Vyras jiems skambina į duris, bet jo niekas neįsileidžia. Buvo parašyta SMS žinutė su prašymu aprimti. Toks triukšmas tęsiasi beveik kas antrą savaitgalį. Prieš dvi savaites, apie 23.00 val., taip pat buvo kviesti policijos pareigūnai. Kaimynų nuolat keliamas triukšmas trukdo jų mažamečiams vaikams miegoti. Triukšmaujantys kaimynai taip pat turi du mažamečius vaikus - apie 3 ir 5 metų amžiaus. Dažnai juos verkiančius, bėgiojančius girdi net apie 23-24 val. Vyr. patrulė R. G. 2016-11-05 tarnybiniame pranešime nurodė, jog iš VPK OVS gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, bute girdėjosi tik vaikų krykštavimas ir bėgiojimas po kambarius. 2016-11-09, apie 10.00 val., telefonu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su D. P., kuris paaiškino, kad kartu su žmona E. P. augina du mažamečiuis vaikus, M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini). D. P. paaiškino su žmona esantis išvykęs iš Lietuvos ir grįš tik 2017 m. sausio mėn. 2016-11-05 vakare ir nakties metu jis su žmona netriukšmavo, garsiai nešūkaujo, taip pat nebuvo leidžiama muzika. Bute žaidė vaikai, kurie yra tinkamai prižiūrimi, jei jie trukšmauja, yra sudrausminami. Nutarime nurodyta, jog nenustatyta tyčinių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą, kad D. P. sąmoningai didina, natūraliai dėl visaverčio gyvenimo poreikių tenkinimo kylantį triukšmą, susijusį su mažamečiu vaiku, todėl buvo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, numatytą ATPK 183 straipsnyje „Viešosios rimties trikdymas”, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismo posėdyje apklausiama skundą padavusi I. Š. skundą palaikė jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Parodė 2016-11-05, apie 19 val., vakaro grįžusi namo, eidama matė per užuolaidomis neužtrauktą langą, jog pas kaimynus P. kažkas ant rankų laikė ir migdė mažą vaiką. Grįžus namo kurį laiką buvo ramu, tačiau viskas netrukus pasikeitė, pasigirdo triukšmas. Apie 21 val. ji parašė žinutę kaimynei E. P., kad apsiramintų, bet atsakymo nesulaukė. Jos vyras nuėjo, norėdamas pasikalbėti, tačiau durų jam niekas neatidarė, po ko ji paskambino policijai. Pareiškėja pažymėjo, kad tą vakarą triukšmas buvo tikrai didelis, viršuje lakstė ne vienas vaikas, atrodė tarytum virš pareiškėjos buto buvo aerobikos salė. I. Š. pažymėjo, kad girdėjosi ir suaugusiųjų balsai, tačiau ne jie buvo svarbiausi, policijai skambino būtent dėl vaikų keliamo triukšmo. Vaikų keliamas triukšmas prasidėjo apie 20.30 val. ir tęsėsi daugmaž iki 01.00 val. nakties. Tai buvo vaikų bėgiojimas po butą, vaikų krykštavimas, juokas. Pareiškėja pažymėjo gyvenanti 4 kambarių bute, kurio išplanavimas atviras, didelė erdvė, todėl iš viršaus sklindantis triukšmas yra girdimas po visą butą. Dėl tokios situacijos kenčia ir ji, ir jos mažamečiai vaikai, kurie negali ramiai miegoti. Ne kartą bandė su kaimyne kalbėtis, tačiau jokio sprendimo rasti nepavyksta. I. Š. parodė, kad jai žinoma, jog tą patį vakarą policijoje buvo gautas pranešimas ir dėl kito buto, iš kurio sklido muzika, šventė studentai (E. P. bute muzika nebuvo leidžiama) (b. l. 22-27).

Teismo posėdyje apklausiamas suinteresuotas asmuo E. P. parodė, jog 2016-11-05 namuose jokių svečių neturėjo, išskyrus tai, kad pas aštuonmetę dukrą buvo atvykusios dvi mokyklos draugės. Namuose buvo ji su 4 vaikais (dukra, jos draugės ir keturmetis sūnus), vyro nebuvo. Neneigia, jog vaikai žaidė, bėgiojo, gavusi kaimynės I. Š. žinutę vaikus sudrausmino, prašė apsiraminti, nelakstyti. Neneigia ir to, kad tą vakarą vaikai žaidė ilgai, gali būti, kad ir iki vidurnakčio ar 1 val., jei taip nurodo kaimynė. Ji pati laiko nefiksavo, neatsimena, kada nuėjo miegoti. E. P. kategoriškai neigė tyčia neatidariusi durų. Ji beldimo į duris negirdėjo (skambučio nėra), namuose be vaikų garsiai veikė televizorius. Taip pat pažymėjo, kad tą vakarą girdėjo, jog name kažkas šventė, tačiau tai jai netrukdė. Namuose niekas mažo vaiko nesūpavo, tik vaikai žaidė su „Baby born“ lėlėmis. Pažymėjo, jog kaimynė nuolat skundžiasi, jai trukdo viskas – ne tik vaikai, bet iš esmės ir visi bute esantys buitiniai prietaisai, netgi kėdės. E. P. parodė, kad vaikai lanko būrelius, jos darbas baigiasi 19 val., namo grįžta pakankamai vėlai, privalo padaryti visus buitinius darbus, todėl neturi galimybės nueiti miegoti 21 val., o jei tik koks garsas, iškart sulaukia priekaištų. Jai asmeniškai nė vienas kaimynas netrukdo, nors garsai iš kaimyninių butų girdisi (b. l. 22-27).

Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja R. G. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės raitojo būrio vyr. patrulė) parodė, jog iškvietimai dėl triukšmo į (duomenys neskelbtini) 2-ąjį namą gaunami dažnai, tame name galimai yra prasta garso izoliacija. 2016-11-05 buvo gauti keli iškvietimai dėl triukšmo – vienas buvo dėl švenčiančių studentų, kitas – dėl vaikų keliamo triukšmo. Įėjus į koridorių iš karto pasigirdo didelis triukšmas iš buto, kuriame vyko studentų vakarėlis (tas butas buvo per kelis butus nuo antrojo, dėl kurio gautas iškvietimas). Pabendravo su studentais, ramino, po ko nuėjo prie kito buto ((duomenys neskelbtini)). Iš tolo triukšmas nesigirdėjo, nes viską užgožė studentų triukšmas, tačiau priėjus prie pat ir priglaudus ausį prie durų, buvo girdimi bėgiojančių vaikų garsai, krykštavimas, taip pat ir suaugusiųjų pokalbis. Beldė į duris, tačiau niekas jų neatidarė. Beldė ranka su pertraukomis iki 5 kartų, prie durų prastovėjo pusvalandį, tiksliau tuo pat metu bendravo su triukšmaujančiais studentais ir vis periodiškai prieidavo prie to buto pabelsti, tačiau niekas taip ir neįsileido. Liudytoja teigė, jog iš (duomenys neskelbtini) buto be vaikų girdėjo ir suaugusių balsus, atrodė, kad vyksta kažkoks pokalbis (ne rėkimas, ne barniai), muzikos nesigirdėjo, neatrodė, jog viduje vyksta kažkoks vakarėlis. Labiausiai girdėjo vaikų krykštavimus ir bėgiojimą. Iš lauko šio buto tikrai neapžiūrėjo (b. l. 22-27).

Teismo posėdžio metu liudytoja M. K. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės raitojo būrio vyr. patrulė) iškvietimo aplinkybių detaliai neatsiminė. Parodė, jog buto viduje girdėjosi vaikų keliamas triukšmas, bėgiojimas (triukšmas girdėjosi priėjus prie buto durų). Kelis kartus beldė į buto duris, tačiau niekas neįsileido. Ar be vaikų dar kas nors girdėjosi, liudytoja nurodyti negalėjo. Panašių įvykių daug, konkrečiai šio neįsiminė (b. l. 22-27).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK), įsigaliojusio 2017-01-01, 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK, galiojusio skundžiamo nutarimo priėmimo metu, 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Nagrinėjamoje byloje triukšmo priežastimi yra įvardijamas vaikų keliamas triukšmas. Skundą padavusi I. Š. teismo posėdyje parodė, jog 2016-11-05 vakarą ir nakties metu (nuo 20.30 val. iki 1 val.) iš E. P. buto sklido didelis vaikų triukšmas, pasireiškęs jų bėgiojimu, šūkavimu, krykštavimu ir juoku. Buvo girdimi ir suaugusiųjų balsai, tačiau jie pareiškėjai nepatogumų nekėlė ir dėl jų ji policijai nebūtų skambinusi (b. l. 22-27). Suinteresuotas asmuo E. P. neneigė, jog 2016-11-05 iš jos buto galėjo girdėtis vaikų skleidžiami balsai. Ji tą vakarą buvo namuose su 4 mažamečiais vaikais, savo keturmečiu sūnumi ir aštuonmete dukra, pas kurią svečiavosi dvi mokyklos draugės. Neneigė, jog vaikai žaidė ilgai, galimai netgi iki I. Š. įvardinto laiko (1 val.). Gavusi kaimynės žinutę, ji vaikus sudrausmino, bet vaikai lieka vaikais. Ji pati žiūrėjo televizorių, gali būti, jog garsiai, tikrai negirdėjo beldimo į duris (skambučio nėra) (b. l. 22-27). Apklaustos pareigūnės R. G. ir M. K. parodė, jog iš (duomenys neskelbtini) buto girdėjosi triukšmas – vaikų bėgiojimas, krykštavimas, garsai buvo girdimi priėjus prie pat durų ir specialiai klausantis. Liudytoja R. G. pažymėjo girdėjusi ir suaugusių balsus, kažkokį pokalbį (ne barnį, rėkimą), neatrodė, jog viduje būtų švenčiama. Bandė pakalbėti su šeimininkais, beldė kelis kartus, tačiau niekas neatidarė durų (b. l. 7, 22-27). Išdėstyti duomenys neleidžia abejoti, jog 2016-11-05 vėlyvą vakarą ir nakties metu E. P. bute išties nebuvo ramu – bėgiojo, juokėsi ir krykštavo mažamečiai vaikai, kurių iš viso buvo ne mažiau kaip keturi. Pastarųjų keliamą triukšmą kaip tik ir girdėjo pareiškėja. Situacija, kuomet vėlyvu metu žaidžiantys vaikai kelia triukšmą, kuris daugiabučiame bute gali būti ir, kaip nustatyta, buvo girdimas kaimynams (bent jau I. Š. šeimai), kelia diskusijas dėl vaikų poilsio režimo tinkamumo, tačiau šiuo atveju visgi sprendžiamas klausimas, ar E. P. veiksmuose yra atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog E. P. veiksmai buvo tyčiniai (būtent tokia kaltės forma gali būti padaromas analizuojamas pažeidimas), tikslingai nukreipti į viešosios rimties trikdymą. Vertinant bylos aplinkybes, pažymėtina, jog aptariamas įvykis vyko poilsio dieną (šeštadienio vakarą), triukšmo šaltinis yra susijęs išskirtinai tik su vaikais (jų bėgiojimu, krykštavimu), nenustatyta, jog triukšmo kėlimui būtų naudojamos mechaninės priemonės (pavyzdžiui, daužomi daiktai, naudojamas išskirtinį triukšmą keliantis sporto inventorius ar kitokios priemonės, grojama muzikos instrumentais ir pan.), triukšmauta piktybiškai. Vien tik vaikų judėjimas, žaidimai, skleidžiami garsai ar aktyvumas savaime nereiškia viešosios rimties trikdymo. Nors skundą padavusi I. Š. nurodė, jog triukšmas buvo išskirtinai didelis, tačiau iš apklaustų pareigūnių parodymų matyti, kad jos, įėjusios į koridorių, triukšmo, sklindančio iš (duomenys neskelbtini), buto iš karto negirdėjo, viską užgožė netoli šio buto vakarėlį surengusių studentų šventimas, o iš E. P. buto garsus (vaikų bėgiojimą, juoką, taip pat suaugusių pokalbį) išgirdo tik priėjusios prie pat buto durų (anot R. G., klausantis, pridėjus ausį). Suaugusių balsai jokio išskirtinio triukšmo neskleidė, girdėjosi ramus pokalbis, ką apklausiama pažymėjo ir pati I. Š., nurodžiusi, jog dėl suaugusių balsų policijai tikrai nebūtų skambinusi. Tiesa, pati E. P. apskritai neigia, kad be jos tą vakarą namuose buvo dar kitų suaugusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad nei suaugusiųjų balsai ar kitokie garsai nėra sietini su triukšmo šaltiniu, teismui nėra tikslinga plačiau aiškintis aplinkybes, kiek suaugusių asmenų 2016-11-05 vakarą buvo E. P. namuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog bendram triukšmo intensyvumui greičiausiai įtakos turėjo kitame bute vykusio vakarėlio skleidžiami garsai. Iš pareigūnės R. G. parodymų matyti, jog minėtame bute būriavosi jaunimas, jie buvo triukšmingi, grojo muzika, būtent šis triukšmas buvo dominuojantis. Neatmestina, kad I. Š., gyvendama aukštu žemiau, galėjo girdėti ne tik E. P. bute bėgiojusius vaikus, tačiau ją pasiekė ir iš kito viršutinio buto sklidęs triukšmas, juo labiau, kad, kaip pati pažymėjo, pareiškėjos buto išplanavimas yra atviras, didelė erdvė, dėl ko sklindantys garsai yra dar labiau juntami. Pareiškime I. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), be kita ko, yra leidžiama muzika (b. l. 6), nors, kaip vėliau nustatyta, ši muzika sklido ne iš E. P. buto, ką posėdyje pripažino ir pati skundą padavusi pareiškėja. Tuo pačiu paminėtina, jog jokių kitų nusiskundimų dėl E. P. bute bėgiojančių vaikų negauta, nors pastarosios butas ribojasi ne tik su pareiškėjos gyvenamąja erdve.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. AT1-10196 pagrįstumu ir teisėtumu. Jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. AT1-10196, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje, palikti nepakeistą ir pareiškėjos I. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.