Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08)491-195 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal internetinėje svetainėje rastą darbo pasiūlymą nuvyko į N. K. ir, sudaręs darbo sutartį, pradėjo dirbti tabako fabrike. Kaip vėliau paaiškėjo, tabako fabrikas veikė nelegaliai, todėl jame dirbę darbuotojai, taip pat ir jis, buvo suimti N. K. policijos. Nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Praėjus tam tikram laikotarpiui gavo atsakovo pranešimą apie nesumokėtus mokesčius (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 2 d., atsakovo duomenimis, jo neįvykdytos prievolės sudaro 2 713 319,00 Eur. Remiantis Pranešimo turiniu, neįvykdytos prievolės atsiradimo pagrindas yra N. K. vykdomasis dokumentas, kuris su Pranešimu jam nebuvo pateiktas.

Pareiškėjas 2019 m. spalio 3 d. gavo atsakovo Sprendimą, kuriame nurodyta, kad VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 3 punktu, Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis bei N. K. mokesčių administratoriaus pateiktu 2019 m. birželio 18 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. NL_LT_KAP2197040_20191552T1_20190618_c_RR ir 2019 m. birželio 18 d. suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje Nr. NL_KAP2197040_20190618_UIPE_1 nusprendė iš jo išieškoti 2 709 933,08 Eur sumą.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamais motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimais bei teismų praktika dėl šių nuostatų aiškinimo ir taikymo, nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, neturi teisinio bei faktinio pagrindo. Sprendime nėra nurodomos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios Sprendime išvardintų teisės normų taikymą. Nurodo, kad kaip vienas iš atsakovo Sprendime nurodomų teisinių pagrindų išieškoti 2 709 933,08 Eur sumą iš jo, yra Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, tačiau atsakovas Sprendime nenurodo konkrečių šio teisės akto nuostatų. Pažymi ir tai, kad Sprendime buvo nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis N. K. mokesčių administratoriaus pateiktu 2019 m. birželio 18 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. NL_LT_KAP2197040_20191552T1_20190618_c_RR ir 2019 m. birželio 18 d. suvienodintu dokumentu Nr. NL_KAP2197040_20190618_UIPE_1, tačiau nei vienas iš šių dokumentų jam su atsakovo Sprendimu nebuvo pateiktas. Teigia, kad šiuo atveju jam nebuvo suteikta galimybė nei susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, nei galimybė apskųsti N. K. mokesčių administratoriaus sprendimus, pagal kuriuos yra pradėtas vykdymas. Nepaisant to, tiek Sprendime, tiek Pranešime buvo nurodomos tik išieškotinos sumos, tačiau nebuvo pateikti šių sumų apskaičiavimo metodai, todėl pareiškėjui kelia abejonių ir atsakovo priimtame Sprendime bei Pranešime nurodytų išieškotinų sumų dydis.

Kadangi Sprendime neatsispindi nei faktinis, nei teisinis išieškojimo pagrindas, pareiškėjas iš esmės neturėjo galimybės suprasti Sprendimo priėmimo motyvų. Pažymi, kad jo atžvilgiu N. K. nebuvo pareikšti jokie įtarimai ir nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, o taip pat nėra inicijuotas teisminis procesas, kurio pagrindu iš jo būtų nuspręsta išieškoti 2 709 933,08 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, atsakovo pradėtas priverstinis išieškojimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o jos priimtas Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, neturintis teisinio bei faktinio pagrindo, todėl turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas (el. byla, I tomas, b. l. 1-4).

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis išieškant mokestines nepriemokas yra numatytas MAĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestinės nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas) nustatyta tvarka.

Nurodo, kad pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4 straipsnio 5 punktą pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Paaiškina, kad VMI 2019 m. birželio 18 d. gavo N. K. mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą Nr. NL_LT_KAP2197040_2019152T1_20190618_c_RR (toliau – Prašymas) ir Suvienodintą dokumentą Nr. NL_KAP2197040_20190618_UIPE_1 (toliau – Suvienodintas dokumentas), kuriais buvo prašoma imtis išieškojimo priemonių dėl 2 712 319,00 Eur skolos išieškojimo iš T. B. Pažymi, kad pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, todėl VMI privalėjo pradėti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo.

Teigia, kad VMI 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-17013 informavo pareiškėją apie gautą N. K. mokesčių administratoriaus prašymą išieškoti 2 712 319,00 Eur mokestinę nepriemoką. Minėtame rašte VMI išaiškino, kad N. K. mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti suma gali būti užginčyta vadovaujantis N. K. įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai tos šalies įstaigai. Taip pat T. B. pateiktas N. K. mokesčių administratoriaus suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2010/24/ES, ir prašymo vykdyti reikalavimą kopijos. Teigia, kad minėtas raštas, T. B. siųstas registruota pašto siunta (RE132598027LT), grįžo neįteiktas. Todėl, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. rugpjūčio 14 d. VMI interneto svetainės puslapyje buvo patalpintas kvietimas atsiimti 2019 m. liepos 5 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-17013 ir dokumentus, kuriais informuojama, kad gautas prašymas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą. Pažymi, kad, jeigu mokesčių mokėtojas neatvyksta per 10 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos, dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo dieną.

Nurodo, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. priimtą nurodymą Nr. (23.31-08) 467-136086 nurašyti 2 712 319,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), išieškota 2 385,92 Eur suma. Pareiškėjui, nesumokėjus mokestinės prievolės per 30 d. nuo VMI 2019 m. liepos 5 d. rašto (23.1-08) RNA-17013 įteikimo dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.), 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 491-195 dėl 2 709 933,08 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto. T. B. VMI 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 491-195 išsiustas 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-149954 registruotąja pašto siunta (RE136933449LT), kuris jam įteiktas 2019 m. spalio 3 d.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiajam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad VMI Sprendime aiškiai nurodė, kad išieškojimas yra vykdomas pagal užsienio valstybės N. K. mokesčių administratoriaus pateiktą 2019 m. birželio 18 d. prašymą vykdyti reikalavimą Nr. NL_LT_KAP2197040_2019152T1_20190618_c_RR ir Suvienodintą dokumentą Nr. NL_KAP2197040_20190618_UIPE_1, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, kurio patvirtinta kopija yra šio Sprendimo priedas. Šie N. K. mokesčių administratoriaus dokumentai, remiantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui laikomi įteiktais 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Akcentuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo pareiga įvykdyti mokestinę prievolę atsirado ne ginčijamo Sprendimo pagrindu, o pagal užsienio valstybės N. K. mokesčių administratoriaus pateiktą prašymą. Mano, kad VMI, gavusi N. K. mokesčių administratoriaus pateiktus Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą, pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, tinkamai taikė mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti Sprendimo nėra pagrindo (el. byla, I tomas, b. l. 22-26).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-195 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad VMI 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-17013 „Dėl išieškojimo iš T. B., vykdant užsienio valstybės prašymą“ informavo pareiškėją apie tai, kad 2019 m. birželio 18 d. yra gautas N. K. mokesčių administratoriaus prašymas vykdyti reikalavimą dėl 2 712 319,00 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš T. B. Minėtame rašte atsakovė nurodė ir teisės aktus, kuriais vadovaujantis pateiktas prašymas. Šiuo raštu VMI pareiškėją informavo apie tai, kad tuo atveju, jei jis per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos neįvykdys mokestinės prievolės, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kaip matyti iš rašto turinio, atsakovas informavo pareiškėją ir apie delspinigių skaičiavimą bei pareiškėjui išaiškino, kad N. K. kompetentingos tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis N. K. įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai tos šalies įstaigai (el. byla, I tomas, b. l. 48).

Pareiškėjui, nesumokėjus mokestinės prievolės per 30 d. nuo VMI 2019 m. liepos 5 d. rašto (23.1-08) RNA-17013 įteikimo dienos, buvo priimtas VMI 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. (23.31-08)491-195 dėl 2 709 933,08 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto (el. byla, I tomas, b. l. 56). Šį sprendimą VMI priėmė vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu, Tarybos direktyva 2010/24/ES ir užsienio valstybės N. K. mokesčių administratoriaus 2019 m. birželio 18 d. pateiktu prašymu vykdyti reikalavimą Nr. NL_LT_KAP2197040_2019152T1_20190618_c_RR ir Suvienodintu dokumentu Nr. NL_KAP2197040_20190618_UIPE_1, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.

Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatas pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad mokesčių administratorius sprendimą priverstinai išieškoti iš T. B. 2 709 933,08 Eur sumą priėmė 2019 m. birželio 18 d. gavęs N. K. institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos Suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos Direktyva 2010/24/ES (el. byla, I tomas, b. l. 32-43, 44-47).

Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, atspindimas pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, esminis turinys, ir jis yra reikalavimo vykdymo ir prevencinių priemonių, kurių imamasi valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vienintelis pagrindas.

Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, turi būti ši informacija: 1) dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, turinys: reikalavimo aprašymas, laikotarpis, kurį apima reikalavimas, išieškotina bendra suma (pagrindinė suma, delspinigiai ir kita), vykdymo procesui svarbios datos, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, indentifikavimui svarbi informacija; 2) skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir kiti skolininko asmeniui nustatyti svarbūs duomenys; 3) įstaigos, atsakingos už reikalavimo nustatymą, arba įstaigos, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes ginčyti mokėjimo prievolę, pavadinimas, adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti.

Kaip matyti iš Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimus, turinio, šiame dokumente yra nurodyta visa informacija, kurią būtina nurodyti tokio pobūdžio dokumente (el. byla, I tomas, b. l. 44-47). Bylos duomenys patvirtina, kad VMI 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-17013 pareiškėjui išsiuntė N. K. prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimą.

MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI 2019 m. liepos 5 d. raštas Nr. (23.1-08) RNA-17013, T. B. siųstas registruota pašto siunta (RE132598027LT), grįžo neįteiktas (el. byla, I tomas, b. l. 50-54), todėl vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, VMI 2019 m. rugpjūčio 14 d. VMI interneto svetainės puslapyje patalpino kvietimą atsiimti 2019 m. liepos 5 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-17013 ir dokumentus, kuriais informuojama, kad gautas prašymas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą. Pareiškėjas per nustatytą terminą neatvyko į VMI atsiimti dokumentų, todėl jie laikytini pareiškėjui įteiktais 2019 m. liepos 14 d., t. y. pranešimo VMI interneto svetainės puslapyje paskelbimo dieną.

Pagal Tarybos direktyvos 2010/24/ES nuostatas valstybės narėje, į kurią kreipiamasi, suvienodintas dokumentas neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas. Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą, Lietuvos Respublikos institucija neturi nei pareigos, nei teisės kaip nors pripažinti, papildyti ar pakeisti suvienodintą dokumentą. Todėl, Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Tarybos direktyvą 2010/24/ES tik gali būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą, tačiau neprivalo būti pridedami.

Ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Lietuvos Respublikos institucija turi informuoti suinteresuotą asmenį, kuris Lietuvos Respublikos institucijai vykdant išieškojimą ginčija prašančiosios institucijos veiksmus ar dokumentus, kad ginčijimą jis turi teikti prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigai pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Tai buvo padaryta VMI 2019 m. liepos 5 d. rašte Nr. (23.1-08) RNA-17013, kuris pareiškėjui laikomas įteiktas 2019 m. liepos 14 d. VMI šią pareigą įvykdė tinkamai.

Pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, jog jis N. K. įstaigai pateikė nesutikimą dėl suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, nepateikė, todėl atsakovas neturėjo pareigos sustabdyti išieškojimo vykdymo procedūrą (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 3 dalis).

Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius neteikimą reglamentuoja Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 16 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamoje byloje nurodytame straipsnyje minimos aplinkybės nenustatytos. Pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymą ar mokesčių administravimą reguliuojančius teisės aktus nebūtų galimas išieškojimas pagal atsakovui pateiktus N. K. mokesčių tarnybos prašymą ir Suvienodintą dokumentą. Pareiškėjas į VMI su prašymu dėl prievolės pripažinimo beviltiška nesikreipė.

Tarybos direktyvos 2010/24/ES 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi prašymai suteikti pagalbą, standartinės pranešimo formos ir suvienodinti dokumentai, kuriais leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėse narėse, į kurias kreipiamasi, siunčiami valstybės narės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų arba prie jų pridedamas vertimas į tokią (-ias) kalbą (-as) <...>.

Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti (Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Pagal MAĮ 33 straipsnio 8 punktą mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Kaip minėta, N. K. mokesčių tarnybos prašymas ir Suvienodintas dokumentas pareiškėjui įteikti MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Be to, siunčiant Sprendimą, VMI 2019 m. spalio 1 d. rašte Nr. (17.17-40)RES-149954 atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad šie dokumentai patalpinti VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (el. byla, I tomas, b. l. 55). Pareiškėjui šis raštas ir Sprendimas į teikti 2019 m. spalio 3 d. (el. byla, I tomas, b. l. 57-58, 59). Taigi, atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad jam nebuvo žinomas Sprendimo priėmimo pagrindas.

Ginčijamas VMI viršininko sprendimas atitinka bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir laikytinas pakankamai motyvuotu, kadangi jame aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, jis priimtas tam įgalioto subjekto, pasirašytas.

Taigi, VMI viršininkas, 2019 m. rugsėjo 30 d. priimdamas sprendimą išieškoti iš pareiškėjo mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, jų neviršijo ir T. B. teisių ar teisėtų interesų nepažeidė.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti VMI viršininko 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą yra nepagrįstas.

Pareiškėjas reiškia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. B. skundą atmesti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.