Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. (toliau – M. K.) ir S. M. (toliau – S. M.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

- M. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

§ pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

§ pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

§ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant M. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. K. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

M. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, nuspręsta panaikinti.

- S. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

§ pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

§ pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

§ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant S. M. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant S. M. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

S. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinės ieškovės M. Ž. atsisakymas nuo 200 (dviejų šimtų) eurų civilinio ieškinio buvo priimtas ir byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas S. M. priklausantis turtas – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia Lumia“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su S. M. ir siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gruodžio 22 d. 15.19 val. iš mobiliojo ryšio įrenginio su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs į M. Ž. stacionarų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė tariamu policijos pareigūnu ir, melagingai informavęs nukentėjusiąją, kad jos banko kortelė sugadinta, nurodė surašyti prašymą banko vadovui dėl mokėjimo kortelės keitimo, prašyme nurodant kortelės PIN kodą. Suklaidintai nukentėjusiajai M. Ž. surašius minėtą prašymą ir jame nurodžius jai išduotos AB bankui (duomenys neskelbtini) priklausančios mokėjimo kortelės PIN kodą, toliau tęsdamas pokalbį telefonu, nurodė M. Ž. atiduoti į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjusiam S. M. banko mokėjimo kortelę ir parodyti surašytą prašymą. Nukentėjusiajai pateikus banko mokėjimo kortelę ir parodžius prašymą S. M., tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą, M. Ž. išduotą AB bankui (duomenys neskelbtini) priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkinamas ir dalies.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo.

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl S. M. paskirtų bausmių (tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir subendrintos bausmės) matyti, kad apylinkės teismas analizuojamu atveju įvertino S. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – vienas nesunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis), atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkų grupėje, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad jos buvo įvykdytos savanaudiškais motyvais ir esant tiesioginei tyčiai. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir S. M. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo ne kartą teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Psichiatrinio gydymo bei priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų S. M. pripažino visiškai bei gailisi dėl jų įvykdymo, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinto ir tai, kad būdamas įkalinimo įstaigoje nuteistasis sukūrė šeimą, turi tikslą atlikęs bausmę gyventi dorą gyvenimą bei nedaryti nusikaltimų. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas S. M. skyrė griežčiausias BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės vidurkis, o įvertinęs dar ir tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į S. M. kaltės pripažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jam paskirtą bei palankesniu bausmių bendrinimo būdu subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, S. M. bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

10. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas S. M. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų veikų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju S. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų S. M. nededa, net ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas (už praeityje padarytas nusikalstamas veikas) didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu S. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniui, be kita ko, tuo metu atlikinėjusiu laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai.

13. Švelninti S. M. paskirtas bausmes/bausmę dėl nukentėjusiosios pozicijos – atleido nuteistajam ir jokių pretenzijų jam nereiškė, atsiėmė savo pareikštą civilinį ieškinį, teisinio pagrindo taip pat nėra. Vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bausmės skyrimas – tai išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, kurios ribojimas galimas tik įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą, nuostatų pagrindu, todėl akivaizdu, jog vien tik proceso dalyvių, tame tarpe ir nukentėjusiojo, nuomonė dėl teisiamam asmeniui skirtinos bausmės pakankamo pagrindo švelnesnės bausmės skyrimui nesudaro. Teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo pažeistos bausmių skyrimo nuostatos, įvertinus aukščiau aptartus tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visumą, teisinio pagrindo vis tik nėra. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir S. M. apeliacinį skundą, vis tik pažymėtina, kad nuteistojo prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdus jo gailestis dėl padaryto, kurio konstatavimas buvo neabejotinai įtakotas nukentėjusiosios pozicijos bei jai išreikšto S. M. atsiprašymo, skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri buvo įvertinta skiriant nuteistajam bausmes, kiek mažesnes nei BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bei sumažinant jam paskirą subendrintą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu, todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, remiantis tais pačiais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo S. M. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus bei jo elgesį taikant jam švelnesnio pobūdžio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimą, S. M. paskirtas bausmes/bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant S. M. paskirtas bausmes/bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta, dėl ko, S. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtos bausmės/bausmių paliekama nepakeista.

Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo.

15. Vertinant nuteistajam M. K. skundžiamu nuosprendžiu už pavienių nusikaltimų padarymą paskirtas bausmes matyti, jog apylinkės teismas įvertino M. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – vienas nesunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis), kaltės formą – nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, bei motyvus – nusikaltimai įvykdyti iš savanaudiškų motyvų. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir M. K. asmenybę, konstatuodamas, kad jis yra baustas administracine tvarka, ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas, nėra vedęs ir niekur nedirba. Įvertino ir vieną M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas M. K. skyrė griežčiausias BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės vidurkis, o įvertinęs dar ir tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta nagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į M. K. kaltės pripažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jam paskirtą bei palankesniu bausmių bendrinimo būdu subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis/bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, M. K. bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

16. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, praeityje M. K. buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir bendrininkaudamas su kitu asmeniu, kas visumoje neabejotinai didina tiek paties M. K., tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas ir rodo, jog analizuojamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas visumoje nuteistąjį charakterizuoja iš esmės neigiamai. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje, siekiant koreguoti M. K. elgesį tinkama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytas, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (3 t., b. l. 5-21), tačiau, sprendžiant iš tolesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio bei įvertinus tai, kad jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas buvo panaikintas, akivaizdu, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, savo elgesio tinkama linkme nekoregavo, ir toliau darydamas iš esmės analogiško turtinio pobūdžio nusikaltimus. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės, praeityje buvo ne kartą vykdyta M. K., kaip asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, paieška (3 t., b. l. 2-4), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog praeityje jis kritiškai nevertino savo neteisėtų veiksmų bei jų pasekmių, ne kartą siekė išvengti atsakomybės, o tai jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai.

17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, M. K. niekur nedirbo, turėdamas vos pagrindinį išsilavinimą ir būdamas pakankamai jauno amžiaus, niekur ir nesimokė, specialybės įgyti nesiekė, kas įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog nusikaltimų darymas ir iš jų gaunamos pajamos buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, kad jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio nuteistasis nedaro, nesistengia pasitaisyti, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo pasiryžimu keisti savo gyvenimo būdą. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir M. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl jo darbo. Nors nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. jis vykdo individualią veiklą, susijusią su naujų pastatų statyba (4 t., b. l. 90), tačiau skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos gerokai ankščiau, t. y. 2016 m. gruodžio 22 d., kai, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių objektyvių duomenų, M. K. niekur nedirbo (3 t., b. l. 161) ir atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokiu būdu, vien tik aplinkybė dėl nuteistojo vykdomos individualios veiklos nagrinėjamu atveju nelaikytina pakankamu pagrindu jam paskirtos bausmės/bausmių švelninimui. Juo labiau, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas M. K. įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jokių pastangų siekdamas įsidarbinti ir tokiu būdu pakeisti savo išimtinai neigiamą ir pakartotinį nusikalstamumą skatinantį elgesį, praeityje jis nedėjo – per visą savo gyvenimą, sprendžiant iš SODRA pateiktų duomenų, jis niekur oficialiai nedirbo. Šių duomenų visumoje įvertinus nuteistojo nusikalstamą elgesį neabejotina, jog individualios veiklos pažymėjimo įsigijimas analizuojamu atveju buvo įtakotas ne sąžiningo M. K. noro keisti savo gyvenimo būdą, bet siekiant skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtų bausmių (bausmės) sušvelninimo.

18. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo M. K. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės, tame tarpe ir subendrinta bausmė, nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. K. paskirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. K. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta.

18.1. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

18.2. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą M. K. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus, jo elgesį taikant jam švelnesnio pobūdžio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimą, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas M. K. įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. K. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Juo labiau, jog praeityje M. K. atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti M. K. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

19. Ir nors pagrindo abejoti M. K. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtomis bausmėmis, įvertinus tiek aukščiau išdėstytas, tiek ir skundžiamame nuosprendyje aptartas faktines aplinkybes, nėra, analogiškais motyvais nesant pagrindo švelninti ir jam paskirtą subendrintą bausmę, tačiau, nesubendrindamas M. K. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos ir BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintos bausmės su bausme, atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kas neabejotinai turėjo įtakos teisėtam ir pagrįstam skundžiamo procesinio sprendimo priėmimui.

20. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. K. 2017 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2017 m. birželio 9 d. ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (b. l. 140-145, t. 3). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už veiką, padarytą 2016 m. gruodžio 21 d.), paskiriant jam BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė 2018 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu M. K. paskirtos bausmės pridedant Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dalį -1 (vieną) mėnesį, paskiriant jam galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į jos laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį (b. l. 146-149, t. 3, b. l. 60-61, t. 4). Be to, už veikas, padarytas 2017 m. birželio 9 d., Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) bei BK 289 straipsnį (2 veikos) ir paskirtas bausmes subendrinus bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (b. l. 150-158, t. 3). 2018 m. liepos 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. K. 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytos 2 paros (pagal 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį) bei bausmės laikas, atliktas pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį (b. l. 62, t. 4). 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi 2018 m. liepos 12 d. nutartis patikslinta (b. l. 63-64, t. 4).

21. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste paminėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal teismų praktiką, jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012, 2A-7-6/2013).

22. Kaip jau minėta, skundžiamu 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2016 m. gruodžio 22 d. Bylą nagrinėjusiam teismui apie po šios nusikalstamos veikos padarymo priimtus nuosprendžius bei 2018 m. liepos 12 d. nutartį, kuria buvo subendrintos 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo žinoma, tačiau skundžiamu nuosprendžiu paskyręs bausmę, apylinkės teismas šios bausmės su bausme, nustatyta 2018 m. liepos 12 d. nutartimi nesibendrino, taip pažeisdamas BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimus, bei nukrypdamas nuo aukščiau aptartos teismų praktikos.

23. Esant aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu M. K. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi (kuria buvo subendrintos Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės) nustatyta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį, t. y. 9 (devynis) mėnesius, švelnesnės bausmės, paskiriant M. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pridedant būtent tokią dalį M. K. paskirtos švelnesnės bausmės, įvertinama M. K. asmenybė, ankstesni teistumai, jo atžvilgiu praeityje taikytos švelnesnio pobūdžio teisinės priemonės bei jo elgesio korekcijos nebuvimas, pagrįstai manant, jog pridėjus tokią dalį paskirtos bausmės, bus geriausiai įgyvendinti bausmės tikslai bei atspindėtas bausmių bendrinimo instituto efektyvumas. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtą sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi (kuria buvo subendrintos Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 13 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės) nustatyta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį, t. y. 9 (devynis) mėnesius, švelnesnės bausmės ir M. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.