Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. V., jos atstovui advokatui Aivarui Surbliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gegužės 7 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 7 d. G. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. balandžio 13 d. 09 val. 45 min. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, įvažiuodama į sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 158, 9. punkto reikalavimus.

2015 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu G. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 28 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas paaiškino, kad pareigūnas negalėjo atsakyti nė į vieną klausimą. Be to daugiau kaip po metų paaiškėja, kad kalta G. V., o prieš tai buvo kaltas „R.“ automobilio vairuotojas. Iš bylos medžiagos bei apklausus pareigūną teismo posėdyje, matyti, kad balandžio 13 dieną jokių žymėjimų kelyje, iš kurių būtų galima daryti išvadas, kuris kelias yra pagrindinis, nebuvo. Kelių eismo taisyklėse yra tiksliai apibrėžta, kas yra pagrindinis kelias. Įvykio dienai įvykio vietoje kelių ženklų nebuvo. Tai patvirtina ir autotechninė ekspertizė. Ekspertizėje aiškiai nedviprasmiškai nurodyta, kad techniškai buvo paminėti automobilio „R.“ vairuotojo F. B. veiksmai, kuris nedavė kelio kitam automobiliui, kuris prie sankryžos važiavo kelyje iš dešinės. Tai nebūtų įvykę jei F. B. būtų davęs kelią automobiliui iš dešinės. Tai, kad tai buvo lygiareikšmių kelių sankryža, patvirtina ir tas faktas, kad po įvykio buvo pastatytas vertikalusis kelio ženklas Lūžų gatvėje, nurodantis pagrindinį kelią. Ženklas buvo pastatytas po kelių dienų. Prašau biuro nutarimą panaikinti, nutraukti procesą. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad jo ginamoji padarė administracinį nusižengimą. Šitas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė byla nutraukta. Yra suėję terminai, kaip numatyta kodekso 35 str., kuriame minima, jog, suėjus terminui, turi būti nutraukta teisena. Prašom nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str.). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d.).

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Taigi tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, turi būti nurodyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013m. kovo 13 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N662-14/2013).

Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apskrities VPK KPV 2015-05-07 administracinio teisės pažeidimo protokole G. V. inkriminuojamas kaltinimas, tuo, kad ji, 2014 m. balandžio 13 d. 09 val. 45 min. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, įvažiuodama į sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Klaipėdos apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus 2015-05-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda –28 Eur dydžio bauda.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

G. V. inkriminuojamas Kelių eismo taisyklių 158 punkto pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykio kilimą, tai yra buvo pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui. KET 158 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Išanalizavus byloje esančius įrodymus, atsakomybėn patraukto asmens ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, konstatuotina, jog byloje nėra objektyviai įrodyta, kad būtent G. V. veiksmai buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui, tai yra, kad tarp atsakomybėn patraukto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

G. V. teigia, kad minėta dieną t.y. 2014-04-13 sankryža buvo lygiareikšmė, o (duomenys neskelbtini) g. nebuvo pagrindinis kelias, todėl sutinkamai su tuo metu galiojančio KET 159 punkto nuostata lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Tokiu būdu automobilio „R. M.", v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas privalėjo duoti kelią jos vairuojamam automobiliui, kaip artėjančiam jam iš dešinės.

Teismas pažymi, kad kelio ženklų įrengimas mieste priklauso savivaldybių kompetencijai, tačiau, tokioje situacijoje, kai kelio ženklų nėra (nagrinėjamo įvykio metu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pirmumo ženklų, nurodančių vairuotojui važiavimo per važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus, pirmenybę, įrengta nebuvo) turi būti vadovaujamasi LR Vyriausybės nutarimu patvirtintomis kelių eismo taisyklėmis. 2014-06-17 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža yra lygiareikšmė. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 159 punktas numato, kad lygiareikšmių kelių sankryžose vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio „R. M.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, - lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris prie sankryžos priartėjo ir į sankryžą įvažiavo jam iš dešinės. Prie lygiareikšmės sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatve artėjusio automobilio „R. M.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sankryžoje techniniu požiūriu privalėjo duoti kelią iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatve prie sankryžos artėjusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina ir tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių 28 punkto reikalavimus, transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

Tai, kad tai buvo lygiareikšmių kelių sankryža, patvirtina ir tas faktas, kad po įvykio buvo pastatytas vertikalusis kelio ženklas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nurodantis pagrindinį kelią. Ženklas buvo pastatytas po kelių dienų.

Susipažinusi su kelio ir eismo sąlygomis bei aplinkybėmis, nurodytomis vairuotojų paaiškini­muose, liudytojų paaiškinimuose, tarnybiniame pranešime, eismo įvykio schemose, specialisto išva­da konstatuotina, kad automobilis „R. M.", sankryžoje techniniu požiūriu privalėjo duoti kelią iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatve prie sankryžos artėjusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakomybėn patrauktas asmuo neprisipažįsta padaręs pažeidimą, išdėstė logišką ir pagrįstą versiją, kuri visą laiką nuo pat pradžių buvo nuosekli ir nėra paneigta jokiais objektyviais įrodymais, atvirkščiai, yra patvirtinta byloje esančiais dokumentais, todėl konstatuotina, kad G. V. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., įvykio ir sudėties, kadangi nėra objektyvių duomenų, kad būtent jos veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, todėl nutarimas, priimtas jos atžvilgiu naikintinas nesant jos veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties, o byla nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Pareiškėjos atstovas advokatas nurodo, kad yra suėję terminai, kaip numatyta kodekso 35 str., kuriame minima, jog, suėjus terminui, turi būti nutraukta teisena, todėl prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

ATPK 35 str. 1 d. inter alia nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pažymėtina, kad administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas 2014-04-13. Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-25 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto 2014-09-19 nutartį ir grąžino iš naujo nagrinėti. 2015-05-07 buvo surašytas LR ATPK protokolas. Pagal ATPK 35 str. 5 d. kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš to seka, kad šios administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminai nėra pasibaigę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 296-301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-05-07 nutarimą, kuriuo G. V. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta 28 Eur dydžio bauda, bylą nutraukti, nesant jos veikoje pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.