Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Mindaugui Paukštei, atsakovo atstovei Kristinai Jakštienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. L. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2008 11 14 sprendimą Nr. (21.26)-256-274 dėl patikrinimo akto tvirtinimo;

- panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2009 01 13 sprendimą Nr. 68-8 dėl Z. L. 2008 12 09 skundo;

- įpareigoti teritorinį mokesčių administratorių grąžinti pareiškėjui sumokėtą mokesčių permoką 24 215 Lt.

Su sprendimais nesutinka, nes pavienis sandoris negali būti pripažintas individualia veikla. Sandoryje nėra veiklos savarankiškumo požymio. Šiuo sandoriu parduotas ½ žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,96 ha (žemės ūkio paskirties), sklypas buvo įgytas su kitais asmenimis G. S. ir N. S. tikslu įkurti ūkininko sodybą arba, nesutarus dėl bendros veiklos, išnuomoti sklypą. Į tai mokesčių administratoriai neatsižvelgė, motyvuodami tuo, kad nepateikti jokie įrodymai. Dėl tęstinumo požymio paaiškina, kad sandorių tikslas yra įsigyti ir ilgą laiką eksploatuoti, o ne parduoti turtą, siekiant gauti naudą. Pardavimo sandoriai yra pavieniai, pareiškėjas analogiškų pardavimų nevykdė, nes neturėjo tikslo vykdyti tokią komercinę veiklą. Paaiškina, kad tęstinis laikotarpis suprantamas kaip tapatūs veiksmai, atliekami per eilę mokestinių metų. Teritorinis mokesčių administratorius konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2003 iki 2005 metų pareiškėjas įsigijo 18 objektų ir 3 perleido. Toks santykis patvirtina, kad pavienių objektų pardavimas negali būti vertinamas kaip tęstinė veikla, turinti versliškumo požymį. Paaiškina, kad pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis yra nuolatinės pajamos, susijusios su darbo santykiais UAB „Gotana“, kur mokamos ir VSD įmokos. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 97 str. 1 d. ir aiškina, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, privalo motyvuotai pagrįsti apskaičiuotas mokesčio sumas, nurodyti, kokioms pajamoms priskiriamos konkrečios piniginės lėšos, nes priklausomai nuo to taikomas mokesčio tarifas. Pareiškėjas aiškina, kad šiuo atveju dėl pajamų rūšies mokesčių administratorius motyvų nenurodė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir papildomai nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai vertino 2007 metų sandorį, kaip įrodantį veiklos tęstinumą, nepagrįstai vertino ir tą faktą, kad pareiškėjas ir jo žmona pardavė butą, kuriame iki pardavimo gyveno. Nurodė, kad pareiškėjas buvo priverstas sudaryti tam tikrus sandorius, nes žuvus jo sūnui, jis gavo didelį palikimą, kurį tvarkė, siekdamas aprūpinti po sūnaus mirties gimusią vaikaitę. Prašė skundą tenkinti.

Dėl individualios veiklos paaiškina, kad vadovavosi individualios veiklos sąvoka, kuri apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Aiškina, kad atsakovas surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas vykdė individualią turto pirkimo-pardavimo veiklą. Pareiškėjo vardu yra registruoti 57 nekilnojamojo turto objektai. Nurodoma, kad 2005, 2006-2007 m. laikotarpiu pareiškėjas kartu su sutuoktine Z. L. sudarė 25 nekilnojamojo turto sandorius, kurie nurodomi atsiliepime. Sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėjas veikė savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, parduota nekilnojamojo turto dalis nuosavybės teise priklausė pareiškėjui ir jo sutuoktinei.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog savarankiškai jis nesprendė žemės sklypo pardavimo klausimų, kadangi turtas įsigytas kartu su bendrasavininkiais G. S., N. S., kuriems priklauso kita ½ sklypo dalis, paaiškina, kad ši aplinkybė nevaržo tą turtą įsigijusių asmenų savarankiškumo. Mokestinio ginčo metu nepateikta įrodymų, kad dėl kokių nors aplinkybių pareiškėjas privalėjo parduoti žemės sklypo dalį. Nei Civilinis kodeksas nei Žemės įstatymas nedraudžia parduoti žemės sklypo dalies. Vertinant ekonominės naudos siekimo, versliškumo požymį svarbu pažymėti tai, kad ½ sklypo dalis įsigyta už 300 000 Lt (viso sklypo vertė 600 000 Lt) 2005 11 14 ir jau po 10 dienų 2005 11 24 parduota už 1 072 800 Lt (iš viso už 2 145 600 Lt). Mano, kad 10 dienų laikotarpis rodo, kad pareiškėjo argumentai dėl sklypo pirkimo tikslų, dėl jo vėlesnio pardavimo yra nepagrįsti. Dėl pareiškėjo teiginių, jog sprendimas priimtas tik dėl vieno sandorio, paaiškina, kad patikrinimas buvo atliekamas tik už 2005 metus, tačiau analizuojant pareiškėjo veiklą, pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad analogiški sandoriai kartojosi. Tęstinumas visų pirma suprantamas kaip sandorių sudarymas tęstinį laikotarpį ir nebūtinai šis laikotarpis turi sutapti su tikrintu mokestiniu laikotarpiu.

Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo vardu registruoti 57 nekilnojamojo turto objektai (tame tarpe statiniai, žemės sklypai, butai). Pareiškėjo įgytas įvairių rūšių ir skirtingos paskirties nekilnojamasis turtas savo pobūdžiu nėra skirtas asmeniniam naudojimui. Pareiškėjas iš turto pardavimo gautas lėšas investuodavo į nekilnojamojo turto įsigijimą. Atsiliepime analizuojami pareiškėjo ir sutuoktinės sudaryti sandoriai. Paaiškinama, kad pareiškėjas iki tikrinamojo laikotarpio ir vėlesniais laikotarpiais sudarinėjo analogiškus sandorius, todėl nevienkartinis, nuolatinis pirkimo pardavimo sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas leidžia konstatuoti individualios veiklos tęstinumo požymį bei pajamas iš 2005 11 24 pardavimo sandorio pripažinti pajamomis vykdant individualią veiklą laikotarpiu nuo 2005 11 24 iki 2005 12 31.

Mano, jog skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamuoju atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo veikla, perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, atitinka pagrindinius individualios veiklos požymius (ekonominės naudos siekimą, savarankiškumą ir tęstinumą).

Teismo posėdyje VMI atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir paaiškino, kad vertindami, ar pareiškėjo veikloje buvo individualios veiklos požymių, mokesčių administratoriai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs šalių paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundas turi būti atmestas.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 09 15 patikrinimo akte Nr. 83-137 (toliau - Patikrinimo aktas) išdėstytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Ginčijamos tik mokesčių administratoriaus padarytos išvados bei dalies faktinių aplinkybių vertinimas atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo atliekamas tik už 2005 metus. Patikrinimo akte Z. L. papildomai apskaičiuota 22 839 Lt, šią sumą sudaro negrąžinama GPM permoka 22 511 Lt, 120 VSD įmoka bazinei pensijai, 60 Lt VSD įmokų bauda, 99 Lt VSD įmoka papildomai pensijos daliai, 49 Lt VSD įmokų bauda papildomai pensijos daliai. Vilniaus AVMI 2008 11 14 sprendimu Nr. (21.26)-256-274 patvirtino patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotas 120 Lt VSD įmokas bazinei pensijai, 60 Lt VSD įmokų baudą bazinei pensijai, 99 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 49 Lt VSD įmokų baudą papildomai pensijos daliai ir pareiškėjo deklaruotą 23 363 Lt grąžintiną GPM sumą sumažino iki 852 Lt.

Patikrinimo akte nurodomos faktinės aplinkybės. Z. L. su sutuoktine 2005 metais įsigijo 7 žemės sklypus. Mokesčiai priskaityti dėl to, kad Z. L. mokesčių administratoriaus sprendimu vykdė individualią veiklą, t. y. jo veiksmai atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą sąvoką. Mokesčiai apskaičiuoti dėl iš vieno sandorio gautų pajamų. 2005 11 24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Z. L. ir kiti šio sklypo bendrasavininkiai pardavė žemės sklypą UAB „Kredo“ ir iš šio sandorio gautos pajamos buvo pripažintos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos. Z. L. kartu su sutuoktine už ½ šio sklypo gavo 1 072 800 Lt. Šis sklypas buvo įgytas 2005 11 14 pagal žemės sklypo pirkimo paradavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš fizinių asmenų už 600 000 Lt, taigi Z. L. su sutuoktine šį sklypą įsigijo už 300 000 Lt.

Esminis ginčo klausimas yra tai, kad šis sandoris priskirtas individualiai veiklai, nes pripažinta, kad Z. L. 2005 metais vertėsi individualia veikla – turto pirkimu ir pardavimu, jos neįregistravo, iš šios veiklos gavo 536 400 Lt pajamų, dėl to šios pajamos buvo apmokestintos.

Individualios veiklos požymiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 dalyje. Mokesčiai priskaičiuojami vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Daroma išvada, kad mokesčių administratoriai pagrįstai 2005 metais Z. L. sudarytų sandorių visumą pripažino individualia veikla. Pagal šios veiklos metu galiojusio GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (p. 1).

Mokesčių administratorius, pripažindamas, kad Z. L. vykdė individualią veiklą, vadovavosi požymiais, kurie įtvirtinti įstatyme. Nustatė, kad Z. L. veikloje iš tiesų yra visi šie požymiai. Šiuo atveju būtina vadovautis ir GPMĮ aiškinimu, kuri teikia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). 2006 m. birželio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama minėtoje įstatymo nuostatoje pateikiamą individualios veiklos sąvoką, pažymėjo, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. 1 p.)).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006 m. spalio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006).

Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja, dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Z. L. veikla perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą 2005 metais turėjo savarankiškumo požymį, nes jis nepriklausė nei nuo juridinio asmens, iš kurio gavo pajamas, nei nuo bendraturčių (tokių aplinkybių Z. L. nenurodė, jų neįrodinėjo). Ta aplinkybė, kad Z. L. aiškina, jog kilo nesutarimai dėl sklypo naudojimo su kitais to sklypo savininkais, neturi įtakos sprendžiant, ar yra savarankiškumo požymis. Visų pirma, sklypas buvo pirktas 2005 11 14, o parduotas 2005 11 24, todėl abejones kelia toks teiginys, kad per 10 dienų galėjo kilti tokio pobūdžio ginčai dėl sklypo panaudojimo, kurie galėjo būti išsprendžiami tik sklypą pardavus. Antra, nenustatyta, kad dėl sklypo naudojimo su bendraturčiais buvo tariamasi. Be to, nesutarimai dėl sklypo naudojimo bet kuriuo atveju nepaneigia veiklos savarankiškumo. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė galėjo su jiems priklausančia sklypo dalimi elgtis visiškai savarankiškai, nes sklypo dalis taip pat gali būti parduota, galima atsisakyti parduoti savo sklypo dalį, t. y. sklypo dalimi galima buvo laisvai disponuoti. Nėra nustatyta, kad dėl kokių nors teisinių kliūčių, faktinių aplinkybių, tokių kaip fizinė ar psichologinė prievarta, pareiškėjas sklypo dalį buvo verčiamas parduoti ir negalėjo dėl to spręsti savarankiškai. Pareiškėjas nenurodė, kokie teisės aktai jį vertė kartu su bendraturčiais pardavinėti tik prieš 10 dienų įsigytą sklypą. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį sklypą ne tik galima atsidalinti, bet ir sudaryti susitarimą dėl konkrečios nekilnojamojo daikto dalies naudojimo tvarkos (CK 4.81 str.).

Tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006 m. spalio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; 2006 m. birželio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 ).

Pareiškėjas ir jo atstovas aiškina, kad nustatydamas šį požymį mokesčių administratorius nepagrįstai rėmėsi 2003-2004 metais sudarytais sandoriais, o tuo labiau 2006-2007 metais sudarytais sandoriais. Pareiškėjas neneigia, kad nurodytais periodais sudarinėjo nurodytus Patikrinimo akte sandorius, tačiau aiškina, kad šių sandorių sudarymą nulėmė objektyvios aplinkybės, kad vienu iš sandoriu parduotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs butas ir pan. Šiuo atveju iš 2003-2004, 2006-2007 m. sudarytų sandorių gautos pajamos nebuvo apmokestintos, todėl šie sandoriai mokesčių administratoriaus buvo pagrįstai įvertinti tik kaip aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjo veikla turėjo tęstinį pobūdį. Vietos mokesčių administratoriaus nustatytos pareiškėjo vykdomos veiklos aplinkybės, o būtent, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudarė pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Nustatyta, kad pareiškėjas 2003 m. įsigijo 2 nekilnojamojo turto objektus, pardavė 1, 2004 m. įsigijo 7 nekilnojamojo turto objektus, pardavė 1, 2005 m. įsigijo 9 nekilnojamojo turto objektus, pardavė 1, 2006 – 2007 m. tęsė veiklą ir pagal 18 sandorių turtą įsigijo, pagal 3 perleido, sudarė 21 sandorį. Tai, kad 2006 – 2007 m. sandoriai sudarinėti investuojant po sūnaus mirties paveldėtas lėšas, tęstinumo aplinkybės vertinimui neturi įtakos. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjas į nekilnojamojo turto pirkimą savarankiškai investuoja savo lėšas bei, kad tikisi gauti ekonominės naudos. Taip įvertinti veiklos tęstinumą patvirtinančius sandorius, kurie sudaryti ne patikrinimo periodu, leidžia LVAT formuojama praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 02 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009).

Tam, kad atitinkamą gyventojo veiklą būtų galima priskirti individualiai veiklai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjas, vykdydamas nagrinėjamą veiklą, turėjo tikslą – gauti pajamų ar siekti kitokios ekonominės naudos – bei šios veiklos versliškumo (komerciškumo) požymį.

Šiuo atveju versliškumo požymį mokesčių administratoriai nustatė pagal sandorį, iš kurio gautos pajamos buvo apmokestintos. Pareiškėjas tiek inspekcijai, tiek teismui aiškino, kad 2005 11 14 pirktas ir 2005 11 24 parduotas sklypas (½ dalis), iš viso 5,96 ha žemės ūkio paskirties sklypas, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., buvo įgytas kartu su bendraturčiais G. S. ir N. S., siekiant įkurti ūkininko sodybą, arba, nesutarus dėl naudojimosi tvarkos, išnuomoti. Negavus bendraturčių pritarimo sklypo panaudojimo tikslui, nebuvo tikslinga pradėti kokius nors projektavimo darbus, todėl sklypas buvo parduotas. Jau minėta, kad dėl sklypo dalies pardavimo buvo galima spręsti savarankiškai. Atsižvelgiant į minėtą byloje nustatytą sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, skaičių, jų sudarymo intensyvumą ir pasikartojamumą, netgi neatsižvelgiant į tai, kad daugumoje tai buvo nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš 2005 11 24 sudaryto sandorio vien pareiškėjas gavo 536 400 Lt pajamų, daroma išvada, kad tokia veikla nebuvo atsitiktinė ir ja neabejotinai siekta ekonominės naudos. Pareiškėjo atstovas aiškino, kad pareiškėjo lėšos (gautos paveldėjus) būtent dėl to ir buvo investuojamos į nekilnojamą turtą, kad būtų užtikrinta šeimos narių gerovė. Pareiškėjo atstovas be pagrindo aiškina, kad mokesčių administratorius savo veiksmais atima galimybę apskritai investuoti lėšas. Lėšos gali būti investuojamos, tačiau įstatymai numato, kad vykdant atitinkamą veiklą, kuri turi individualios veiklos požymius, būtina valstybei mokėti mokesčius, registruoti individualią veiklą. GPM juk gali būti skaičiuojamas ir ne nuo visos gautos už turtą sumos, bet nuo pajamų, gautų atskaičius GPMĮ 18, 19, 21 straipsniuose nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad iš 2005 11 24 sandorio pareiškėjas gavo palyginti nemažas pajamas, pagrįstai padaryta išvada, kad individuali veikla turėjo versliškumo (komerciškumo) požymių, kad šia veikla siekiama ekonominės naudos. Tai, kad 2005 m. buvo sudarytas tik vienas turto pardavimo sandoris, nereiškia, kad visais aptartais sandoriais nesiekiama ekonominės naudos bei, kad tai buvo atsitiktinis sandoris, nebūdingas pareiškėjo veiklai. Būtina atsižvelgti ir į kitus 2005 m. bei kitais laikotarpiais sudaromus sandorius (visi šie sandoriai nurodyti Patikrinimo akte). Ekonominės naudos galima siekti tiek per labai trumpą laikotarpį, tiek per žymiai didesnį laikotarpį. Asmens apsisprendimą tam tikrą laiką neparduoti anksčiau įgyto turto ar parduoti jį skubiai gali nulemti tiek ekonominė situacija rinkoje, tiek siekis prisitaikyti prie teisės aktų reikalavimų, tačiau tokios aplinkybės nereiškia, kad sandoriais nesiekiama ekonominės naudos. Be to, dėl šioje byloje aptariamo konkretaus 2005 11 24 sandorio (t. II, b.l. 110-114) sudarymo tikslo - ūkininkauti ar nuomoti - pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų. Minėta, kad per 10 dienų, kurios skiria pirkimą ir paradavimą, jokia veikla nebuvo ir sunkiai galėjo būti pradėta. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad versliškumo požymiui nustatyti nebūtina, kad turtas būtų įgytas būtent tikslu parduoti ir gauti pajamų, nors šiuo atveju kitas nekilnojamojo turto pirkimo tikslas nebuvo nustatytas, o būtent 10 dienų tarpas patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą gauti pajamų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius nustatė objektyviais aplinkybes, kurios sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo veikla atitiko individualią veiklą taip, kaip ji apibrėžta GPMĮ 2 str. 7 dalies 1 punkte, t. y. Z. L. neįregistravęs prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, tokia veiklą vykdė, o 2005 metais iš jos gavo pajamų. Teismui nebuvo pateikti jokie nustatytas faktines aplinkybes paneigiantys įrodymai, o dėl įstatymo nuostatų taikymo pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Dar viena aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas mano, kad mokesčiai apskaičiuoti nepagrįstai, yra tai, kad tokia pačia veikla užsiimančiai pareiškėjo sutuoktinei GPM permoka buvo sugrąžinta. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad buvo tikrinama, ar teisingai užpildyta Trakų skyriui pateikta metinė pajamų mokesčio deklaracija už 2005 metus, pagal kurią Z. L. pageidavo susigrąžinti 23 363 Lt GPM permoką, susidariusią dėl to, kad pagal 2005 11 24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Z. L. su sutuoktine Z. L. ir kitais bendraturčiais pardavė AB „Kredo“ žemės sklypą, kurio bendras plotas 5,96 ha, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., AB „Kredo“ vadovaudamasis GPMĮ 23 str. išskaitė ir sumokėjo į biudžetą 15 procentų., t. y. 80 460 Lt GPM nuo Z. L. parduotos dalies, be to permoka susidarė ir dėl kitų aplinkybių. Z. L. yra pateikusi analogišką metinę pajamų mokesčio deklaraciją (t. II, b. l. 120, 123-124) ir jai mokesčio permoka buvo grąžinta. Tai patvirtina Vilniaus AVMI 2009 04 08 raštas Nr. (21.26)-47-3933 (t. II, b. l. 122). Tiek šiame rašte, tiek teisme atstovė paaiškino, kad Z. L. mokesčio permoka grąžinta, nes vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 87 str., buvo atliktas tik deklaracijos duomenų tyrimas VMI viršininko nustatyta tvarka, t. y. sutikrinus kompiuterinėse laikmenose turimus duomenis apie parduotą nekilnojamąjį turtą, neatliekant mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ar patikrinimo. Šis faktas negali paneigti Z. L. mokestinio patikrinimo metu nustatytų ir teisme nagrinėtų aplinkybių, dėl kurių buvo pripažinta, kad 2005 11 24 sandoris sudarytas vykdant komercinę veiklą – prekybą nekilnojamuoju turtu. Juo labiau, kad proceso dalyviai pripažino, kad šiuo metu vyksta ir mokesčio mokėtojo Z. L. veiklos tyrimas, jau priimti šiuo klausimu mokesčių administratoriaus sprendimai analogiški ginčijamiems sprendimams. Tačiau bet kuriuo atveju mokestinės permokos grąžinimas Z. L. nepaneigia išvadų, kurios padarytos patikrinus kitą mokesčių mokėtoją, kadangi kitų patikrinimų metu gali būti nustatytos skirtingos asmenų veiklos aplinkybės.

Dėl mokesčio tarifo taikymo. Pareiškėjas teigia, kad tarifo taikymas nemotyvuotas. Su tuo sutikti negalima, nes Patikrinimo akto skyriuje „Dėl gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo“ detaliai paaiškinta, kodėl taikytas 15 procentų tarifas, numatytas GPMĮ ir kokios rūšie yra gautos pajamos. Nurodoma, kad 536 400 Lt yra pajamos, gautos iš neįregistruotos individualios veiklos, nurodyta, kad mokestis apskaičiuotas vadovaujantis GPMĮ 27 str. 2 dalimi, paaiškinama, dėl ko pasirinktas 15 proc. tarifas – Z. L. nedeklaravo individualios veiklos pajamų ir dėl to nepasirinko mokesčio mokėjimo būdo. Padaryta išvada, kad tokiu atveju Z. L. palankesnis yra 15 proc. tarifas. Pareiškėjas neginčija Patikrinimo akte esančių detalių paskaičiavimų teisingumo. Iš šių paskaičiavimų matyti, kad apskaičiuojant mokestį buvo įvertinta ir AB „Kredo“ sumokėtų mokesčių suma, turėtos permokos. Taip pat patikrinimo akte yra detalus paaiškinimas, kodėl ir kokiu būdu pareiškėjui apskaičiuotos VSD įmokos.

Dėl to nėra pagrindo teigti, kad mokesčiai apskaičiuoti neteisingai ar nesilaikant įstatymo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo Z. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.