- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-09
- Bylos Nr.
- I-3221-764/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
- Pareiškėjas
- A. J. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui Virginijui Varnaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. M. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. J. M. kreipėsi į teismą (b. l. 2–4), prašydamas priteisti jam iš atsakovų Lietuvos Valstybės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neišmokėtą 165 949,71 litų dydžio atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. ir atlyginimo dalį už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo bei įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos mokėti jam atlyginimą, skaičiuotiną pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimą Nr. 666 (toliau – ir Nutarimas Nr. 666) ir 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 589 (toliau – ir Nutarimas Nr. 589).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsiliepimu į prašymą (b. l. 12) su pateiktu pareiškėjo prašymu nesutiko ir nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas byloje.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu (b. l. 14–16) su pateiktu prašymu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu (b. l. 97–106) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui A. J. M. iš Lietuvos valstybės 152 860,83 litų. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad analogiškoje byloje Nr. 2A-3/2008 Lietuvos apeliacinis teismas paskyrė Lietuvos laisvosios rinkos institutui atlikti ekonomikos ir finansų ekspertizę. Ekspertai išvadose nurodė, kad padėtis 1999 metais buvo blogesnė nei 1997 metais. Tačiau teismas, išsamiai ir nuosekliai išanalizavęs finansinės ir ekonominės ekspertizės akte pateiktus rodiklius, jų įtaką analizuojamo laikotarpio ekonominei ir finansinei valstybės būklei, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 (toliau – ir Nutarimas 1494) priėmimo metu valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis. Teismas taip pat nurodė, kad valstybės ekonominės bei finansinės padėties pablogėjimas 1999 metais nebuvo toks didelis, kad jį galima būtų apibrėžti sąvoka ,,itin sunki ekonominė, finansinė padėtis“. Be to, ginčo teisės aktų priėmimo metu kai kurių kategorijų darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto, buvo padidintas darbo užmokestis. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo atlyginimo mažinimas buvo atliktas pažeidžiant proporcingumo principą. Teismas nurodė, kad Darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatytas, todėl 3 metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Todėl pareiškėjui priteistina neišmokėto atlyginimo dalis, kuri sudaro 152 860,83 litų, susidariusi laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. balandžio 4 d. Antrasis pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti atsakovus nuo sprendimo priėmimo dienos mokėti pareiškėjui atlyginimą, skaičiuotiną pagal Nutarimą Nr. 666 ir Nutarimą Nr. 589 prieštarauja bendriesiems teisės principams, teisingumo bei protingumo kriterijams ir yra teisiškai nepagrįstas. Individualų ginčą nagrinėjantis teismas šiuo atveju yra netinkamas subjektas, galintis tokią teisę pareiškėjui nustatyti į ateitį, tai daroma teisės aktais ir jų nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalis, 126, 127 straipsniai). Todėl šis reikalavimas atmestinas. Teismas taip pat nurodė, kad šioje administracinėje byloje atsakovais yra Lietuvos valstybė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – pareiškėjo darbovietė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjui atlyginimą nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iš tų lėšų, kurias skyrė Lietuvos valstybės įgaliotos institucijos bei kurios buvo sumažintos Nutarimu Nr. 1494, todėl šiuo atveju neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iš Lietuvos valstybės.
II.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu (b. l. 110–114) prašė priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. J. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 120–121) prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 123) nurodė, kad negali būti laikomas atsakovu nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi (b. l. 130–137) atsakovo Lietuvos valstybės apeliacinį skundą atmetė; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
III.
Atsakovas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-587/2009 (b. l. 150–152), vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neišmokėtos atlyginimo dalies rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti klaidingi duomenys (padaryta klaida darbo užmokesčio skaičiavimo formulėje). Audito išvadų pagrindu atlikus perskaičiavimą, nustatyta, kad pareiškėjui neišmokėto atlyginimo dalis už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. balandžio 4 d. buvo ne 152 860,83 litų, o 102 281,77 litas, t. y. 50 579,06 litais mažiau nei pareiškėjui priteista byloje. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjo reikalavimas dėl piniginių išmokų, kurios priteistos iš valstybės. Proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės paaiškėjo, 2010 m. sausio 11 d. patvirtinus vidaus audito ataskaitą.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-587/2009 (b. l. 174–176), vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis buvo priimti remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduotomis pažymomis, kurios, atlikus vidaus auditą, buvo pripažintos nepagrįstomis ir neteisingomis. Jomis remiantis pareiškėjui buvo priteista 152 860,83 litų, nors suma, apskaičiuota pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, sudaro 102 281,77 litą, t. y. pareiškėjui buvo priteista 50 579,06 litais daugiau nei priklauso. Šią aplinkybę atsakovas sužinojo tik tada, kai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje iš Nacionalinės teismų administracijos buvo gauta 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 3) santrauka, t. y. 2010 m. sausio 29 d.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (b. l. 193–195) atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A756-587/2009 ir perdavė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, atsakovai nurodo tai, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atlikus vidaus auditą, nustatyta, jog pareiškėjui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduota 2008 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma) apie darbo užmokestį yra neteisinga. Šios pažymos pagrindu pareiškėjui priteista daugiau, negu priklauso pagal teisės aktus. Vidaus audito rezultatai įforminti Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 3) (toliau – ir Ataskaita). Iš bylos matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui, remiantis Pažyma, iš Lietuvos valstybės priteisti 152 860,83 litų už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. balandžio 4 d. Remiantis Ataskaita pareiškėjui pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą apskaičiuota grąžintina suma yra 102 281,77 litas. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tai iš esmės reiškia, kad bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija turėtų atlikti visapusišką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2010). Nagrinėjamoje byloje procesas buvo atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo pagrindu buvo Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 3) (b. l. 155–173), kurioje buvo nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduota 2008 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie teisėjui priteistiną atlyginimą yra neteisinga, Pažymos pagrindu pareiškėjui priteista daugiau, negu priklauso pagal teisės aktus. Atsižvelgdama į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja pareiškėjui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui A. J. M. priklausančio teisėjo atlyginimo dydžio, kiek jis tinkamai apskaičiuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimu ir patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (Ataskaitoje pateiktiems duomenims) vertinimo ribose.
Pareiškėjas prašyme (b. l. 2–4) yra pareiškęs reikalavimus, prašydamas priteisti neišmokėtą 165 949,71 litų dydžio teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. ir teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo bei įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos mokėti jam atlyginimą, skaičiuotiną pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimą Nr. 666 ir 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 589.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl DK 298 straipsnyje numatyto 3 metų termino taikymo nagrinėjamoje byloje, tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, priteisiant nesumokėtą teisėjo atlyginimo dalį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-790/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagrįstai paliko pirmosios instancijos teismo paskaičiuotą 3 metų laikotarpį, už kurį priteistinas nesumokėtas teisėjo atlyginimas, nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. balandžio 4 d. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 152 860,83 litų neišmokėto teisėjo atlyginimo dalį. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai paliko pirmosios instancijos teismo priteistą nesumokėtos teisėjo atlyginimo dalies dydį nepakeistu. Ataskaitoje Nacionalinė teismų administracija nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams išduotose pažymose nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. neteisėtai atlyginimų skaičiavimui taikytas ne fiksuotas, bet kintantis (didėjantis) bazinės mėnesinės algos dydis (ne 105 litai, bet ir 115 litų, 128 litai) (b. l. 162). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio (105 litai) taikymas teisėjų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip teisėjų atlyginimų mažinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-71/2010). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui A. J. M. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 152 860,83 litų neišmokėto teisėjo atlyginimo. Neišmokėto atlyginimo pareiškėjui dalis yra mažintina, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus: Ataskaitą (b. l. 155–173) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo teisėjui A. J. M. pažymą (b. l. 153–154). Abiejuose teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjui A. J. M. priteistina neišmokėto teisėjo atlyginimo dalis už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. balandžio 4 d. yra 102 281,77 litas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką bylose dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kurioje konstatuota, kad atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį, sprendimo įvykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1521/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-49/2010, 2010 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-45/2010). Atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu ir nesant žinomų aplinkybių, kurių buvimas galėtų būti pagrindu konstatuoti priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis keistina – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjui A. J. M. priteistinos neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies keistina: ši dalis mažintina iki 102 281,77 lito, o sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymus tenkinti.
Pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį: Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą atmesti. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip: „Pareiškėjo A. J. M. prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. J. M. iš Lietuvos valstybės 102 281,77 litą (šimtą du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 77 ct). Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.“ Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Likusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.