- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 2-6208-979/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02264-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- D. Č.
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.17.3Kiti su taikinimu ir taikos sutartimi civiliniame procese susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui D. Č., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme gautas ieškovės E. K. ir atsakovo D. Č. prašymas patvirtinti šalių sudarytą 2019 m. gruodžio 4 d. taikos sutartį. Nurodė, kad taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės yra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečio vaiko teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys).
Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas).
Ieškovei 2019 m. balandžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 15-16).
Šalys taikos sutarties 9 punktu susitarė: „Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį šalims sudarius taikos sutartį gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo D. Č. turėtų būti priteista 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai,, kad šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nepriteistina“. Įstatymas nemato šalims teisės taikos sutartimi susitarti dėl mokėtinos žyminio mokesčio sumos valstybei. Tik teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar šalis atleisti nuo mokėtino žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nepriteisti valstybei mokėtinos žyminio mokesčio sumos, nurodytas taikos sutarties punktas netvirtintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei, kad šalys sudarė taikos sutartį iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio – 43,49 Eur (64,80 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (180,00 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai); 100,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo; 9,15 Eur (305,00 Eur x 3 procentai) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, iš viso (64,80+100,00+9,15) x 25 procentai= 43,49 Eur) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 d. 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 237,25 Eur (b. l. 64). Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė byloje taikos sutartį, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 59,31 Eur (237,25 Eur x 25 procentai) (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 10,08 Eur. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad pašto išlaidas atlygina atsakovas, todėl jos priteistinos tik iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas. Šalims ginčą išsprendus iš esmės taikos sutartimi, išnyksta laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,
nutaria:
Patvirtinti 2019 m. gruodžio 4 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės E. K. ir atsakovo D. Č. civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui D. Č., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo tokiomis sąlygomis:
1. Nustatyti šalių dukros E. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.
2. Šalys neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos su dukra E. Č..
3. Ieškovė E. K. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas ir nedaryti jokių kliūčių atsakovui D. Č. bendrauti su dukra E. Č..
4. Ieškovė E. K. pareiškia, kad sutarties pasirašymo dienai atsakovas yra sumokėjęs dukros E. Č. išlaikymui 330 Eur, todėl sutinka, kad išlaikymas būtų priteistas nuo 2019 m. lapkričio 13 d.
5. D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti išlaikymą dukrai E. Č., gimusiai 2016 m. rugpjūčio 19 d., po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki dukros E. Č. pilnametystės. Išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
6. Šalys susitarė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 d. yra 275 Eur ir 30 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. Viso 305 Eur, kuriuos D. Č. įsipareigoja sumokėti per tris mėnesius nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. E. K. įsipareigoja pranešti D. Č. apie savo gyvenamosios vietos ir banko sąskaitos pakeitimą.
8. D. Č. sutinka, kad dukros E. Č. lėšomis uzufrukto teise disponuos E. K..
9. Šalys įsipareigoja nereikalauti viena iš kitos jų turėtų teismo išlaidų atlyginimo.
10. Atsakovas D. Č. sutinka atlyginti 10,08 Eur pašto išlaidas.
11. Šalys patvirtina, kad joms yra išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukime pasekmės.
12. Šalys patvirtina, kad ginčas tarp jų yra išspręstas, sutartis nepažeidžia šalių teisių ir interesų, neprieštarauja morales principams ir viešajai tvarkai.
Civilinę bylą Nr. 2-6208-979/2019 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo D. Č. 43,49 Eur žyminio mokesčio, 59,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 10,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje, iš viso 112,88 Eur valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.) vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.